Žemaičiai su vidutiniokų vaidmeniu taikstytis ilgam nelinkę

Publikuota: 2015-10-28
Telšiai kuria vis stipresnę konkurenciją Mažeikiams – tiek smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičiumi, tiek gebėjimu pritraukti užsienio investuotojų.
Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Telšiai kuria vis stipresnę konkurenciją Mažeikiams – tiek smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičiumi, tiek gebėjimu pritraukti užsienio investuotojų. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Gerokai sumažėjęs nedarbas, išaugęs darbo užmokestis ir naujų įmonių kūrimas, vis įgaunantis stipresnį pagreitį, kuria optimistines perspektyvas Telšių apskrities verslininkams. Vis dėlto regiono ekonomiką dar labiau sustiprintų tiesioginės užsienio investicijos, kurių pastaraisiais metais sulaukiama kiek mažiau.

Nors Mažeikiai yra laikomi ne tik Telšių apskrities, bet ir visos Lietuvos ekonomikos donorais, nes čia veikianti „Orlen Lietuva“ yra didžiausia šalies įmonė, sumokanti daugiausia mokesčių, tačiau prieš keletą metų jos patirti nuostoliai ir kilusios dvejonės dėl giganto perspektyvų privertė tiek verslą, tiek apskrities valdžios atstovus susivokti, kad būti priklausomiems nuo vienos didelės įmonės yra gana rizikinga.

„Telšių regione pagal užsienio investicijų statistiką dominuoja lenkų investicijos – „PKN Orlen“. Pažymėtina, kad per pastaruosius keletą metų tiesioginių užsienio investicijų dydis Telšių regione yra sumažėjęs 11%“, – nurodo Rugilė Andziukevičiūtė, „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė.

Stato vaistų gamyklą

Vis dėlto regionas turi ir gerų žinių. Bendrovė „Escolit“ Telšiuose jau pradėjo vaistų laboratorijos su gamybos linija statybas. Kaip rašė VŽ, remiantis Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikta paraiška, „Escolit“, siekiančiai statyti farmacijos produktų laboratoriją, kurioje bus kuriami inovatyvūs vaistai nuo tuberkuliozės, skirta 4,2 mln. Eur. Visa investicija sieks 5,9 mln. Eur. Laboratorijoje numatyta sukurti mažiausiai 15 darbo vietų tyrėjams.

Su prašoma 2 mln. Eur ES investicija būtų statoma 4,7 mln. Eur vertės gamykla. Didelė dalis gaminių būtų eksportuojama į Ukrainos ir NVS šalių rinkas.

Kaip teigiama paraiškoje, įmonės akcininkai yra numatę visą gamybos pajėgumą panaudoti mažiausiai penkerius artimiausius metus. Be to, gerai pasverta investicijų grąža. Įgyvendinus projektą, numatoma sukurti 51 darbo vietą.

Kuriamos naujos įmonės

Ekspertai nuolat pabrėžia, kad Telšių apskritis yra daugeliu atžvilgiu šalies vidutiniokė – tiek pagal generuojamą pridėtinę vertę, tiek pagal dirbančiųjų pajamas, tiek ir pagal nedarbo lygį. Kita vertus, eliminavus milžinės „Orlen Lietuva“ įtaką, apskritis atsidurtų tarp žemesnes pajamas gaunančių apskričių.

Padėtis keičiasi

„Viena iš labiausiai džiuginančių tendencijų yra tai, kad Telšių apskrityje įsibėgėja naujų įmonių kūrimas. Praėjusiais metais apskrityje buvo sukurtos 187 naujos įmonės. Tai sudaro beveik 8% prieaugį ir yra daug geresnis rezultatas nei 2013 ar 2012 m., kai naujų įmonių augimo tempas nesiekė 2%. Ši tendencija suteikia vilčių, kad apskrityje rasis didesnė atsvara dominuojančioms įmonėms, tokioms kaip „Orlen Lietuva“ ar „Žemaitijos pienas“, – tendenciją įvardija Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas.

infogr.am::infogram_0_imones_telsiu_apskrityje

Spartesnį įmonių kūrimąsi atspindėjo ir naujų darbo vietų skaičius. Telšių apskritis pernai buvo viena iš lyderių šalyje, sugebėjusių sukurti 8% daugiau darbo vietų nei 2013 m. Didėjantis užimtumas pastaruoju metu sparčiau mažino ir nedarbo lygį.

