Valstybės kontrolė: didžiausią paramą gavusios įmonės ir sektoriai
Auritos Buragienės, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės teigimu, verslui taip pat buvo leista atidėti 869,2 mln. Eur mokesčių ir įmokų mokėjimą.
Iš viso valstybės parama pasinaudojo apie 57.000 įmonių, iš kurių 12.300 buvo suteikta mažesnė nei 1.000 Eur parama.
Pasak A. Buragienės, dažniausiai naudota pagalbos priemonė pernai buvo subsidijos – joms skirta 40% lėšų, o 75% subsidijų atiteko prekybos, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir saugojimo, administracinės veiklos ir aptarnavimo sektoriams.
Tokius duomenis trečiadienį ji pateikė Seimo Audito komitete.
Prekybos sektoriui – 43% paramos
Mažmeninės ir didmeninės prekybos sektorius pernai gavo 1,013 mlrd. Eur arba 43% visos paramos, iš kurios mokesčių ir įmokų atidėjimai sudarė 44% (446 mln. Eur), o subsidijos – 34% (345,5 mln. Eur).
„Šis sektorius yra gautos paramos lyderis bei yra didžiausias pagal įmonių skaičių. Jos pernai sumokėjo daugiausia mokesčių – 3,446 mlrd. Eur“, – teigė Valstybės kontrolės atstovė.
A. Buragienės teigimu, šio sektoriaus darbuotojų pernai sumažėjo 4%, o darbo užmokestis sektoriuje augo 10%.
„Sudėtingiausia situacija 2020 metais, lyginant su 2019-aisiais, šiame sektoriuje dėl apyvartos kritimo buvo įmonėse, kurios užsiėmė tekstilės, drabužių ir avalynės mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse, jų apyvartos krito 42%“, – aiškino A. Buragienė.
Tuo tarpu didžiausios apyvartos augimas pernai stebėtas užsakomajame pardavime paštu arba internetu ir siekė 52%.
Daugiausia paramos atiteko automobiliais „Fiat“, „Jeep“, „Alfa Romeo“, „Citroen“, „Abarth“ prekiaujančiai įmonei „Autobrava“ – jai suteikta 25,3 mln. Eur parama, iš kurios už 21,2 mln. Eur sudarė atidėti mokesčiai ir įmokos. Pernai įmonėje dirbo 15, o 2019-aisiais 18 darbuotojų, jų atlyginimai pernai vidutiniškai siekė 2.770 Eur, užpernai – 1.741 Eur.
Antroje vietoje pagal paramos dydį yra alkoholinių gėrimų importuotoja ir platintoja „Amber distribution Lietuva“ (buvusi „Bennet Distributors“ – BNS) – beveik visa jai tekusi 18,7 mln. Eur parama buvo atidėti mokesčiai. Įmonėje 2019-2020 m. dirbo po 317 žmonių ir jų vidutinis atlyginimas pernai, lyginant su 2019 m., smuko nuo 1.741 Eur iki 1.601 Eur.
Prekybininkei žemės ūkio technika „Lytagra“ parama – mokesčių atidėjimai – siekė 12,2 mln. Eur. Pernai įmonėje dirbo 650 žmonių (2019 m. – 638), jų vidutinis atlyginimas per metus irgi smuko nuo 1.530 Eur iki 1.402 Eur.
Drabužiais prekiaujančiai „Apranga“ parama siekė 8 mln. Eur, iš kurių 6 mln. Eur – mokesčių atidėjimai. Įmonėje užpernai dirbo 827 darbuotojai, o pernai 698. Vidutinis atlyginimas sumažėjo beveik 500 Eur – nuo 2.063 Eur iki 1.533 Eur.
Prekybos centras „Ermitažas“, 2019–2020 metais išlaikęs visus 674 darbuotojus, kurių atlyginimai kilo nuo 1.138 Eur iki 1.204 Eur, sulaukė 7,8 mln. Eur paramos, iš kurios 2,7 mln. Eur buvo mokesčių atidėjimai.
Apdirbamajai gamybai – 251 mln. Eur
Apdirbamosios gamybos sektoriui 2020 m. atiteko 251 mln. Eur arba 11% visos paramos. Mokesčių ir įmokų atidėjimai siekė 23%, o subsidijos – 54% paramos.
A. Buragienės teigimu, šio sektoriaus darbuotojų pernai ūgtelėjo 0,2%, o jų darbo užmokestis didėjo 9%.
Didžiausią pajamų mažėjimą patyrė priekabų ir puspriekabių gamintojai – jis siekė 31%, o labiausiai – 29% – augo kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių pajamos.
Daugiausia – po 3,8–4,8 mln. Eur – paramos gavo drabužių tiekėja „Omniteksas“, elektromechaninių sistemų automobiliams gamintoja iš Panevėžio „PKC Group Lithuania“, „Utenos trikotažas“, „Klaipėdos baldai“, baldų gamintoja „Metalas ir mediena“. „Utenos trikotažo“ bei „Metalo ir medienos“ mokesčių atidėjimai siekė 2,2– 2,4 mln. Eur.
Darbo užmokestis pernai, palyginti su 2019 metais, sumažėjo „Metale ir medienoje“, o kitose įmonėse augo. Darbuotojų padaugėjo “Klaipėdos balduose“ ir „PKC Group Lithuania“, kitur mažėjo.
