Nobelio premijos laureato receptas Lietuvai
Daugelyje šalių populiacijos augimas nėra pakankamas, įskaitant Lietuvą, ir tai kelia didelę problemą, kalbėjo p. Shechtmanas Vilniuje vykusiame gyvybės mokslų forume „Life Siences Baltics 2016“. Tačiau šią, kaip ir daugelį kitų pasaulio grėsmių, gali išspręsti technologinis verslumas.
„Lietuvos demografijos piramidė nepanaši į piramidę. Ji panaši į grybą! Tai reiškia, kad žmonių mažėja, – kalba p. Shechtmanas. – Kai šalies gyventojai sensta, o gebančių dirbti vis mažiau, reikia, kad kiekvienas jaunas žmogus padarytų daugiau, pagamintų vis daugiau BVP.“
Svarbiausia – išsimokslinimas
Tam esą geriausiai tinka startuoliai, kurie įkūnija technologinio verslumo dvasią. Šiuolaikinės pradedančiosios bendrovės sugeba kas šešis mėnesius plėstis dvigubai.
„Kur slypi pavojai? Šiems darbams reikia talentingų ir išsilavinusių žmonių“, – nurodo mokslininkas ir pabrėžia, kad ne nafta ar mineralai yra didžiausias šalių turtas, o žmonių išradingumas. Tačiau, norint išgauti šią „žaliavą“, reikia padirbėti.
„Pirmiausia reikia visiems prieinamo gero švietimo pagrindo. Ne tik žmonėms miestų centruose, bet ir priemiesčiuose, kaimuose, – esminį ateities gerovės principą pristato p. Shechtmanas. – Kaimuose daugelyje šalių vienai moteriai tenka daugiau vaikų (nei miestuose – VŽ). Jie dirbs, kai jūs išeisite į pensiją. Jūs norite, kad tie vaikai gautų gerą išsilavinimą.“
Dėl to patys svarbiausi žmonės pasaulyje, p. Shechtmano nuomone, yra mokytojai: „Jie savo rankose laiko visos šalies ateitį. Gerų mokytojų ekonominė nauda yra neįtikėtinai didelė.“
Abejojantiems šiuo teiginiu jis siūlo pasiskaityti Stanfordo universiteto profesoriaus Erico Hanusheko darbų, kuriuose jis gero ir blogo mokytojo naudą įvertina pinigine išraiška.
„Metams bėgant, skirtumai tarp mokytojų rezultatų – dramatiški“, – konstatuoja p. Shechtmanas.
Verslumas visiems
Technologijų verslo proveržiui taip pat reikia laisvos rinkos, skaidrumo, vyriausybės palaikymo, gero inžinierių ir tiksliųjų mokslų studentų parengimo.
„Įsivaizduokime, kad visa tai turime. Ar tai reiškia, kad atsirado verslumo dvasia? Nebūtinai. Mums reikia ją paskatinti“, – patarimus žeria p. Shechtmanas.
Verslumas neprivalo būti įgimtas, jo galima išmokyti. Daug universitetų tuo ir užsiima. Pavyzdžiui, JAV geriausi universitetai didžiuojasi savo MBA studijomis, tačiau jas renkasi vadybininkai ar teisininkai, o ne tiksliųjų mokslų atstovai.
Dėl to reikia verslumą pradėti dėstyti jaunimui dar mokyklose. Pavyzdžiui, daugelyje Izraelio mokyklų veikia savanoriškos verslumo mokymo programos.
„Jauni žmonės, tarkim 16-os metų, mokosi, kaip išrasti produktą, jį pagaminti, atlikti rinkos analizę ir parduoti. Taip vaikai pradeda kalbėti verslumo kalba nuo ankstyvo amžiaus“, – įsitikinęs mokslininkas.
