Parama apsaugoti intelektinę nuosavybę: „Vieno prancūzo sandėliuko“ patirtis
Valstybinis patentų biuras skaičiuoja, kad 2022-aisiais daugiau kaip 950 mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) pasinaudojo šia parama, – 47% daugiau nei 2021 m.
Pavyzdžiui, UAB „De gustibus FR“, valdanti gurmaniškų produktų parduotuvę „Vieno prancūzo sandėliukas“ Kaune, pasinaudojo parama apsaugoti intelektinę nuosavybę. Parduotuvė prekiauja autentiškais gourmet sūriais ir mėsos gaminiais iš Prancūzijos, taip pat organizuoja degustacinius vakarėlius ir prancūziško stiliaus piknikus.
Kaip nurodo Aušra Fokienė, kartu su gyvenimo draugu prancūzu Hugues'u Emmanuel'iu Dasse įkūrusi „Vieno prancūzo sandėliuką“, šeimos verslas norėjo apsaugoti prekių ženklą bei renginių formatą ir taip apsidrausti nuo intelektinės nuosavybės vagysčių ar kopijų.
„Vykdydami savo veiklą daug keliaujame, skaitome, kruopščiai ieškome naujų produktų, renkame dokumentinę medžiagą, rašome autorinius tekstus, kuriame savito formato renginius gurmanams ir kartais susiduriame su atvejais, kai pamatome kai kurių savo idėjų ar net tekstų kopijas, naudojamas komerciniais tikslais. Apsaugoti nei koncepcijos, nei idėjų nėra galimybės, tad nusprendėme apsaugoti bent jau savo prekių ženklą bei renginių formatą“, – pranešime cituojama A. Fokienė.
Kompensacija – iki 1.630 Eur
„Rekvizitai.lt“ duomenimis, Valstybinio patentų biuro prekių ženklų duomenų bazėje yra du registruoti ir galiojantys bendrovės prekės ženklai: „Vieno prancūzo sandėliukas – Vins et fromages“ ir „Pietūs ant žolės pokalbiai ir valgiai“.
Mažos ir vidutinės įmonės, norinčios pasinaudoti parama apsaugoti savo intelektinę nuosavybę – šį projektą vykdo ES intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) ir Europos Komisijos MVĮ fondas – šiemet gali gauti iki 1.630 Eur kompensaciją. Pernai, kai parama pasinaudojo „Vieno prancūzo sandėliukas“, jos dydis siekė iki 2.250 Eur.
Kaune įsikūręs šeimos verslas pasinaudojo parama „IP Scan“ paslaugai, kuria nustatoma, kokią intelektinę nuosavybę turi įmonė ir parengiama jos apsaugos strategija. Ekspertams pateikus savo rekomendacijas, įmonės savininkai nusprendė registruoti savo prekių ženklus, tarėsi dėl ženklų formos, paslaugų sąrašo, registracijos teritorijos.
Kaip nurodo Irina Urbonė, Valstybinio patentų biuro direktorė, verslininkai šiemet gali pasinaudoti parama –susigrąžinti iki 1.630 Eur, išleistų registruojant nacionaliniu, regioniniu, ES lygiu ar už ES ribų intelektinės nuosavybės objektus, tokius kaip prekių ženklai, dizainai, arba kreipiantis dėl „IP Scan“ paslaugos.
„Anksčiau vyravęs požiūris, kad intelektinės nuosavybės apsauga aktuali tik kūrinių autoriams ar didelėms įmonėms, pamažu keičiasi ir savo prekių ženklus bei kuriamus inovatyvius produktus bei paslaugas imasi saugoti ir mikroįmonės. Tai leidžia susikoncentruoti į verslą ir jo plėtrą, nesukant galvos dėl galimų intelektinės nuosavybės vagysčių ar produktų klastojimo, o taip pat parodo įmonės brandą – kad svarbu saugoti ne tik tai, kas fiziškai apčiuopiama“, – nurodo I. Urbonė.
[infogram id="a414c8ca-c794-4db1-9aa2-44e2d089ea23" prefix="ipX" format="interactive" title="Parama prekės ženklo apsaugai"]
Daugiau informacijos apie priemonę rasite Valstybinio patentų biuro interneto svetainėje.
Kaip išsirinkti tiekėjus
„Vieno prancūzo sandėliukas“ Kaune duris atvėrė 2019 m., kai H. E. Dasse, atvykęs į Lietuvą, pajuto pasiilgęs autentiškų, Prancūzijos gastronominį paveldą reprezentuojančių sūrių.
„Pavadinome savo parduotuvę sandėliuku, nes sandėliukai yra ta vieta, kur gali netikėtai rasti ką nors įdomaus, paslėpto, gal net užmiršto, o mūsų atveju – ir apipelijusio. Šiandien galime pasiūlyti sūrius iš visų Prancūzijos regionų, karvės, avies ir ožkos pieno, pagamintus pagal skirtingas receptūras, brandintus skirtingose lokacijose, skirtingą laiką. Mūsų skonių kolekcijoje jau yra apie 70 skirtingų rūšių sezoninių sūrių, atvykusių iš mažųjų autentiškų gamintojų, tarp kurių – tiek nedidukai šeimos ūkiai, tiek vienuolynai“, – skaičiuoja A. Fokienė.
Verslininkė nurodo, kad siekiant atsirinkti kokybiškus produktus, didelį dėmesį šeimos verslas skiria tiekėjų atrankai. Pavyzdžiui, vertina, ar ir kaip gamintojas deklaruoja gyvulių mitybos kokybę, ar paiso sezoniškumo, kiek laiko gyvuliai ganomi lauke, kaip atrodo patys gyvuliai, kaip atrodo ganymosi plotai, kaip atrodo produktų gamybos ir brandinimo vietos.
„Kartais imponuoja net ir tai, kokia būna gamintojo reakcija sužinojus, kad jų sūriai keliaus ant Lietuvos gurmanų stalų. Taip pat medžiojame ir tuos gamintojus, kurie gamina istorinės reikšmės produktus – tai gali būti tiek sūriai, tiek seniausia Paryžiuje cukrainė, gaminanti bon-bon saldainėlius, kuriuos elegantiškose dėžutėse dar 19 a. pabaigoje elegantiški paryžiečiai nešdavosi į teatrą“, – vardija A. Fokienė.
