Žymiausius šalies fontanus įrengęs Mantvydas Šakalys apie tai, kaip gimsta tokie projektai

„Tai nėra tik darbas, tai – mano gyvenimo būdas. Kai keliauju po Lietuvą, visuomet matau erdves, kurias mintyse projektuoju. Žinau, kaip galėtų atrodyti fontanas ar tvenkinys būtent toje vietoje. Ši taip vadinama profesinė liga manęs ne tik nevargina, bet sugeneruoja projektus, vėliau virstančius vietinių susibūrimo vietomis, kas mane tikrai džiugina“, – sako M. Šakalys, nuolat su savo komanda nuolat ieškantis naujų, išskirtinių ir kūrybiškų sprendimų.

Bendrovė, kurią įkūrė vyras, per savo gyvavimo metus tapo žinoma bei vertinama būtent dėl aukštos kokybės inžinerinių sprendimų ir paslaugų. „Tuo didžiuojamės ir jaučiamės įpareigoti entuziastingai tęsti savo veiklą bei dar labiau tobulinti ir plėsti savo veiklos lauką, Integruoti modernias technologijas bei inovatyvų dizainą“, – sako jos vadovas. Bendrovėje dirba patyrę inžinieriai, talentingi projektuotojai ir technikai, turintys daugelio metų darbo patirtį baseinų, fontanų bei tvenkinių įrengimo ir priežiūros srityse.

Ar bus fontanas sprendžia vietos savivalda arba nekilnojamojo turto vystytojai

M. Šakalys sako, kad jeigu būtų jo valia, visi miestai, miesteliai, gyvenvietės turėtų po jiems sukurtą fontaną, nes vos tik jam atsiradus, aplink jį atgyja visa aplinka. Šalia esančios kavinės, restoranai, krautuvėlės, kitos erdvės naudą pajunta pirmiausiai. Mažesniems miesteliams fontanai yra ne tik tikra atgaiva, sukurianti jaukumo, bendrumo erdvę, tampančią visos bendruomenės traukos centru, bet ir puiki galimybė prisivilioti keliaujančius po apylinkes turistus.

„Vandenį, kuris yra viena iš keturių svarbiausių planetos stichijų, matau kaip mediją, gebančią kurti žmogaus emocijas, kas tai bebūtų, ar inovatyvus fontanas, su gamta susiliejęs harmoningas tvenkinys ar aukščiausius standartus, pasaulines tendencijas atitinkantis baseinas“, – sako M. Šakalys.

Ar fontanas, ar bet kuris kitas vandens įrenginys, bus įrengtas viename ar kitame mieste, sprendžia vietos valdžia. „Šiandien jau nereikia įrodinėti savivaldybių, kad jos savo naujose, rekonstruojamose aikštėse, skveruose numatytų vietą ir fontanui. Didžiausia kliūtis gali būti tik lėšos, nes nauda ir taip akivaizdi. Pastebiu, kad savivaldybės puikiai žino, kas yra kitose ir tie gerieji pavyzdžiai būna dar vienas stimulas ir pas juos turėti kažką panašaus. O kai atsiranda noras, atsiranda ir galimybės, juk visų pirma tos erdvės yra skirtos jų žmonėms“, – neabejoja M. Šakalys.

Vandens įrenginių ekspertas sako, kad savivaldybės, jau apsisprendusios savo regionuose turėti fontanus, turi dvejopų tikslų arba visko viename. Vienos nori įmantresnių fontanų, kurie pritrauktų kuo daugiau lankytojų arba kaip tik padaryti tokį, kuris susilietų su miesto visuma, atitiktų gamtovaizdį. Subtilių, su aplinka susiliejančių fontanų Lietuvoje yra didžioji dauguma.

Fontanai skiriasi ne tik savo dizainu, bet ir konstrukcijomis

Fontanai, pasak jų eksperto, gali būti kelių rūšių. Tai statiniai fontanai, kaip garsusis Romos „Tveri“, arba Prancūzijoje įsikūrusių Versalio rūmų fontanai. Tokio tipo fontanai yra unikalūs įvairiomis skulptūromis, kurioms gyvumo ir dinamiškumo suteikia trykštantis vanduo. Šie fontanai dažniausiai matomi dvarų teritorijose, parkuose, ar privačių namų kiemuose.

Kad išgauti šokančias įvairiaspalves vandens sroves muzikiniuose fontanuose yra pasitelkiamos naujausios technologijos, kurias naudojant fontano kontrolės sistema keičia vandens formas, aukštį bei spalvas, atsižvelgdama į grojančios muzikos ritmus.

