Žmogus, kuris į Lietuvą atvedė „Western Union“

Ponas Baukus 2008–2012 m. „Western Union“ ėjo žmogiškųjų išteklių vyresniojo viceprezidento pareigas. 2011 m. kompanija Lietuvoje atidarė savo paslaugų centrą, nuo kurio ir prasidėjo šalies sėkmė pritraukiant stambių tarptautinių bendrovių paslaugų centrus.

„Lietuva nebuvo tarp 3 geriausiai įvertintų valstybių, nebuvo netgi tarp finalininkių, – prisimena p. Baukus. – Kai kūrėme plėtros planus, prie manęs priėjo kolega ir paklausė, ar aš esu iš Lietuvos. Tada mūsų sudarytame valstybių sąraše Lietuva buvo 35 pozicijoje iš daugiau nei šimto. Kai jis paklausė apie padėtį šalyje, pasakiau, kad seniai ten buvau, bet galime apsilankyti.“

Anot jo, „oro uostas ir kelias iš jo nebuvo įspūdingi, bet esame buvę ir blogesnėse vietose“, kolegos vizito metu gavo žadėto gero maisto, o oras buvo puikus. Vis dėlto grįžęs jis suprato, jog tikimybė, kad kompanija atidarys savo biurą Vilniuje, vis dar buvo maža. Todėl tuometis vyresnysis viceprezidentas situaciją papasakojo savo tėvui Mindaugui Baukui, JAV lietuvių bendruomenės Sisero apylinkės valdybos pirmininkui.

„Mano tėvas sakė, kad pažiūrės, ką gali padaryti. Nežinau, kokiais tiksliai kontaktais jis pasinaudojo, bet žinia pasiekė aukščiausio lygio valdžios pareigūnus“, – profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ forume kalbėjo p. Baukus.

Kompensavo Vyriausybė

Tai leido sąraše Lietuvą kilstelti aukščiau ir surengti pakartotinį vizitą, kurio metu delegacija susitiko su tuomečiu Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi. Susitikimą pašnekovas įvardija kaip lūžio tašką priimant sprendimą dėl plėtros Lietuvoje.

„Nė vienoje kitoje valstybėje mes nebuvome pasitikti su raudonu kilimu per antrą susitikimą. Tai buvo aukščiausio lygio priėmimas, ir Vyriausybė sakė, kad skirs mums asmeninio dėmesio, jeigu pasirinksime plėstis Lietuvoje. Su ja mes bendradarbiavome ir gavome daug pagalbos perprantant procesus Europoje, tai buvo turbūt svarbiausia pagalba, kurią Vyriausybė galėjo suteikti, ir tai mums kompensavo nerimą dėl to, kad čia dar nebuvo tarptautinių kompanijų, nebuvo politinio ar ekonominio stabilumo“, – aiškina p. Baukus.

Galiausiai „Western Union“ plėtros sąraše liko trys miestai: Bratislava, Krokuva ir Vilnius.

Sužavėjo talentai

Sprendimui kurtis Lietuvoje įtakos turėjo daug įvairių veiksnių. Pašnekovas pasakoja, kad tuo metu už Europą atsakingo vadovo pareigas ėjo dabartinis „Western Union“ vykdomasis direktorius Hikmetas Ersekas, kuris gyveno Austrijoje.

„Jis negalėjo patikėti, kad nebuvo pasirinkta Bratislava, esanti netoli nuo pagrindinio bendrovės centro Vienoje. Galiu jus patikinti, kad jeigu skrydžių bendrovėms traukiantis iš Lietuvos nebūtų likę tiesioginio skrydžio iš Vienos į Vilnių, tai nebūtų įvykę“, – dėsto p. Baukus.

Vertinant visus tris miestus, Vilnius išsiskyrė specialistų kainos ir kokybės santykiu. Krokuva ir Bratislava jau buvo sulaukusios stambių tarptautinių kompanijų dėmesio, todėl ten atlyginimai buvo didesni ir augo sparčiau.

„Darbuotojų kompetencija paliko įspūdį, visi žmonės, su kuriais kalbėjome, turėjo kolegijos arba universiteto išsilavinimą, jie gerai kalbėjo angliškai, buvo mandagūs, energingi, tvarkingi. Šie dalykai yra svarbūs. Be to, jei neklystu, audito bendrovė „Ernst & Young“ mums pasakė, kad čia esantys žmonės greitai išmoksta tarptautinės darbo kultūros ir verslo principų“, – pasakoja žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas.

Galiausiai bendrovė priėjo prie išorinių paslaugų ir infrastruktūros kokybės. Įvertino tuo metu vykusių statybų kokybę, telekomunikacijas, čia veikusias teisininkų kontoras ir auditorius.

Dabar pašnekovas „Western Union“ atėjimą į Lietuvą vertina kaip vieną geriausių bendrovės plėtros žingsnių. Tai galima pagrįsti ir skaičiais: iš pradžių buvo planuota, kad čia bus įdarbinta daugiausia 500 žmonių, dabar kompanijos padalinyje dirba apie 2.000 žmonių.

Kaip pritraukti korporacijų

Paklaustas, į ką dėmesį turėtų atkreipti stambių tarptautinių kompanijų siekiančios pritraukti valstybės, pirmiausia jis pamini specialistus.

„Talentai ir konkurencingi atlyginimai. Netinka šalys, kurios turi prastų, bet pigių specialistų. Blogiau tik prasti ir brangūs. Taip pat yra valstybės, kuriose gyvena daug labai talentingų žmonių, bet jie yra per brangūs ir ten daug kas neina, nes negalėtų uždirbti“, – aiškina p. Baukus.

Jis kalba, kad taip pat svarbus vyriausybės palaikymas, jos noras bendradarbiauti. Tai nebūtinai turi būti finansinės lengvatos, pasirinkimą gali nulemti ir rodomas dėmesys, pagalba kuriantis, įtraukimas į studijų programų rengimą.

Tiesa, paslaugų centrai dar neatrado Lietuvos kaip itin aukštos kompetencijos specialistų valstybės. Ponas Baukus VŽ aiškina, kad žemesnės kvalifikacijos darbo vietų kūrimą valstybėms pritraukti lengviau. Dabar Lietuvoje dirbantys žmonės turi įrodyti, kad jie gali atlikti ne tik paprastesnius darbus, kuriems buvo pasamdyti, bet ir sunkiau įgyvendinamus sprendimus.

„Nežiūrėkite į tuos paslaugų centrus kaip į blogį. Jiems gali būti pavedamos vis sudėtingesnės užduotys, kuriama jūsų norima žinių ekonomika, mokami didesni atlyginimai. Tačiau niekas nepradeda nuo aukščiausio lygio, jūs turite nuolat stumtis į priekį, rodyti geresnius rezultatus. Ką bendrovė daro, kai pamato, kad investicija yra gera? Investuoja dar daugiau“, – įsitikinęs p. Baukus.

Po „Western Union“ lietuvis užėmė žmogiškųjų išteklių viceprezidento pareigas kasybos kompanijoje „Molycorp“. Dabar jis yra laisvai samdomas konsultantas. Ponui Baukui trečiadienį buvo įteiktas „Global Lithuanian Leaders“ apdovanojimas už į Lietuvą pritrauktas investicijas.

FOTOGALERIJA „Western Union“ biuras Vilniuje (30 nuotr.)