„Pokriziniais metais apskritis pirmavo visoje šalyje pagal nedarbą, o pernai nedarbas jau siekė 12,4% ir nedaug atsiliko nuo šalies vidurkio – 10,7%. Pagal vidutinį darbo užmokestį apskritis taip pat atsilieka tik nuo didžiausių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių. 2015 m. II ketvirtį bruto užmokestis apskrityje siekė 638 Eur, o šalies vidurkis – 714 Eur“, – skaičiais kalba banko analitikas.

Jaunimas aktyvus

Tai, kad verslas regione yra gyvybingas, patvirtina ir Jolanta Gintalienė, Mažeikių verslo informacijos centro direktorė, – be didesnių problemų verslas auga, įmonės stiprėja ir randa savo klientų. Maždaug 36.000 gyventojų turinčiame didžiausiame regiono mieste veikia ir daugiausia smulkių bei vidutinių įmonių.

„Labai aiškiai jaučiame padidėjusį norą konsultuotis verslo steigimo ir kitais verslo klausimais, domėtis finansavimo galimybėmis. Mažeikiuose jaunimo verslo iniciatyvų situacija ne tokia prasta kaip ne viename kitame panašaus dydžio mieste“, – kalba p. Gintalienė.

infogr.am::infogram_0_imones_telsiu_apskrityje2

Jos teigimu, miestas gana gyvas, jame yra jaunimo, vis sugalvojančio tiek visuomeninių iniciatyvų, tiek verslo idėjų. Be to, pašnekovė sako nepastebinti, kad įmonės labai skųstųsi darbuotojų stygiumi.

„Pastaraisiais metais kūrėsi nemažai visai nedidelių jaunimo įmonių, pramogų, aptarnavimo sektoriaus verslų. Žinoma, ne visiems pavyko išsilaikyti, tačiau svarbiausia, kad judėjimas vyksta. Yra jaunų žmonių, kurie po studijų grįžo į Mažeikius ir čia ėmėsi daryti verslą. Tam tikrų sričių specialistų Mažeikiuose visuomet yra nemažai, gamyklos randa darbuotojų. Gal kiek sunkiau pačioms mažiausioms įmonėms“, – sako verslo konsultantė.

Sėkminga plėtra

Ne viena regiono įmonių pastaraisiais metais plėtėsi ir investavo į įrangą. Didžiausias galimybes tai daryti turėjo tos, kurios produkciją eksportuoja.

„Mūsų investicijos ir plėtra rodo, kad situacija verslui yra palanki. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir apie kitas didesnes vietos įmones. Pavyzdžiui, Mažeikiuose kuriasi net biotechnologijų įmonės. Apskritai šis miestas ir regionas Lietuvoje tarp panašaus dydžio miestelių yra turbūt vienas stipriausių. Mano manymu, tiems, kurie stengiasi ir nedejuoja – verslas sekasi“, – sako Julius Banys, įvairias autotransporto dalis gaminančios ir parduodančios UAB „Jubana“ direktorius.

Įmonė 90% visos produkcijos eksportuoja, daugiausia į Rytų Europos šalis, pernai daug produkcijos iškeliavo į Pietų Amerikos šalis, partnerių visame pasaulyje ieško per metus dalyvaudama 15–20 tarptautinių parodų. Mažeikiškiai į naują gamybos įrangą neseniai investavo per 1 mln. Eur, išplėtė patalpas.

