Darbuotojai, kurių priimti nereikėtų

Darbuotojų atranka – sudėtingas dalykas. Ypač tiems vadovams, kurie naujus žmones priima retai. Tačiau yra bendri požymiai, skatinantys kandidatui ištarti ne, rašo karjeros portalas experteer.de.

1. Prastas pasiruošimas

Kiekvienas kandidatas turi suvokti, kad darbo paieškos yra irgi darbas. Todėl jei žmogus ateina nepasirengęs pokalbiui, tikėtina, kad ir į darbą įmonėje jis pažvelgs atsainiai. Kandidatas privalo būti apie pasidomėjęs apie įmonę, žinoti jos pagrindinius produktus, veiklos kryptis, pasiekimus. Šiais laikais visą tą informacija susirinkti be galo lengva, tereikia pasižvalgyti internete.

2. Kritika buvusiems darbdaviams

Net jei kandidatas iš ankstesnės darbovietės išsinešė nuoskaudų, jis turėtų jas pasilaikyti sau, o ne pasakoti, koks buvęs darbdavys blogas. Ir ne tik todėl, kad tai signalizuoja, jog ateityje toks žmogus lygiai taip pat gali pasakoti kitiems, koks buvote netikęs vadovas, su kuriuo neįmanoma dirbti – negatyviai nusiteikęs darbuotojas, linkęs kaltę suversti kitiems, gali destabilizuoti visą kolektyvą.

3. Nepunktualumas

Nors ir skamba banaliai. Tačiau jei į pirmą susitikimą žmogus vėluoja, tai jau daug apie jį pasako. Ir bet kokie pasiaiškinimai, kad susidarė baisios spūstys ar vėlavo autobusas, čia negelbės – tie, kas tikrai nori gauti darbą, turi apie galimas kliūtis laiku atvykti į susitikimą pagalvoti iš anksto.

4. Per didelis pasitikėjimas savimi

Pasitikintis savimi kandidatas tikrai sudaro geresnį įspūdį negu tas, kuriama iš jaudulio prakaituoja delnai ar vos sugeba žodį ištarti. Tačiau kai žmogus ima tvirtinti, kad gali viską ir bet kokia užduotis jam yra vieni niekai, nes niekas už jį geriau jos nepadarys, tai jau panašu į aroganciją. Ar norėtumėte tokį turėti savo komandoje? Greičiausiai ne.

5. Pernelyg tobulas CV

Tokia jau ta žmogaus prigimtis: mes visada norime pasirodyti šiek tiek geresni, nei esame iš tikrųjų. Žinoma, jei per pokalbį dėl darbo kandidatas atvirai imtų vardinti savo blogųjų savybių sąrašą, kažin ar jam būtų pasiūlyta darbo vieta. Tačiau jei jis CV save pateikia kaip tobulybės įsikūnijimą, jau verta suklusti. Gyvenimo aprašymas yra tik pirmas žingsni sudominti būsimą darbdavį. Bet jei per pokalbį žmogus negali faktais pagrįsti tai, ką yra nurodęs CV, tokiu verčiau nepasitikėti.

6. Jam viskas aišku

Pokalbis dėl darbo – abipusis apsikeitimas informacija apie darbovietę ir kandidatą. Įprasta, kad daugiau klausinėja įmonės atstovai. Tačiau jei žmogus pats neužduoda jokių klausimų apie būsimas darbo sąlygas, karjeros perspektyvas, pačią įmonę, vadinasi, jam tas pats, kur ir ką dirbti. Tai byloja apie kandidato abejingumą aplinkai, siaurą požiūrį.

7. Nesugebėjimas pagrįsti

Tie, kam tenka dažnai eiti į pokalbius dėl darbo, jau žino, kokius klausimus išgirs ir yra parengę atsakymus, sudarančius gerą įspūdį apie kandidatą. Todėl nebijokite užduoti netradicinių klausimų arba paprašyti išplėsto paaiškinimo. Pavyzdžiui, jei žmogus teigia, kad jis yra perfekcionistas, vien tik toks pasakymas nieko nevertas: tegul nurodo, kuo tai pasižymi, kuo tas perfekcionizmas pasireiškė jo ankstesnėse darbovietėse, kokią įtaką jo noras viską atlikti tobulai turėjo rezultatams ir pan.

8. Neapgalvoti atsakymai

Tai kitas kraštutinumas – vos išgirdęs klausimą kandidatas ima kažką kalbėti, negalvodamas, ką sako, padrikai dėstyti mintis. Tai byloja, kad jis nesugeba sudėlioti prioritetų, sistemingai kalbėti ar net veikti. Užtenka paprašyti kandidato papasakoti apie save, ir jau tame pasakojime galima įžvelgti, ar jis pradės viską vardinti nuo Adomo ir Ievos, ar atrinks esminius dalykus, kurie svarbūs siūlomoms pareigoms.

9. Nevaldoma kūno kalba

Net gražiausiai išmoktą prisistatymo tekstą niekais gali išduoti kūno kalba. Natūralu, kad kiekvienas kandidatas pokalbio dėl darbo metu jaudinasi. Tačiau jei pasisveikindamas ištiesia suglebusią renką, jei kalbant jo žvilgsnis laksto lyg pamišęs, jei šneka tik burbėdamas sau po nosimi, arba jei jis į klausimus atsakinėja atsainiais susikryžiavęs rankas, galima spręsti apie jo pasitikėjimo savimi lygį ir gebėjimą bendrauti.

10. Netinkama apranga

Nors kiekvienas žmogus turi savo apsirengimo stilių, einant į pokalbį dėl darbo turėtų apsirengti kuo dalykiškiau. Ypač svarbu, kad drabužiai būtų tvarkingi, švarūs. Net karščiausią vasaros dieną nevalia ateiti su drabužiais, labiau tinkančiais tik pliaže.

Beje, svarbu ir toks dalykas, kaip žmogaus kvapas. Tikriausiai niekas nenorės priimti prakaitu dvokiančio darbuotojo – juk su tokiu paskui reikės nuolat dirbti.

Dar daugiau: Manheimo universiteto tyrimų duomenys teigia, kad sprendimas, ar žmogus bus priimtas į darbą, priklauso ir nuo to, kokiais kvepalais jis ateina pasikvėpinęs į pokalbį. Tie, nuo kurių dvelkia gėlių aromatu, turi mažiau šansų sulaukti teigiamo atsakymo nei tie, kurie pasikvėpina labiau dalykiškais kvepalais. Bet kuriuo atveju, svarbu jų nepadauginti.