Papuošalų verslo pradžiai reikėjo 100 Eur ir cemento

„Celsius 273“ prekės ženklo įkūrėja Gerda Liudvinavičiūtė juvelyrikos dirbinius kuria penkerius metus, o pradėjo nuo nulio, tiksliau – nuo 100 Eur ir cemento.

„Neturėjau, iš ko investuoti – tuo metu mano investicijos buvo iki 100 Eur, tad nusipirkau tik cemento, popieriaus, žirkles su liniuote ir po truputį pradėjau kurti. Labiau laikau save menininke, o ne verslininke, nes man nėra įdomus rezultatas. Gerai, jei sukurti gaminiai patinka žmonėms, bet man patinka kurti ir pasitenkinti procesu – negalvoti apie sėkmę ar nesėkmę“, – pasakoja dizainerė .

Įkvėpė daugiabučiai

G. Liudvinavičiūtė dalijasi, kad prekės ženklas susiformavo analizuojant miesto ir žmogaus santykį – viena kolekcija yra skirta atvaizduoti sovietinius daugiabučius. Įkvėpimo ji ieško mieste, architektūroje, architektūrines miesto detales interpretuodama savo juvelyrikoje.

„Stengiuosi žaisti masteliais įkvėpimo ieškodama mieste arba architektūroje – imu architektūrines miesto detales ir interpretuoju jas savo juvelyrikoje“, – kalba dizainerė.

Juvelyrikoje naudojanti betoną, G. Liudvinavičiūtė bando atsisakyti ir daugiau įprastų juvelyrinių medžiagų – deimantų, aukso, sidabro. Ji siekia parodyti, kad tikroji juvelyrikos vertė yra ne akmenų brangumas. Šiuo metu brangiausias papuošalas iš juvelyrės kolekcijos kainuoja apie 200–300 Eur.

Pavyzdžiui, kolekcijoje „Metal“ – papuošalai, sukurti iš sidabro ir įvairių metalo gabalėlių, rastų gatvėje. Vėliau jie atliejami į sidabrą ir taip paverčiami papuošalais.

„Visiškai pasileidau į gatvės ieškojimą – atsižvelgiau į tai, kas jau yra susiformavę visuomenėje, architektūroje ir bandžiau parodyti, kad juvelyrika gali būti suprantama platesniame kontekste nei įsivaizduojame, o puoštis galime ir paprastais armatūriniais gabalėliais“, – paaiškina juvelyrė.

Verslas – iš žaidimo

Autorė pasakoja, kad visas juvelyrikos procesas atrodė kaip žaidimas, o gamybos pradžia buvo eksperimentas, o ne sąmoninga verslo pradžia.

„Nesitikėjau, kad kursiu mados aksesuarus – tai buvo mano žaidimas su formomis, su medžiagomis, kuris po truputį įgavo formą ir virto prekės ženklu. Todėl man sudėtinga konstruktyviai kalbėti apie savo verslo pradžią, nes tai buvo procesas, kurio sąmoningai nesupratau. Kartais sakau, kad vieną dieną pradėjau kurti, nes kažkas viduje man liepė taip daryti“, – pasakoja G. Liudvinavičiūtė.

Todėl ji sako netaikanti ir rinkodaros taisyklių klientams pritraukti ir išlaikyti – jie grįžta patys, o juvelyrinius gaminius „Celsius 273“ parduoda tam, kad galėtų kurti toliau.

„Jeigu vieną dieną nuspręsčiau, kad kuriu verslą, o ne meną, tai kitaip dėliočiausi savo procesus. Dabar esu laiminga su tokiu tarpiniu variantu – mano darbų galima įsigyti, bet tai nėra tik tai. Tikiu, kad žmonės, kurie perka mano juvelyriką, perka pačią idėją ir žinutę. Juk nusipirkti paprastą papuošalą galima bet kur“, – šypsosi ji.

Tad ir su kitais juvelyrais ji nekonkuruoja, bet užsimena – nesąžiningos konkurencijos pasitaiko.

„Turėtų būti sveikas protas, kiek ta konkurencija gali būti teigiama, o kai kada tai pereina į destrukciją. Smagu, kai klientas gali rinktis iš skirtingų gaminių, bet nemalonu tada, kai konkurencija perauga į kopijavimą“, – sako G. Liudvinavičiūtė.

 Daugiau apie jaunųjų juvelyrų verslus skaitykite VŽ Premium.