Vieni darbdaviai dviračius nuperka, kiti – neleidžia statyti

Prekybininkai, vasarą pasitinkantys augančiais elektrinių dviračių pardavimais, džiaugiasi sezono pradžia, bet kalba ir apie platesnį skatinimą pereiti prie alternatyvių transporto priemonių. Dviračiai, paspirtukai yra ne tik pramoga ar aktyvaus laisvalaikio partneriai.
„Žmonės vis labiau ieško elektrinių dviračių, tai reiškia, kad šie — jau labiau ne laisvalaikio, o transporto priemonė, pakeičianti automobilį, ekologiška. Kartais žiūrime pavydėdami į kitas valstybes, pavyzdžiui, Daniją ar Olandiją, kuriose klimatas tikrai nėra palankesnis, bet žmonės važiuoja dviračiais“, — sako Rytis Paulikaitis, UAB „Vasarė“ direktorius.
23 metus dviračiais prekiaujančios bendrovės vadovas sako, kad darbdavių, įmonių, kurios aprūpina darbuotojus dviračiais, atsiranda daugiau.
Vienose dviratis pasiūlomas kaip kelionės darbą pasiekti priemonė, kitose – būdas judėti didelėje įmonės teritorijoje.
„Daugiausia tai – gamyklos, turinčios dideles teritorijas, taip pat uosto įmonės stengiasi aprūpinti darbuotojus. Vis daugiau įmonių įrengia vietas dviračiams laikyti, taip pat – dušus nusiprausti tiems, kas į darbą atvažiuoja dviračiu“, – vardija p. Pauliukaitis.
Verslininkas šiemet tapo ir per 20 narių turinčios Dviračių verslo asociacijos pirmininku, todėl išgirsta ir visai skirtingų istorijų. Pavyzdžiui, kaip darbdaviai paprašo dviratį laikyti toliau nuo darbo.
„Nustebome. Paskambino moteris, neseniai nusipirkusi naują dviratį. Į asociaciją ji kreipėsi klausdama, ar yra kokia privaloma priemonė, kuri darbdavį įpareigotų leisti statyti dviratį šalia įėjimo, nes vadovas jai liepė statyti kažkur toliau, už kampo ir paėjėti. Pasitaiko keistų atvejų, kurie rodo, kad dar yra kur tobulėti“, – sako p. Paulikaitis.
Vienoms įmonėms atrandant dviratį kaip susisiekimo priemonę, kuri suteikiama darbuotojams, verslininkas sako turintis minčių, kaip asociacija skatins aktyvesnį dviračių naudojimą, taip pat – pigesnį jų įsigijimą, kad darbdaviai juo galėtų ir motyvuoti darbuotojus.
„Vienas iš asociacijos tikslų – eiti keliu, kuriuo eina Europa, pasirašiusi ne vieną šūsnį dokumentų, kad tik miestų centruose mažėtų automobilių, juos keistų elektriniai dviračiai. Tai galima daryti finansinėmis priemonėmis – gyventojo pajamų mokesčio susigrąžinimu ar neapmokestinimu, jei, tarkime, darbdavys perka dviratį. Vokietijoje, Švedijoje, Olandijoje ar Anglijoj tai veikia, o būdų gali būti skirtingų. Pavyzdžiui, darbdavys nuperka dviratį darbuotojui, nuskaičiuoja jo kainą nuo atlyginimo, bet jis neapmokestinamas mokesčiais. Tad elektroninis dviratis, kuris kainuoja 1.000 Eur, žmogui kainuotų 700 Eur“, – svarsto p. Paulikaitis, „Vasarės“ direktorius ir Dviračių verslo asociacijos prezidentas.