Karantinas jaunimą paveikė labiausiai   

Tyrimus nuo kovo pabaigos iki birželio pradžios atliko „Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“. Tyrimo partneris – draudimo bendrovė „Gjensidige“. Atliktos reprezentatyvios 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausos, jose dalyvavo 2.500 asmenų.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė stiprią pradinę emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą, lyginant su 2018 metais, padaugėjo nuo 26,1% iki 64,3%, liūdesį – nuo 21,9% iki 46,8%, pyktį – nuo 19,8% iki 35,6%, stresą – nuo 31,7% iki 45,8%. Po pirminio šoko neigiamos reakcijos sparčiai sumažėjo, tačiau per balandį ir gegužę mažai kito bei išliko labai dažnos.

Dr. Gintaras Chomentauskas, „Žmogaus studijų centro“ vadovas, teigia, kad kai patiriama grėsmė, kurios žmogus negali kontroliuoti, psichologinis jos poveikis gali tęstis gana ilgai.

„Yra tyrimų, rodančių, kad net po dvejų metų gali būti matomas neigiamas poveikis. COVID-19 atveju prie neigiamo poveikio prisidėjo didelis egzaltuotas gąsdinančios informacijos srautas ir socialinė izoliacija. Tikėtina, kad po karantino didelei daliai žmonių reikės psichologinės pagalbos. Ji galėtų būti naudinga apie 25% gyventojų. Įdomu tai, kad karantino metu dalis visuomenės jo režimą sugebėjo įdarbinti savo labui. Patiriačių ramybę padidėjo nuo 52,9% karantino pradžioje iki 66% jo pabaigoje.Tai rodo didžiules žmogaus galimybes prisitaikyti ir gebėjimą neigiamas, ribojančias aplinkybes paversti teigiamomis – laiku sau, šeimai, pomėgiams“, – sako psichologas.

Nesusitvarko su jausmais

Tyrimas parodė, kad priešingai vyraujančioms nuomonėms, karantinas labiausiai neigiamai paveikė 18-29 m. jaunuolius. Visuose penkiuose tyrimuose jų streso lygis buvo aukštesnis nei vyresnių asmenų. Panašios tendencijos matomos ir patirto nerimo, liūdesio ir pykčio emocijose.

Psichologas G. Chomentauskas sako, kad nors jaunimas matomas kaip energingas ir atsparus gyvenimo negandoms, tai labiau yra tiesa, kalbant apie fizinius iššūkius.

„Susidūrus su rimta grėsme, geriau su jausmais tvarkosi vyresni žmonės, kurie geba savarankiškiau mąstyti, nepasiduoti „masinei psichozei“, turi daugiau įvairios gyvenimiškos patirties ir išminties. Tikėtina, kad jaunimui labiau pakenkė socialinė izoliacija, nes bendravimas šiame amžiuje – ypač intensyvus. Taip pat prisidėjo šios amžiaus grupės dažniau patiriamas bejėgiškumo išgyvenimas“, – nurodo Žmogaus centro studijų vadovas.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė aiškina, jog per penkias tyrimo bangas surinkti duomenys parodė, kad jaunimas dažniau nei vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės teigė pajutę neigiamą karantino poveikį fizinei būklei bei profesinei veiklai.

„Jauni žmonės ne tik neturi patirties emociškai tvarkytis su „šoko“ situacijomis, bet ir yra mažiau stabilūs finansiškai – paskolos, būsto nuoma, maži vaikai – bei profesiniu aspektu“, – sako R. Ališauskienė.