Sporto klubų apžvalga: mažėja darbuotojų, traukiasi pajamos
Nuo 2020 m. Lietuvoje bankrutavo 19 sporto klubų: 5 – 2020 m., 10 – pernai ir 4 – šiemet, parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Ekspertai pataria atidžiai stebėti sporto klubų veiklos rodiklius, nes pandemijos ribojimus bei sumažėjusį lankytojų skaičių pakeitė kiti iššūkiai – keletą kartų išaugusios energijos kainos.
„Creditinfo“ atlikta sporto klubų rizikingumo analizė rodo, kad per pastaruosius trejus metus sudėtingiausi buvo 2020–2021 m., kai aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė po 29% visų šio sektoriaus įmonių. 2022 m. spalį šis rodiklis siekia 19%, kai 2019 m. buvo 18%. Pagal mokėjimų vėlavimo riziką šiuo metu 22% įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai vėlavimo klasėms. 2020–2021 m. šis rodiklis sudarė po 29%, o 2019 m. – 18%.
Iš viso kredito biuro sistemoje šiuo metu užregistruotos 82 skolos, kurias sukaupė 64 bendrovės. Bendra šių skolų suma sudaro 67.482 ?ur. Nuo 2005 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 150 sporto klubų – daugiausia 2014–2017 m., kai kasmet nemokiomis tapdavo nuo 10 iki 20 organizacijų.
„Nors šiais metais bankrutavo mažiau sporto klubų, nei pernai, vis dėlto jų veiklos perspektyvas vertiname itin atidžiai – išaugusios elektros energijos kainos kelia klausimų, kaip šį rudenį ir artėjančią žiemą sporto klubams pavyks suvaldyti pajamas ir išlaidas“, – pranešime spaudai cituojama Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ strategijos ir verslo plėtros vadovė.
Jos teigimu, jau dabar pastebima, kad kitose Europos šalyse sporto klubai susiduria su dideliais iššūkiais apmokant augančias sąskaitas už energiją, yra optimizuojamas rungtinių organizavimo ir sporto klubų darbo laikas. Siekiant sumažinti sąnaudas už elektrą ir šildymą, didinamos abonementų kainos.
„Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, poilsio ir sporto paslaugų kainos išaugo daugiau nei penktadaliu, ir, tikėtina, bus didinamos ir kitąmet. Tuo pačiu augančios kainos ir mažėjanti perkamoji gyventojų galia gali dar labiau apriboti gyventojų galimybes sportuoti ir paveikti sporto klubų rodiklius“, – komentuoja kredito biuro atstovė.
Lengvatos didina prieinamumą
Penktadienį Vyriausybė pritarė taikyti lengvatinį 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą sporto klubams iki 2023 m. liepos. Greta Radzevičienė, sveikatingumo klubo „Impuls“ vadovė, teigia, kad toks sprendimas padės išlaikyti sporto ir sveikatingumo veiklą prieinamesnę visuomenei.
„Mūsų sporto klubų tinklas vykdo keturių baseinų veiklą, nors jų išlaidos sudaro apie 60% visų „Impuls“ komunalinių mokesčių už vandenį, elektrą, šildymą bei 40% klubų priežiūros išlaidų. Tuo tarpu sporto klubų paslaugos išlieka tikriausiai pigiausiu laisvalaikio leidimo būdu – kaina dienai siekia vos kelis eurus. Šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad visuomenė neatsisakytų sveikų įpročių, mes stengsimės paslaugas išlaikyti prieinamas“, – pranešime spaudai cituojama G. Radzevičienė.
Jos teigimu, prognozuojama, kad šios išlaidos per artimiausius metus galėtų išaugti apie 7–8 kartus palyginti su priešpandeminiais 2019-aisiais.
Mažėja darbuotojų ir pajamų
„Creditinfo“ skaičiuoja, kad po pandemijos, 2020-ųjų sporto veiklos organizacijų sumažėjimo nuo 1.128 iki 1.115, pernai jų skaičius vėl ūgtelėjo iki 1.142. Nors organizacijų padaugėjo, darbuotojų sektoriuje mažiau: 2022-aisiais 4.626, kai pernai dirbo 4.995 darbuotojai.
„Dauguma sporto klubų susidorojo su pandemijos sukeltais sunkumais, nes galėjo pasinaudoti vyriausybės sukurtomis paramos programomis, o vėliau įmonės aktyviai veikė, siekdamos atkurti įprastą veiklą. Jos išnaudojo nuotolinių užsiėmimų galimybes, subalansavo lankytojų srautus ir paslaugų kainas“, – komentuoja J. Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ strategijos ir verslo plėtros vadovė.
Beveik ketvirtadaliu sumažėjo ir vidutiniškai per mėnesį gaunamų pajamų sumos: nuo 107.800 Eur 2020–aisiais, iki 82.000 praėjusiais metais.
Kaip nurodo „Crefitinfo“, iš 190 Lietuvoje sporto klubų veiklą organizuojančių įmonių, tik kelios uždirbo daugiau kaip 1 mln. Eur pajamų.
[infogram id="f521f02f-f25a-4d90-a4de-e7cbc31ee3c7" prefix="pE6" format="interactive" title="Sporto klubų apžvalga 2020-2022 m."]
„Creditinfo“ pažymi, kad didžioji dalis iš 190 sporto veiklą organizuojančių įmonių yra smulkios ir vidutinės. Pagal darbuotojų skaičių didžiausiųjų šešetuke yra UAB „Impuls LTU“ – 127 darbuotojai, UAB „Gym Plius“ – 62 darbuotojai, UAB „VS Fitness“ – 52 darbuotojai, UAB „Sporto infrastruktūra“ – 50 darbuotojų, UAB „Forum Fitness“ – 49 darbuotojai ir UAB „Klaipėdos baseinas“ – 44 darbuotojai. 7-iuose sporto klubuose dirba nuo 20 iki 40 darbuotojų, 19-oje – nuo 11 iki 19 darbuotojų, o likusiose bendrovėse – iki 10 darbuotojų. 57-iose įmonėse dirba tik po vieną žmogų, 45-iose – po du.
„Sporto klubų veikla grindžiama joje dirbančių trenerių profesionalumu ir populiarumu, dažnu atveju jie dirba individualios veiklos pagrindu keliuose sporto klubuose, todėl tiesiogiai į darbuotojų statistiką nepatenka. Paprastai tokiose įmonėse yra daugiau su lankytojus treniruojančių darbuotojų, kurie nebūtinai yra įdarbinti konkrečiame sporto klube“, – darbuotojų skaičiaus statistiką paaiškina J. Rojaka.
Kredito biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 1.142 įmonės, kurių pagrindinė veikla – sporto klubai, kūno rengyba ir kitų sportinių paslaugų teikimas. Iš jų daugiau kaip pusė – 586 – veikia kaip viešosios įstaigos, ketvirtadalis – 287– kaip asociacijos, kas šešta įmonė – 190 – registruota kaip uždaroji akcinė bendrovė. Likusios įmonės turi biudžetinių įstaigų, individualių įmonių, mažųjų bendrijų ir užsienio kapitalo įmonių statusą.
42% arba 482 tokios įmonės veikia Vilniaus apskr., penktadalis Kauno apskr., 129 įmonės – Klaipėdos apskr., po kelias dešimtis įstaigų veikia Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Mažiausiai sporto organizacijų –17 – veikia Tauragės apskr.