Dar yra plaukiojantys fontanai, kurie gali būti įrengiami beveik visose vandens telkinių vietose bei dinaminiai fontanai, kuriuos galima pavadinti meno kūriniais. Šiems fontanams naudojama moderni įranga – vandens lygio davikliai, kontrolieriai, valdantys vandens srovių formas bei povandeninių šviesų pasikeitimus, specialūs vandens siurbliai.

„Interaktyviems fontanams įrengti reikia pasitelkti naujausias technologijas, jie reaguoja į juos žiūrinčius, turi grįžtamąjį ryšį bei gali realiu laiku prisitaikyti prie žiūrovų. Fontano plotą stebi specialios kameros, kurios pagal žmogaus judesius ar judėjimo kryptį aktyvuoja vandens srovių valdymą rankų judesiais ar labirinto funkcijas: vandens srovių aktyvavimą, išjungimą ar įjungimą pagal žmogaus judėjimo kryptį“, – sako M. Šakalys, pridurdamas, kad šie fontanai išskirtiniai ir tuo, kad galima patekti į jų vidų ir paklaidžioti po įvairiausių formų labirintus, kurie būna sinchroniškai suderinti su besikeičiančių spalvų vandens srovėmis.

Visgi, fontanų ekspertas pabrėžia, kad visai nesvarbu, kokio dydžio, kiek efektų turi ar kokio sudėtingumo jie yra, fontanai visų pirma turi nešti pagrindinę savo idėją: teikti džiaugsmą, ramybę, teigiamas emocijas, atsipalaidavimą, burti žmones, tapti reikšminga tos vietos dalimi. 

Taip pat nėra būtinybės būtinai įrengti kažką išskirtinio: „Svarbiausia matyti visumą, sukurti būtent tai vietai skirtą fontaną. Galbūt joje kaip tik labiausiai tiks niekuo neišskiriantis vandens įrenginys, kuris tai apylinkei būdingu autentiškumu, jaukumu pritrauks vietinius žmones ir tai taps jų miestelio istorijos, prisiminimų dalimi, susitikimų vieta“.

Fontanui įrengti, pasak M. Šakalio, užtenka dviejų – trijų mėnesių, jeigu nėra trukdžių, kurių negali sukontroliuoti. Jeigu fontanus nori įrengti savivaldybės ir stringa viešųjų pirkimų procedūros, tuomet nuo idėjos iki įrengimo gali praeiti ir keleri metai. Būna, jau įrenginėjant atsiranda nenumatytų situacijų, kurias reikia čia pat išspręsti.

Fontanų atsiradimu ir valdymu rūpinasi ne tik savivaldybės, bet ir gyvenvietes, naujus rajonus statantys nekilnojamojo turto vystytojai, kur fontanai tapo ypač populiarūs taip pat.

Vieną gražiausių šalies fontanų įrengė genamas vaikystės prisiminimų

Vienas iš M. Šakalio įrengtų fontanų, kurio pažiūrėti plūsta minios žmonių iš visos šalies, yra Butrimonių fontanas, Alytaus rajone. Fontanas yra akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys, per jo sieną bėga vanduo. Įspūdingai fontanas atrodo sutemus, nes apšviečiamas įvairiaspalvėmis šviesomis.

Vien Vilniuje įrengęs apie 30 fontanų, vyras sako, kad visuomet įdomu dirbti prie projektų, kurie turi istoriją. Štai Paplaujos fontanas atkartoja kaidaise toje vietoje tekėjusią Paplaujos upelę, fontanas Paupyje –   urbanistinis čiaupas, sukurtas architekto Audriaus Ambraso. Vanduo čia bėga is dekoratyvinio čiaupo tam, kad primintų kadaise čia buvusią gamyklą.

M. Šakalys didžiuojasi, kad jo įrengti fontanai sostinėje gausiai lankomi vietinių gyventojų ir miesto svečių: Lukiškių aikštės, kurį buvo sudėtingiausia įrengti dėl naujausių, neišbandytų technologijų bei trumpo darbo atlikimo termino, taip pat Operos ir baleto teatro fontanu, kuris jam kelia nostalgiškus vaikystės prisiminus –   būdamas vaikas su savo tėvais dažnai čia leisdavo laiką, plukdydamas povandeninius laivus.

„Ramiai nepraeinu dar pro dvi galimas puikias erdves fontanams Vilniuje. Tai yra LR Seimo fontano atgaivinimas ir vandens užsklandos įrengimas nuo Baltojo tilto“, – tikėdamasis atgaivinti ir šias vietas, sako M. Šakalys.