Sutartys neišgelbėjo: pirko butus, namą užbaigti teks patiems

Kęstutis Žičkus, teisininkų kontoros „Judickienė ir partneriai JUREX“ asocijuotas partneris, sako, kad paprastai notarinės sutartys pasirašomos užbaigus projektą, kai rizikos nebelieka. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kada sutartis pasirašyta, o statytojas bankrutuoja nebaigęs darbų. Taip nutiko „Justiniškių namuose“ Vilniuje butus įsigijusiems asmenims, kuriems su kredito unija pastatą teks užbaigti iš savo lėšų.

Po bankroto perėmė ne pastatą, o butus

VŽ rašė, kad statybų projektą plėtojusi UAB „Informo“ bankrutavo ir nebaigusi statybų ir tolimesni rūpesčiai atiteko kreditoriams, būstų savininkams ir įmonėms, su kuriomis nebuvo atsiskaityta.

„Po projektą vysčiusios įmonės bankroto kredito unija perėmė ne pastatą, o 26 įmonei priklausius arba pagal preliminarią sutartį parduotus butus. Pavyzdžiui, stovėjimo aikštelė ir kitos bendros erdvės jai nepriklauso“, – pasakoja notaro patvirtintą sutartį pasirašęs namo gyventojas, kuriam gali tekti finansiškai prisidėti prie pastato užbaigimo.

Rugpjūčio pradžioje statinio užbaigtumas buvo įvertintas 76%, o daugiabučio pradinė kaina varžytinėse siekė 1,19 mln. Eur. Pastate dar nėra pajungtas vandentiekis ir nuotekų sistema. Be to, nesutvarkyta aplinka, neužbaigta automobilių stovėjimo aikštelė, neįstiklintos lodžijos, neatlikti kiti darbai. Namo gyventojai tikisi gauti tai, kas buvo numatyta sutartyje, tačiau sąlygų įgyvendinimo tikėtis sunku.

Atsakingų nėra

„Tokioje situacijoje nebelieka subjekto, iš kurio būtų galima pareikalauti projekto užbaigimo. Šiuo atveju įsipareigojimo užbaigti darbus niekas neperima, teismine tvarka priversti ką nors apmokėti tolimesnes išlaidas nėra galimybės“, – VŽ aiškina p. Žičkus.

„Justiniškių namus“ perėmusi kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ yra atsakinga tik už jai priklausančius butus, bet ne visą pastatą ir įsipareigojimus butų pirkėjams, todėl visų darbų užbaigti viena neketina.

„Mes esame suinteresuoti, kad turtas būtų likvidus, nes jį reikės parduoti. Galime tam tikrus darbus apmokėti iš savo sąskaitos, pavyzdžiui, pasirūpinti vandens ir šilumos tiekimu, nuotekų sistemomis, skaitikliais. Bet viso projekto išlaidų padengti neketiname ir kaip unija nesame pajėgūs dėl teisinių priežasčių“, – komentuoja Tomas Karkauskas, unijos turtą administruojančios UAB „Dijona“ direktorius.

Kredito unija – ne geidžiamiausias namo bendrijos narys

Kadangi pilnai užbaigti projektą nėra kam, likusius darbus greičiausiai teks atlikti steigiamai namo bendrijai, kurios nariai juos turėtų finansuoti. Tiesa, čia gyventojams kyla ir baimių, nes daugiau nei 10 notaro patvirtintas sutartis pasirašiusių žmonių bendrijoje neturėtų reikšmingos galios. Taigi, 26 butus valdanti kredito unija, turėdama balsų daugumą, galėtų priimti sprendimus, kaip toliau būtų vystomas projektas ir pateikti kitiems jos nariams sąskaitą.

„Unija turi balsų persvarą, todėl sprendimus gali priimti savarankiškai. Ji mums yra parašiusi, kad jeigu būtų įkurta bendrija, planuotų dalį darbų atlikti savo sąskaita, bet dar reikia sutvarkyti aplinką, užbaigti automobilių stovėjimo aikštelę ir atlikti kitus darbus“, – sako kalbintas buto savininkas.

Ponas Karkauskas kalba, kad unija nepageidautų eiti bendrijos pirmininko pareigas, o valdyboje reikėtų būstų savininkų, nes jai svarbiausia pasiekti kompromisą, užbaigti darbus ir pradėti pradavimus.

„Tol, kol nebus atsakyta į visus klausimus, pardavinėti nepradėsime. Su žmonėmis, kurie turėjo preliminarias sutartis, jau yra deramasi, bet iki pardavimo dar yra krūvos darbų“, – mano unijos atstovas.

Kol kas sunku pasakyti, kiek būstus įsigijusiems asmenims išaugs kainos, tačiau aišku, kad ir notaro patvirtinta sutartis nuo papildomų investicijų neatleis.