Biotechnologijos Lietuvoje: arklių yra, reikia žokėjų

FOTOGALERIJA WEB Vilniuje – tarptautinis gyvybės mokslų forumas (44 nuotr.)

Trečiadienį į Vilnių sugužėjo tiek Lietuvos, tiek gyvybės mokslų ir biotechnologijų verslo lyderiai. Gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ jie dalinosi patirtimi ir idėjomis, kaip paversti mokslo atradimus verslu.

„Lietuvoje šio (biotechnologijų – VŽ) sektoriaus vidutinis metinis augimas siekia maždaug po 25%, - renginio metu kalbėjo Evaldas Gustas, ūkio ministras. – Mes turime tiek pat biotechnologijų bendrovių, skaičiuojant vienam žmogui, kaip ir JAV, Vokietija ar Jungtinė Karalystė. Tai yra – vienam milijonui gyventojų tenka daugiau nei 8 bendrovės.“

Taip pat ministras pažymėjo, kad Lietuvoje vienam milijonui gyventojų tenk po 800 biotechnologijų sektoriuje dirbančių žmonių. Tai esą tiek pat, kiek ir Šveicarijoje.

Nepaisant to, Lietuvoje biotechnologijų sektorius kol kas sukuria tik 1% šalies BVP. VŽ rašė, kad, specialistų nuomone, šis skačius galėtų pasiekti ir 10%.

infogr.am::320a33cd-085b-497f-89e9-4c689b2096ee

Komercinė jėga – iš svetur

Remis Bistras, biotechnologijų bendrovės „Vittamed“ generalinis direktorius, teigia, kad mokslinės idėjos yra svarbu, tačiau sėkmingam verslui to nepakanka.

„Vittamed“ idėja kilo Lietuvoje (bendrovė komercializavo prof. Armino Ragausko neinvazinio galvospūdžio matavimo metodą), tačiau komercinė jėga – iš Bostono, kur ir yra pagrindinis bendrovės biuras, pasakoja p. Bistras.

„Biotechnologijų komercializacija – tai kaip arklių lenktynės. Reikia gero arklio, tačiau reikia ir gero žokėjaus, - sako p. Bistras. – Sėkminga komercializacija – tai lenktynės, kas greičiau inovaciją pavers produktu.“

Vadovas taip pat pažymi, kad be komercializacija užsiimti gebančių žmonių, verslui vystytis būtinos ir geros galimybės pritraukti investicijų. „Vittamed“ pernai pritraukė 10 mln. USD investicijų ir p. Bistras primena, kad finansavimą „Vittamed“ rado užsienyje, o ne Lietuvoje.

Ekosistemos svarba

Kaip galima pažadinti biotechnologijų sektoriaus šakas, pasakojo Michaelas H. May, Kanados Regeneracinės medicinos komercializavimo centro vadovas. Anot jo, Kanada turi ribotus žmonių ir mokslo išteklius, tad pagrindinis tikslas šioje šalyje – sukurti ekosistemą, o ne orientuotis į atskirus projektus ar technologijas.

„Mes stengiamės pakeisti paradigmą nuo technologijų perdavimo universitetuose, tiesiog reagavimo į mokslininko atradimus, į strateginį rinkos poreikių vertinimą ir technologijų suvedimą, iš ko gimsta bendrovės“, - dėsto p. May.

Kanados vyriausybė finansavo regeneracinės medicinos specializuotų tinklų kūrimą, suburtas akademinis ratas, kurio dalyviai aktyviai dalinasi naujausiais pasiekimais. Ši informacija padeda centrui auginti didesnes bendroves. Tai pat suburtas sektoriaus verslo partnerių tinklas, kuriamas ir investuotojų ratas. Centre vien tik išradimų komercializacimui užsiima 60 žmonių grupė.

Biurokratijos kliūtys

Vienas Lietuvos komercializacimo centrų pavyzdžių – prieš porą metų įkurtas Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC), vienijantis Kauno aukštojo mokslo įstaigas.

„Galime būti labai arti savo tyrėjų, galime užsiimti išradimų vadybą, gauti labai šviežios informacijos apie ankstyvoje stadijoje esančius produktus, - sako Edmundas Šalna, NIVC direktorius. – Stengiamės rasti verslo bendroves, kurios galėtų susidomėti šiomis idėjomis.“

Kita vertus, p. Šalna pažymi, kad dirbant su universitetais yra ir neigiamų pusių. Viena jų – daug laiko užiimantis „popierizmas“.

„Reikia daug laiko, kad kai kurie susitarimai būtų patvirtinti. Kartais tenka surinkti gausybę parašų“, - forume sakė p. Šalna.