Kodėl tyli tiekėjai?

Maisto prekių ir gėrimų tiekėjus nuo didžiųjų prekybos tinklų saugo specialus įstatymas, sutrumpintai dažnai vadinamas Parduotuvių įstatymu. Oficialus jo pavadinimas Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.
Prieš šešerius metus priimtas Parduotuvių įstatymas prekybos tinklams uždraudė nesąžiningai elgtis su tiekėjais. Pavyzdžiui, nustatyti tiekėjams įvairius nepagrįstus mokesčius: įėjimo į prekybos tinklą, naujų parduotuvių atidarymo, lentynos, pardavimų skatinimo. Prekybos tinklams draudžiama reikalauti iš tiekėjo įsigyti prekes ar paslaugas, pavyzdžiui, logistikos ar pakavimo, iš jų nurodytų trečiųjų asmenų. Draudžiama nustatyti negauto pelno kompensacijas bei reikalauti iš tiekėjų didžiausio palankumo sąlygos derantis dėl kainų. Su tam tikromis išlygomis nustatytas draudimas grąžinti neparduotas maisto prekes, keisti prekių tiekimo procedūras, kiti draudimai.
Konkurencijos taryba (KT) nuolat stebi kaip šis įstatymas veikia: ar prekybos tinklai paiso draudimų, ar neskriaudžia tiekėjų. KT, garantuodama anonimiškumą, kasmet apklausia virš 100 tiekėjų apie jų patirtį su prekybos tinklais.
Ar Parduotuvių įstatymas apsaugo tiekėjus praktikoje?
Apie 2015 m. patirtį su prekybos tinklais atsakymus pateikė 71% apklaustųjų. Iš jų 16% nurodo teigiamus pokyčius, susijusius įstatymo įgyvendinimu. Dalis tiekėjų atkreipė dėmesį į tai, kad sutarčių su prekybos centrais nuostatos tapo skaidresnės, o tiekėjų bei prekybininkų įsipareigojimai aiškesni, taip pat mažėja papildomos neplanuotos tiekėjų išlaidos. Tiekėjai taip pat nurodo, kad aktyvi Konkurencijos tarybos veikla ir vykdomi tyrimai suteikė jiems daugiau žinių ir drąsos ginti savo interesus derybose su prekybos tinklais.
Tačiau, be džiugių naujienų yra ir nekokių.
Galima tik spėlioti, kodėl beveik 30% tiekėjų, iš tų į kuriuos kreiptasi, nedalyvavo apklausoje. Tiesiog neturi laiko? Jiems ir taip yra gerai? O gal galvojama, kad vis tiek niekas nepasikeis?
Dauguma 73%. tiekėjų iš dalyvavusiųjų apklausoje teigia, kad jų padėties įstatymas nepakeitė. Dalis jų mano, kad pokyčius reguliuoja rinka: prekių paklausa, pasiūla, kainos pasaulinėse rinkose. Tačiau, net 40%, iš tų kurie atsiliepė į apklausą, mano, kad mažmeninės prekybos įmonės su tiekėjais elgiasi nesąžiningai: taiko neadekvačias baudas, skaičiuoja didelius delspinigius ir netesybas. Tiekėjai nepatenkinti prekių tiekimo ir pernelyg ilgais atsiskaitymo terminais. Jų manymu, prekybos tinklai vienašališkai nustato rinkodaros biudžetą, išsireikalauja logistikos ir apyvartos nuolaidų.
Iš pateiktų atsakymų atrodo, kad tiekėjai, nepaisant šešerius metus galiojančio įstatymo, ir toliau yra skriaudžiami. Įstatymas įpareigoja Konkurencijos tarybą tirti pažeidimus pagal tiekėjų skundus arba savo iniciatyva irbausti prasikaltusius prekybos tinklus. Savo iniciatyva KT nustatė 4 Parduotuvių įstatymo pažeidimo atvejus, skyrė baudas ir net sulaukė teismų sprendimų visus pažeidimus KT įvertino teisingai. Tačiau per visą laikotarpį nuo šio įstatymo įsigaliojimo KT negavo nei vieno tiekėjo skundo.
Kodėl dejuodami, kad yra skriaudžiami, nei patys tiekėjai, nei juos atstovaujančios asociacijos neinicijuoja tyrimų dėl Parduotuvių įstatymo pažeidimų?
Galimos kelios priežastys.
Pirmoji, dalies tiekėjų ir prekybos tinklų įvardinta priežastis santykius reguliuoja rinka. Jų nuomone, nėra pagrindo skųstis, o tokia reguliacinė priemonė, kaip Parduotuvių įstatymas, yra tik perteklinė administracinė našta, neduodanti naudos nei verslui, nei, juo labiau, vartotojui.
Antroji galima priežastis skundžiamasi tik dėl to, kad yra įprasta skųstis, vadovaujantis taisykle, kad jeigu perku per brangu, jeigu parduodu per pigu.
Trečioji, tiekėjai tiesiog bijo. Jiems neverta gadinti santykių su prekybos centrais: Skųsiesi išmesiu!. O nauda gaunama tiekiant prekes į prekybos centrą nors ir menka, bet nauda. Suprantama, verslas savo priederme mato efektyvią veiklą, prisitaikius prie bet kokios situacijos, o ne skundimąsi valdžios institucijoms ar bylinėjimąsi teismuose.
Ką daryti tokiu atveju? Kaip apginti skriaudžiamuosius, jeigu jie nenori būti ginami? Galbūt užteks palaukti, kol įsigalios Parduotuvių įstatymo pataisa? Pagal ją maisto prekių ir gėrimų tiekėjai įgys teisę pateikti Konkurencijos tarybai skundą dėl nesąžiningų didžiųjų prekybos tinklų veiksmų ir prašyti neatskleisti besikreipusiojo tapatybės. O tai bus jau netrukus 2016 m. gegužės 1 d.
Be abejo, susitaikantys ir prisitaikantys visais laikais laimėdavo daugiausiai. Tačiau, tik savo labui. Valstybė laimi tik tų dėka, kurie drąsiai ginasi, tokiu būdu apgindami ne tik savo, bet ir kitų pažeidžiamas teisės. Norisi tikėti, kad nuo gegužės 1 d. drąsioje drąsių žmonių šalyje pagaliau atsiras ir drąsių tiekėjų.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Prekyba
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti