Efektyvumas pagal „Vilniaus vandenis“: yra skyrių, kurie neveikia nieko
„Pas mus yra skyrių, kur dirba darbuotojai, tačiau mes visas paslaugas perkame iš išorės. Klausimas, kam reikalingi tokie žmonės, kurių paslaugas mes perkame rinkoje?“ – VŽ kalba p. Ignatavičius, ligšiol buvęs elektros skirstymo operatorės AB LESTO vadovas.
„Įmonė iki šiandien išgyveno tik dėl to, kad ji veikia monopolinėje rinkoje. Konkurencinėje aplinkoje su tokiu požiūriu į efektyvumą ir klientą bendrovė seniai jau būtų bankrutavusi“, – sako jis.
Priėmė buvusių kolegų
Nuo sausio vidurio Vilniaus savivaldybės bendrovei vadovauti pradėjęs p. Ignatavičius per mėnesį atsisveikino su 5 skyrių vadovais.
Daliai jų pamainos jau yra – gamybos vadovu tapo Virgilijus Žukauskas, dirbęs LESTO Elektros tinklo tarnybos vadovu, o direktoriaus pavaduotoju saugai ir kokybei – Vidmantas Bruzgys, dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vėliau vadovavęs elektros skirstymo operatorės Prevencijos ir kontrolės skyriui. Apie tai pirmadienį pranešė „Lrytas.lt“, pridėdamas, kad įmonėje dėl pokyčių kilo nerimo ir gandų banga.
„Nepasitenkinimas kyla iš atleistų vadovų, iš darbuotojų, kurie nedirba tiesioginio darbo, bet užsiiminėja paskalomis. Yra žmonių, kurie yra profesionalai, atlieka savo darbą ir tikrai neturi laiko užsiiminėti paskalomis“, – sako p. Ignatavičius.
„Žmones atsirinkinėju pagal kelis dalykus – pagal kompetenciją ir pagal vertybes. Ieškau žmonių, kurie atitiktų šiuos kriterijus ir tikrai kviesiu prisijungti prie vadovų komandos“, – kalba jis.
Nors iki šiol, pasak jo, įmonėje nebuvo praktikos skelbti informacijos apie laisvas pozicijas viešai, netrukus tai bus pradėta daryti „Vilniaus vandenų“ tinklapyje.
Planas po mėnesio
Kol kas keičiami vadovai. Planą dėl likusių daugiau nei 900 darbuotojų naujasis vadovas žada pateikti per mėnesį. Valdybai jį apsvarsčius, pasak p. Ignatavičiaus, bus komunikuojama tiek su darbuotojais, tiek viešai.
Šiuo metu vadovas neįvardijo, kiek darbuotojų gali būti atleisti, tačiau natūralu, jog tokių bus: skyrių, kurie nedirba, pasak jo, turėtų nelikti.
„Yra žmonių, kurie mokymosi atostogoms turėjo po kelis šimtus dienų ir kuriems buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis – tai yra išskirtinės sąlygos. Mes turime labai daug darbuotojų, kurie susiję giminystės ryšiais – tėvai, mamos, broliai, seserys, vaikai. Kai kurie tiesiogiai vadovauja vieni kitiems. Tokių dalykų neturėtų būti“, – problemas vardija p. Ignatavičius.
Teisingos kainos
Kalbėdamas apie strategiją, jis numato dvi kryptis – efektyvumas ir klientų aptarnavimas.
Iki šiol, pasak p. Ignatavičiaus, organizacija dėmesio efektyvumui neskyrė ir apie klientus pernelyg negalvojo.
„Pavyzdžiui, mes vieni iš nedaugelio paslaugų tiekėjų, kurie nėra prisijungę prie e. sąskaitos“, – pastebi p. Ignatavičius.
Vadovas teigia siekiąs, kad klientams kaina būtų „kaip galima teisingesnė“. Su kai kuriais prekių ir paslaugų tiekėjais jau pavyko susiderėti dėl mažesnių kainų ir tokiu būdu mažesnių kaštų, dėsto p. Ignatavičius, kita vertus, reikės nemažai investuoti į tinklą, todėl nežadama, kad galutinės paslaugų kainos mažės.
Dar viena problema – reguliavimas. Pasak vadovo, skirtingai nei elektros srityje, vandens tiekėjų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neskatina investuoti į efektyvumą – tai reiškia, kad bendrovė neturi naudos iš taupymo.
Finansinė „Vilniaus vandenų“ padėtis taip pat kelia klausimų. Pernai auditoriai atsisakė pasirašyti po 2014 m. finansinėmis ataskaitomis, todėl šiemet bus skiriama daug dėmesio finansiniam auditui, kad būtų galima išsiaiškinti tikrąją situaciją, žada p. Ignatavičius. Tai reiškia, kad rezultatai bus viešinami negreitai. Tuo pačiu vyksta ir bendrovės turto pervertinimas.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas 250.000 vartotojų Vilniaus mieste ir rajone, Švenčionyse ir Šalčininkuose. 95% bendrovės akcijų valdo sostinės savivaldybė.
Bendrovės pajamos 2014 m., neaudituotais duomenimis, siekė beveik 36 mln. Eur. „Vilniaus vandenys“ tuo metu uždirbo 0,06 mln. Eur grynojo pelno, 2013 m. patyrė 1,81 mln. Eur nuostolį.
