Iš ES investicijų gausime mažiau naudos nei estai

Vienintelė galimybė pasivyti Estiją ir kitas pažangias ES valstybes – nukreipti ES investicijas struktūrinėms švietimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, taip pat viešojo administravimo bei kitų sričių reformoms. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Finansų ministerija pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) 2014–2020 m. investicijos Baltijos valstybėse labiausiai teigiamai paveiks Lietuvos BVP. Tačiau nutylėjo, kad Estija ne tik sugebėjo gauti daugiau ES paramos vienam gyventojui, bet ir, prognozuojama, ją investuos su kiek didesne grąža.

Europos Komisijos (EK) užsakymu Lietuvos tyrimų ir konsultacijų UAB „BGI Consulting“ kartu su partneriais iš Švedijos „Sweco“ atlikto vertinimo rezultatai atskleidė, kad didžiausias ES investicijų poveikis bendrajam vidaus produktui (BVP), matuojant procentine išraiška, numatomas Lietuvoje. Tačiau mūsų šalis ES investicijų poveikiu kitas Baltijos šalis lenkia tik 2014–2016 m. Vėlesniais metais mūsų šalis atsiliks nuo Latvijos, o po 2023 m., kai baigsis šio finansinio periodo investicinių projektų įgyvendinimas, – nuo Estijos.

Edvinas Bulevičius, „BGI Consulting“ Tyrimų grupės vadovas, aiškina, kad pirmaisiais šio finansinio periodo metais geresnius Lietuvos rezultatus lemia didesnė investicijų apimtis – Lietuva anksčiau nei kaimynės pradėjo investuoti ES pinigus.