Įmonė sėkmingai auga, tad didėja ir kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Pašnekovas sako nemanantis, kad sėkmingai veikiančios įmonės Mažeikiuose susiduria su darbuotojų paieškos problemomis.

„Orlen Lietuva“ vietos įmones pastaruoju metu pamaitino labai gerais kvalifikuotais darbuotojais. Mes darbuotojų priviliojame net iš kitų miestų. Manau, kad tereikia sukurti geras darbo sąlygas, gerą atmosferą ir mokėti gerą atlyginimą. Jei įmonės moka minimumą, tai darbuotojų ir neranda. Reikia baigti dejuoti“, – kalba įmonės vadovas.

Įmonėje šiuo metu dirba per 50 specialistų.

Sandorių nedaug

Nors žemaičiai verslo aplinką vertina gana pozityviai, tačiau jie, kaip ir kiti Lietuvos regionai, susiduria su viena skaudžia problema – emigracija: kasmet apskritis netenka po kelis tūkstančių gyventojų. Ir mažėja ne tik gyventojų skaičius, bet ir sulaukiama mažiau pinigų iš išvažiavusiųjų užsienin.

„Prieš dešimtmetį emigrantai užsienyje uždirbtus pinigus siųsdavo čia likusiems giminaičiams arba patys grįždavę santaupas kur nors investuodavo, o dabar tos sumos akivaizdžiai sumažėjo. Tai rodo, kad jie jau visam laikui įsitvirtina kitur, į Lietuvą grįžti net nebeketina“, – sako Donatas Gustys, nekilnojamojo turto UAB „Gonitas“ direktorius.

Tai atsispindi ir nekilnojamojo turto rinkoje, kuri, anot jo, yra merdinti – sandorių vyksta nedaug, nes pasiūla didesnė negu paklausa.

„Tarp gyvenamojo būsto populiariausi 1–2 kambarių butai, vidutiniškai kainuojantys apie 15.000 Eur. Gyvenamųjų namų įsigyjamas vienas kitas, nes tie, kas turi tam pinigų, dažniau renkasi ne Mažeikius, Telšius, bet Klaipėdą“, – aiškina p. Gustys.

Vilčių nepraranda

250 mln. Eur investicijų, 1.200 tiesioginių naujų darbo vietų ir dar apie 1.000, susijusių su nauja medienos plokščių gamyklos, kelių baldų įmonių ir logistikos centro tvarkymu, – visa tai numatyta medienos ir baldų klasterio projekte, kurį rengiamasi įgyvendinti Mažeikiuose.

Vis dėlto dar neaišku, ar šis klasteris tikrai čia pradės veikti.

„Kol sprendimas dėl žaliavos tiekimo sąlygų nepriimtas vyriausybės lygiu, tol klasterio likimas neaiškus. Jis gali atsirasti bet kur – Mažeikiuose, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, dar kur nors. Viskas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis mes galėsime įsigyti žaliavą“, – sako Sigitas Paulauskas, Vakarų medienos grupės (VMG) valdybos pirmininkas.

VŽ ne kartą rašė, kad Lietuvos baldų ir medienos produktų gamintojai ne vienus metus siekia, kad jiems būtų suteikiama pirmenybė pirkti apvaliąją medieną iš valstybinių miškų. Motyvuojama tuo, kad pramonė iš miško žaliavos sukurtų kur kas daugiau pridėtinės vertės nei medienos eksportuotojai, su kuriais pramonininkai aukcionuose priversti varžytis. Ne kartą minėta, kad pramonės įmonės aukcionuose kartais nepajėgia nusipirkti pakankamai medienos žaliavos.

Anot p. Paulausko, jei Vyriausybė priims gamintojams palankesnę tvarką numatantį nutarimą, šie nebeatidėlios medienos ir baldų gamybos klasterio Mažeikiuose projekto, į kurį planuojama investuoti apie 250 mln. Eur.