Apgyvendinimui ir maitinimui – 221,4 mln. Eur
Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui, kuriame pernai mažėjo ir darbuotojų, ir jų gaunamų atlyginimų dydis, teko 221,4 mln. Eur paramos. Mokesčių ir įmokų atidėjimai sudarė 27% paramos, o subsidijos – 53%.
Didžiausią, 46%, pajamų mažėjimą patyrė restoranai ir kiti pagaminto maisto paslaugų teikėjai, tačiau bankrotų šiame sektoriuje taip pat sumažėjo 41%.
Didžiausios valstybės paramos sulaukė penkios įmonės – „Delano“ (6 mln. Eur, iš kurių 2,4 mln. Eur siekė mokesčių atidėjimai), „Amber Food“ (5,9 mln. Eur ir 2,6 mln. Eur ), „Čili pica“(5,6 mln. Eur ir 2,1 mln. Eur), „McDonald`s“ restoranus valdanti „Premier Restaurants“ (2,4 mln. Eur ir 1,1 mln. Eur) ir „Manami“ restoranų valdytoja „Neragauta Azija“ (2,4 mln. Eur ir 0,7 mln. Eur).
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
Nors už lango dar vasara, smulkiajam verslui jau metas pradėti galvoti apie Kalėdas. Priešingu atveju išauga pavojus pakliūti į dažnus, deja, ir patyrusiems verslininkams būdingus spąstus – pasiruošimą pradėti per vėlai ir susidurti su neplanuotais iššūkiais, verčiančiais keisti verslo strategiją.
Laurynas Salys, UAB „Balsius“ verslo plėtros vadovas, pasakoja, kad šeimos verslo idėją pagimdė pomėgiai. Keletą metų prekiaujant natūraliais produktais žvakėms gaminti, kurias labai mėgsta žmona Eglė Salienė, įsitikinta, kad tai sezoninis verslas. Siekiant sumažinti sezoniškumą imtasi ir kitos nišinės veiklos – pasiūlyta išskirtinių priemonių įvairių hobių turintiems suaugusiesiems. Anot jo, abu verslai šiandien plėtojami laikantis vienos filosofijos ir tų pačių vertybių.
Transporto ir saugojimo sektoriui – 167,6 mln. Eur
Transporto ir saugojimo įmonėms suteikta parama siekė 167,6 mln. Eur. Mokesčių ir įmokų atidėjimai sudarė 40% paramos, o subsidijos – 35%.
A. Buragienės teigimu, šio sektoriaus darbuotojų pernai padaugėjo 8%, o jų darbo užmokestis augo rekordiškai daug – 18%.
Oro transporto įmonių pajamos sumenko 67%, tačiau 15% paaugo pašto, kurjerių ir pasiuntinių paslaugų pajamos.
Didžiausios paramos gavėjos buvo krovinių vežėja „Transorloja“ (7 mln. Eur), keleivius gabenanti „Kautra“ (4,9 mln. Eur), orlaivių nuomos bei užsakomųjų skrydžių paslaugų tiekėja „Get Jet Airlines“ (3,8 mln. Eur) bei Vilniaus viešasis transportas ir „Olego transportas“ (po 3,3 mln. Eur).
„Transorloja“ ir „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų pernai turėjo daugiau nei užpernai, šiose įmonėse augo ir atlyginimai. Daugiausia žmonių atleido „Get Jet Airlines“ – iš 391, dirbusio 2019 m, pernai liko 36. Tačiau įmonėje atlyginimai išaugo nuo 1.370 Eur 2019 m. iki 1.957 Eur pernai.
Administracinė ir aptarnavimo veikla
Administracinė ir aptarnavimo veikla sulaukė 111,3 mln. Eur paramos. Mokesčių ir įmokų atidėjimai sudarė 37% paramos, o subsidijos – 35%. Šio sektoriaus darbuotojų pernai ūgtelėjo 0,3%, o jų darbo užmokestis augo 9%.
Daugiausiai, 78% pajamų, neteko kelionių agentūros, ekskursijų organizatoriai, tačiau kraštovaizdžio tvarkymo įmonių pardavimai augo 41%.
Parama kelionių organizatoriui „Novaturas“ siekė 7,3 mln. Eur (iš jos mokesčių atidėjimai sudarė 1,4 mln. Eur), įdarbinimo paslaugų teikėjai „Biuro“ – 5,8 mln. Eur (4,6 mln. Eur – mokesčių atidėjimai), laisvalaikio organizatorei „InLT“ – 2,1 mln. Eur (0,3 mln. eurų – mokesčių atdiėjimai), mašinų, įrangos ir materialiųjų vertybių nuomotojai „BAA Simulators2“ – 2,1 mln. Eur, saugos tarnybos „Argus“ – 1,9 mln. Eur (0,7 mln. Eur – mokesčių atidėjimai).
„Novature“ iš 2019 m. dirbusių 136 darbuotojų pernai liko 80, daugiau kaip 500 Eur sumažėjo ir vidutinis atlyginimas. Tuo metu „Biuro“ darbuotojams atlyginimai kilo nuo 598 Eur iki 691 Eur, buvo priimta beveik 50 naujų darbuotojų. „InLT“ išsiskiria tuo, kad turi tik vieną darbuotoją.