Tuo apsiriboti negalima, verslumo kursai turi vykti ir visuose universitetuose, nesvarbu, ar šie skirti, tarkim, vadybininkams ar biologams. Žiūrint iš laiko perspektyvos, šie žmonės yra arčiausiai startuolių kūrimo, pabrėžia p. Shechtmanas. Jis pasakoja, kad šia idėja pasidalijo su Austrijos vyriausybės atstovais, o po dviejų mėnesių iš jų gavo laišką. Austrija pranešė, kad nusprendė dėstyti technologinį verslumą visuose universitetuose.
Verslumo pamokų būtinai reikia ir profesinių mokyklų studentams: „Tai yra žmonės, kurie sugeba pagaminti dalykų, jie gali kurti startuolius.“
Ponas Shechtmanas prisimena, kad jo studijų laikais mokslininkams niekas nė iš tolo nesiūlydavo verslumo paskaitų. Tik pats tapęs profesoriumi Izraelio technikos universitete pradėjo verslumo kursų ciklą, į kurį galėjo ateiti kas tik nori.
„Į pirmą paskaitą užsiregistravo 600 studentų, o atėjo 800. Susidomėjimas buvo milžiniškas. Šie kursai vyksta jau 30 metų“, – sako p. Shechtmanas.
Pats p. Shechtmanas paskaitų nedėsto – kviečia sėkmingus verslininkus, kurie pasakoja savo sėkmės istorijas, profesionalus, pavyzdžiui, teisininkus, ir startuolius, kurie dalijasi savo jauna patirtimi.
Daugybos lentelė darželyje
Žinoma, reikia nepamiršti, kad verslumo neužtenka, reikia ir technologinių žinių. Norint, kad šalyje būtų daugiau inžinierių ir mokslininkų, p. Shechtmanas siūlo imtis veiksmų anksti. Labai anksti.
„Pradėkite mokyti tiksliųjų mokslų darželyje. Nematau jokios priežasties, kodėl penkiametis negalėtų mokytis algebros“, – tvirtina p. Shechtmanas.
Jis teigia, kad vaikai yra nepaprastai imlūs mokslui.
„Kai vaikui vieneri, jis dar nekalba. Kai vaikui dveji – jis nenustoja kalbėti. Per vienus metus vaikas išmoksta kalbą. Jūs taip galėtumėte? Aš ne“, – juokauja p. Shechtmanas. Ir jis ne šiaip kalba – savo idėjas mokslininkas įgyvendino praktikoje. Haifos mieste jis pradėjo tiksliųjų mokslų mokymo darželiuose programą. Darželinukus moko net profesoriai iš universitetų, darželiuose yra įkuriamos laboratorijos. Šiuo metu mokslo darželiai kuriami dar viename mieste, o neseniai p. Shechtmanas sulaukė prašymo dėl darželių iš trečio miesto.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinis saugumas Lietuvoje tapo verslo tęstinumo ir valstybės stabilumo sąlyga: tvyranti geopolitinė įtampa ir visapusiška paslaugų skaitmenizacija reiškia, kad net vienas didelis incidentas galėtų pridaryti didžiulės žalos ne tik verslui ar įmonės reputacijai, bet ir visuomenei. Kodėl organizacijoms svarbu stiprinti savo kibernetinio saugumo pajėgumus ir kokia atsakomybė gresia už atsainų požiūrį ir galimus pažeidimus?
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Kibernetinio saugumo incidentas šiandien gali ne tik parklupdyti įmonę, pakenkti bendrovės ar vadovo reputacijai, bet ir virsti milijoninėmis baudomis organizacijai ar net pačiam vadovui. Kaip įsigalioję Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimai keičia verslo žaidimo taisykles ir perbraižo atsakomybių ribas organizacijose, diskutuoja prof. dr. Marius Laurinaitis, Mykolo Riomerio universiteto Teisės ir FinTech studijų programos vadovas, Raimondas Andrijauskas, advokatų kontoros WALLESS teisinės atitikties ekspertas, ir advokatas Danielius Matonis, WALLESS asocijuotasis partneris.
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
infogr.am::0674db15-622f-450d-a83a-de3214be8129