Pašnekovas nurodo, kad Mažeikiai investuotojams patrauklūs pirmiausia dėl to, kad Mažeikiai yra palyginti nemažas miestas.

„Svarbiausia, kad čia stipri pramonė. Jau kelinta karta dirba pramonės įmonėse. Tad ir specialistų čia rastume lengviau nei kitur. Be to, jei būtų sukurta tiek gerų darbo vietų, tie, kurie dabar išvažiavę kur nors į užsienį silkių valyti, greičiausiai grįžtų, taigi padėtume susigrąžinti ekonominius emigrantus“, – aiškina p. Paulauskas.

Mažeikiai investuotojų dėmesį patraukė ir tuo, kad čia jau yra infrastruktūra gamykloms statyti.

„Tačiau jei nesulauksime vyriausybės sprendimo, tikrai atrasime kitą ne mažiau patrauklią vietą. Per tą laiką, kol laukiama, kas bus nutarta, jau 150 mln. investavome Baltarusijoje ir neketiname sustoti. Taigi ar nauja gamykla atsiras Mažeikiuose, dar neaišku. Ši nežinia amžinai tęstis negali“, – sako VMG vadovas.

Gali sudominti

Vis dėlto tinkami sprendimai leistų sumažinti ir emigracijos įtaką verslui. Kad būtų įgyta dar didesnė nepriklausomybė nuo didžiausios regiono įmonės, ekspertai siūlo Telšių regiono vadovams ir verslininkams, kurie dairosi investuotojų, akcentuoti savo patrauklumą investicijoms, remiantis regiono pramonės kompetencijomis ir ypač pabrėžiant maisto perdirbimo ir lengvosios pramonės gebėjimus.

„Telšiai gali būti patrauklūs lengvosios pramonės įmonėms, kurios ieško patikimos darbo jėgos. Taip pat Telšiuose yra patrauklių pramonės teritorijų, kuriose nesunkiai vietos atrastų plyno lauko investuotojai“, – pataria p. Andziukevičiūtė.

Mažeikiuose išvystytos metalo apdirbimo kompetencijos, įsikūrę nemažai įmonių, kurios paslaugas teikia naftos perdirbimo sektoriui. Čia galima rasti tokių specialistų, kurie investuotojams yra labai patrauklūs. Tad Mažeikiai galėtų vilioti investuotojus metalo apdirbimo, mechaninės inžinerijos srityse.

„Reikia stengtis gerinti investicinį klimatą, skleisti žinias apie savo galimybes – kompetencijas ir infrastruktūrą. Investicinį klimatą pagerintų administracinės naštos ir verslo procedūrų sumažinimas, trumpesni administracinių procedūrų terminai, ypač planuojant gamybą ir pradedant verslą“, – vardija „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Statybininkai ir automobilių servisų vadovai: pagaliau mūsų svajonė pildosi Premium 1

Nuo liepos pradžios kai kurioms veikloms panaikinus verslo liudijimus, tų sektorių įmonių vadovai neslepia...

Gazelė
05:45
5 mitai apie verslo strategiją, kurie pridaro žalos 1

Kai kurie verslininkai, ypač smulkieji, nemano, jog verslo strategija yra būtina. Tačiau tie, kas veikia...

Gazelė
2020.07.05
JAV pratęsė smulkiojo verslo paramos programą

Prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pratęsė lengvatinių paskolų smulkiajam verslui programą. Mažosios...

Gazelė
2020.07.05
Transportininkų realybė: vieni taikosi su praradimais, kiti vos spėja skaičiuoti pelną Premium 1

Per karantiną vilkikai nestovėjo įmonių kiemuose, bet kai kurių bendrovių apyvarta ypač krito. Labiausiai...

Gazelė
2020.07.03
„Sapore d‘Italia“ patirtis: „Akropolyje“ atidarė parduotuvę dėl užsienio klientų ir jų neteko – bet laikinai Premium

Kai naujai atidarytą parduotuvę po mėnesio „ištinka“ karantinas, visi plėtros planai lieka sujaukti. Tačiau...

