Mano verslas
Mano verslas
Mano verslas
Mano verslas
Mano verslas
2015-10-05 11:42

Nauja tendencija: darbuotojai vis mieliau grįžta į buvusias darbovietes

Specialistą, kuris grįžta, pigiau kainuoja ir apmokyti, kartais to daryti iš viso nereikia.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Specialistą, kuris grįžta, pigiau kainuoja ir apmokyti, kartais to daryti iš viso nereikia. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laikai, kai darbdavys vi­siems laikams nurašo jo įmo­nę palikti nusprendusį dar­buo­toją, jau baigėsi. Pa­saulyje vis dažniau paste­bi­mas vadinamasis bume­ran­gu grįžtančių darbuotojų efektas, kai buvę samdiniai mieliausiai renkasi įmones, kuriose jau yra dirbę, o jų va­dovai pažįstamų dar­buo­tojų laukia išskėstomis rankomis.

Bendrovės „Kronos“ ir „Work­placeTrends“ apklausė 1.800 personalo atrankos specialistų, įmonių vadovų ir darbuotojų. Paaiškėjo, kad 76% samdos profesionalų šiandien daug mieliau nei prieš penkerius metus samdytų grįžti norinčius darbuotojus. Taip teigė ir du trečdaliai įmonių vadovų. Darbuotojai taip pat sako nebesantys tokie kategoriški dėl grįžimo į ankstesnį darbą, 40% jų svarstytų galimybę grįžti, rašo bloomberg.com. 15% apklaustų darbuotojų jau yra grįžę į savo ankstesnes darbovietes.

Teigiamas procesas

Kai kurie įmonių vadovai darbuotojų sprendimą palikti darbovietę priima kaip asmeninį įžeidimą. Teigiama, kad psichologiniu požiūriu tai visiškai normalu, nes vadovai į samdinį investuoja pinigus, savo laiką, jam patiki komercines paslaptis ir t. t.

Vis dėlto šiandien nederėtų skubėti deginti visų tiltų ir darbą paliekančiam geram darbuotoju priminti, kad durys jam visuomet bus atviros.

„Visada malonu, jei darbuotojas nusprendžia grįžti. Pareigos gali būti paliekamos dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, ieškant geresnio gyvenimo užsienyje. Net jei darbuotojas dirbo blogai ir su juo buvo išsiskirta, jo noras grįžti tarsi parodo, kad jis nusprendė pasitaisyti“, – mano Rasa Šliažkienė, bendrovės „Lokta“ direktorė.

Ji sako įmonę paliekančiam darbuotojui visuomet pasiūlanti prireikus vėl kreiptis dėl darbo, kai kurie šiuo pasiūlymų mielai naudojasi.

„Kiekvieną darbuotoją turime apmokyti, skirti jam papildomo laiko. Kai žmonės jau yra dirbę įmonėje, šis procesas savaime atkrinta“, – teigia pašnekovė.

Pasikeitusios taisyklės

Danas Schawbelis, „Work­placeTrends“ įkūrėjas, mano, kad vykstančiam procesui daugiausia įtakos turi smarkiai pasikeitusi situacija darbo rinkoje ir visai kitokie darbuotojų ir darbdavių santykiai, nei būdavo įprasta anksčiau.

„Anksčiau visa valdžia buvo darbdavio rankose. Būdavai laimingas, jei turėdavai darbą. Manau, kad tai šiek tiek pasikeitė, nes rinkoje vyksta kova dėl talentų“, – mano p. Schawbelis.

Daugelis tyrimų teigia, kad darbuotojų išlaikymas yra viena pagrindinių užduočių kiekvienai įmonei, nes juos prarandant netenkama pinigų ir laiko. Tačiau nepastovumas yra pagrindinis šių laikų darbo jėgos bruožas. Jaunoji karta darbus keisti linkusi kur kas dažniau nei senesnioji, vidutiniškai tai vyksta kas trejus metus, rašo bloomberg.com.

Kaip vienas pagrindinių darbuotojų grįžimo į ankstesnes darbovietes pliusų išskiriama paprasta jų integracija, prisitaikymas prie įmonės darbo kultūros. Specialistą, kuris grįžta, pigiau kainuoja ir apmokyti, kartais to daryti iš viso nereikia, maža to, padirbėjęs pas konkurentus jis grįžta su naudingos informacijos bagažu. Teigiama, kad grįžtantis itin svarbus darbuotojas dažnai pagerina atmosferą darbovietėje.

Išskiriamos trys įmones paliekančių ir į jas grįžtančių darbuotojų kategorijos. Pirmajai priklauso tie, kurie darbą nusprendė palikti dėl šeimyninių aplinkybių, pavyzdžiui, išėjo auginti vaikų. Antrajai priskiriami kelti kvalifikacijos išeinantys specialistai, jie paprastai grįžta jau į aukštesnes pareigas, o tretieji tiesiog užsinori pokyčių gyvenime, pabando kitas įmones ar pareigas.

52795
130817
52791