Gazelė
2020.07.01
Keičiasi kai kurios didžiausios ir mažiausios „Sodros“ išmokos 1

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo ...

Gazelė
2020.07.01
Verslo liudijimai nuo liepos išduodami ne visiems

Nuo liepos su vienu verslo liudijimu bus galima užsiimti tik vieno buto nuoma, o būstų ir automobilių...

Gazelė
2020.07.01
Rado išeičių, kaip taupyti įkuriant darbo vietas Premium

Daugelis įmonių stengiasi kuo mažiau įsigyti nuosavo turto ir jį nuomotis. Dabartinėmis sąlygomis, kai...

Gazelė
2020.07.01
Smulkioji verslininkė: gyvename XXI amžiuje, o elektros galios padidinti neprisiprašome Premium 7

Kai kurie smulkieji verslininkai, dirbantys kaimo vietovėse, tvirtina, jog negali plėsti verslo dėl to, kad...

Gazelė
2020.06.30
Kuriamas įrankis, kuris padės paskolą gauti ir jaunam verslui

IT bendrovė „Fintegry“ kartu su startuoliu „Abalt“ kuria įmonių kredito rizikos vertinimo sistemą pagal...

Gazelė
2020.06.29
E. parduotuves atrado net mėsininkai ar bitininkai 

Per karantiną stipriai suintensyvėjo e. prekyba: kai kurios įmonės e. parduotuvę susikūrė vos per kelias...

Gazelė
2020.06.29
Biure šuo? Kodėl gi ne 12

Darbdaviai, norėdami pakelti ūpą darbuotojams, prigalvoja įvairiausių motyvacinių priemonių. Vienos jos...

Gazelė
2020.06.28
Bilietų į renginius platintojai jau įkvepia deguonies – išgyvens Premium

Tiek renginių organizatoriai, tiek bilietų pardavimo platformos nuostolius skaičiuos dar ilgai – kol bus...

Gazelė
2020.06.27
Lietuvių startuolis užėmė antrąją vietą „PowerUp!“ superfinale 1

Lietuvių startuolis „Viezo“ laimėjo antrąją vietą didžiausiame Centrinės ir Rytų Europos tvariosios...

Gazelė
2020.06.26
5 atvejai, kai sunku gauti nuomos subsidiją: kaip elgtis

Valstybės valdoma UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) išskiria 5 kliuvinius, dėl kurių vis dar...

Statyba ir NT
2020.06.26
Karantinas sujaukė plėtros planus: kaip elgėsi verslininkai Premium

Plėtra nebūtinai būna sėkminga net tuomet, kai išorinės aplinkybės nepakiša kojos. Karantinas daugelio...

Gazelė
2020.06.25
„Swedbank“ didina nuo COVID-19 nukentėjusio verslo finansavimą iki 1 mln. Eur

„Swedbank“ padidino maksimalią finansuojamą valstybės paskolos sumą nuo COVID-19 nukentėjusiam šalies...

Gazelė
2020.06.25
Dar viena kliūtis gauti subsidiją mikroįmonėms – šįkart MB vadovams Premium

Dalis mikroįmonių negali gauti subsidijos, nes gyventojų pajamų mokestį (GPM) sumokėjo iš asmeninės...

Gazelė
2020.06.25
Nuo pandemijos nukentėjęs verslas įmokas „Sodrai“ galės sumokėti per 5 metus

„Sodra“ jau laukia verslo prašymų supaprastinta tvarka atidėti dėl karantino ir ekstremalios situacijos...

Gazelė
2020.06.23
Turgaus prekeivių kompensacijoms – 6 mln. Eur valstybės paramos

Vyriausybė perskirstė nekilnojamojo turto (NT) nuomos subsidijoms skirtus 100.000 Eur – joms skirta suma...

Gazelė
2020.06.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus