Lietuvos IRT lyderiai: sektoriaus analizė

Publikuota: 2016-08-16
Gretos Galubauskaitės (VŽ) vizualizacija.
svg svg
Gretos Galubauskaitės (VŽ) vizualizacija.

IRT sektorių sunku palyginti su tokiais sunkiasvoriais ekonomikos garvežiais kaip pramonė, kuri suneša apie penktadalį viso šalies BVP ir generuoja apie 68 mlrd. Eur pajamų per metus. Eurostato duomenimis, Lietuvos IRT sektoriaus pajamos pernai buvo beveik 1,5 mlrd. Eur ir, palyginti su 2014-aisiais, augo dešimtadaliu.

Lietuva pernai užėmė 29 vietą Europoje pagal IRT indėlį į bendrą šalies BVP (3,2%). Palyginti, Estija – 8 vietą (5,4%).Tačiau IRT laikomos viena strateginių Lietuvos vystymosi krypčių ir yra įtrauktos į prioritetinių sričių, į kurias bus nukreipta daugiausia ES ir biudžeto paramos iki 2020 m., sąrašą.

Užsienio investicijos

Nors rinkoje periodiškai nuskamba kritikos, kad tapome ne kuriančia, o pigiai užsienio kompanijas aptarnaujančia šalimi, IRT sektoriaus reikšmė Lietuvos ekonomikoje auga: į elektroninę erdvę keliamos viešosios paslaugos, vis daugiau įmonių diegiasi įvairias informacines sistemas, daugėja užsienio investuotojų, įdarbinančių šimtus ar net tūkstančius jaunų žmonių ir keliančių šalies atlyginimų vidurkį.

Pagal įmonių ir „Sodros“ duomenis vidutinis darbo užmokestis IRT sektoriuje svyruoja tarp 1.000 ir 1.200 Eur. Tiesa, pajamų švytuoklė yra didelė – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Atlyginimas priklauso nuo pozicijos (daugiausia uždirba didžiųjų duomenų analitikai, analizės algoritmų kūrėjai ir kibernetinio saugumo specialistai, nes jų labiausiai trūksta), nuo įmonės, jos veiklos strategijos ir naudojamų technologijų bei programavimo kalbų (mokantys retesnių kalbų paprastai yra brangesni), kitų specialisto kompetencijų (platesnių kompetencijų, t. y. vadybą, rinkodarą ar finansus išmanantys IT specialistai – brangesni) ir patirties.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Panaši padėtis ir su vadovų atlyginimais. „Sodra“ skaičiuoja, kad įvairaus lygio IRT įmonių vadovų draudžiamosios pajamos pernai sudarė apie 1.950 Eur ir buvo maždaug 200 Eur didesnės nei prieš metus. Didesnius už IT vadovų atlyginimus gauna tik bankininkai, draudikai, teisėjai, orlaivių pilotai ir politikai.

Tiesa, personalo atrankos bendrovės sako, kad IT specialistų ir vadovų atlyginimai stabilizuojasi ir nebedidėja taip sparčiai kaip anksčiau. Šiemet ir ateinančiais metais tikėtinas 5–7% augimas.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::it_specialistu_darbo_vietos_kaina

Sektoriuje – daug potencialo

Lietuvoje IT specialistai sudaro 1,9% (27.200) visų dirbančiųjų, palyginti, Estijoje – 4,9% (30.929), ES vidurkis – 3,7%.

Skaičiuojama, kad IT sektorius (be telekomunikacijų įmonių) per metus papildomai įdarbina apie 2000 žmonių. Tačiau įmonės jaučia nuolatinį specialistų stygių. Jų trūkumą ir dėl to augančius atlyginimus rinkos dalyviai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių sektoriaus augimui.

Andrius Plečkaitis, IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas, atkreipia dėmesį ir į sparčiai augančią IRT sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę. Pasak jo, IRT – vienas iš dviejų kuriamą pridėtinę vertę sparčiausiai auginančių sektorių Lietuvoje. Jis skaičiuoja, kad IRT įmonių, užsiimančių programavimo, konsultacine, duomenų centrų ir kita susijusia veikla, sukurta pridėtinė vertė 2008–2014 m. (2015 m. duomenų „Infobalt“ dar nepateikė) išaugo nuo 155,5 mln. Eur iki 423,65 mln. Eur, t. y. 272%. Už IRT sparčiau augo tik Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba – nuo 39 iki 138 mln. Eur, t. y. daugiau nei 3,5 karto.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::irt_sektorius-864

„Išsivysčiusių šalių pavyzdžiai rodo, kad investicijos į IRT sektorių atsiperka, jis sukuria daug pridėtinės vertės, o nuo to priklauso ir bendra ūkių sėkmė. Lietuva, sukūrusi gerai išvystytą infrastruktūrą, turi gerą pagrindą, tačiau IRT būtinas valstybinio lygmens dėmesys“, – priduria Paulius Vertelka, „Infobalt“ vykdomasis direktorius, ir meta akmenuką į valdžios daržą – didžiąją dalį pajamų sektoriaus įmonės gauna vietos rinkoje, bet bendrovių pajamos iš viešųjų pirkimų mažėja dėl stringančių ES investicijų Lietuvoje – viešųjų pirkimų dalis per pastaruosius dvejus metus sumenko perpus.

„Pastebime, kad, nesulaukusios projektų namų rinkoje, vis daugiau IRT bendrovių persvarsto strategiją ir aktyviau žengia į naujas rinkas. Augantis eksportas šiame sektoriuje – dar neišnaudotas potencialas“, – teigia „Infobalt“ vadovas.

Didžiausios įmonės ir šuoliai

Tradiciškai IRT sektoriuje didžiausios yra telekomunikacijų bendrovės. Pati didžiausia – platesnį veiklų spektrą turinti „Teo LT“. Jos pardavimo pajamos pernai viršijo 204 mln. Eur (2014 m. – 202 mln. Eur ). Tai pirmas kartas nuo 2012-ųjų, kai įmonės metų pajamos didėjo. Tiesa, mažėjo ikimokestinis pelnas – nuo 43,1 mln. Eur 2014 m. iki 37,5 mln. Eur pernai .

„Teo“ vadovai sako, kad metines pajamas padidinti leido pakitęs paslaugų krepšelis, padidėjęs išmaniosios televizijos ir plačiajuosčio interneto klientų skaičius ir IT paslaugos bei IT įrangos pardavimai verslo klientams.

Dalį pelno suvalgė investicijos į šviesolaidinio tinklo plėtrą ir savo IT sistemų atnaujinimą bei plėtrą. 2015 m. „Teo“ tam iš viso skyrė 34,6 mln. Eur, 15,7% daugiau nei 2014 m.

Po „Teo“ pagal pardavimo pajamas rikiuojasi „Tele2“ (beveik 164 mln. Eur), kuri pernai pasiekė ir didžiausią sektoriuje pardavimų pelningumą – 28,4%. (Pirmąjį šių metų pusmetį šis rodiklis dar padidėjo ir viršijo 30%). „Tele2“ pelnas – 46,6 mln. Eur – buvo didesnis net už „Teo“.

Dar laipteliu žemiau stovi „Omnitel“ (136,7 mln. Eur). Už jos – „Bitė Lietuva“ (131,5 mln. Eur). Beje, ši pernai buvo sektoriaus rekordininkė pagal ikimokestinio pelno pokytį. Jis pernai, palyginti su 2014 m., padidėjo net 1.395,1%. 2014 m. beveik 1,8 mln. Eur nuostolių prieš mokesčius turėjusi „Bitė“ pernai atsigavo ir pasiekė 23,3 mln. Eur pelną.

Antroje vietoje pagal ikimokestinio pelno šuolį yra AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) – 706%.

„2015 m. LRTC buvo išties sėkmingi. Nuosekliai didėjo įmonės pardavimai ir pelnas. Pernai pradėjome teikti tris kartus spartesnį 4G interneto ryšį LTE technologijos pagrindu, kurį vartotojai sutiko itin palankiai. Taip pat vystėme televizijos perdavimo paslaugas, daug į tai investavome. Šių investicijų vaisius šiemet skina ir nacionalinis transliuotojas LRT bei jo žiūrovai – LTV pirmąją programą raiškiuoju HD formatu šiandien gali matyti 98% Lietuvos gyventojų. Manau, pernai LRTC sau ir visuomenei įrodė, kad valstybės valdoma lietuviško kapitalo įmonė gali sėkmingai veikti itin konkurencingame telekomunikacijų sektoriuje, grumtis su jos senbuviais ir užsienio kapitalo remiamais rinkos sunkiasvoriais“, – komentuoja Remigijus Šeris, LRTC vadovas.?IT sprendimų įmonių laimėjimai kuklesni nei telekomunikacijų. Bet ir tarp programavimo bendrovių yra keltas brandžių įmonių, kurių augimo rodikliai galėtų nustebinti net pradedančiuosius. Pavyzdžiui, Kauno „NFQ Technologies“ 2015 m., palyginti su 2014-aisiais, pajamas didino 262,3%, o ikimokestinį pelną – 266%. Pardavimo pajamos šoktelėjo nuo 2,7 mln. Eur iki beveik 10 mln. Eur. O pelnas prieš mokesčius – nuo beveik 200.000 Eur iki daugiau nei 700.000 Eur.

„Pernai keli mūsų IT projektai ir produktai sulaukė solidžių tarptautinių investicijų, taip pritraukėme ir keletą naujų didesnio kalibro projektų. Tokios sėkmės istorijos svarbios ne tik finansiškai, bet ir dėl to, kad didina galimybes pritraukti geriausius darbuotojus, – sako Paulius Insoda, „NFQ Technologies“ direktorius. – Per 1 mln. Eur investavome į naujų produktų kūrimą, startuolių, tokių kaip „Fleet“ ir „TradeMachines“, plėtrą. Toliau vystome ir plečiame NFQ akademiją. Pernai taip pat įžengėme į Aziją, investavome ten ir startavome su nauju padaliniu Vietname, kuriame šiuo metu jau yra per 40 programuotojų.“

Ateinančiais metais plėtra neturėtų sustoti. Tačiau daug kas priklausys nuo tendencijų darbo rinkoje, sutartinai sako analitikai. Faktas, kad darbuotojų trūks, tad sektoriaus įmonėms lieka pasiruošti konkurencijai. Nuo to, kokio dydžio bus darbuotojų migracija tarp bendrovių, kokių atlyginimų jie prašys, kiek naujų specialistų ateis į rinką ir kiek žmonių bus galima perkvalifikuoti, priklausys ir investuotojų noras kurtis Lietuvoje, ir vietos įmonių plėtros planai. Nemažai reikšmės, ypač didesnėms vietos IT įmonių grupėms turės ir viešieji projektai – juos vykdo arba vykdys VMI, Registrų centras, galbūt Muitinės departamentas. Bus tobulinami e. valdžios vartai ir toliau plėtojama e. sveikatos sistema.

Geriausios rinkimai

Kviečiame visus aktyviai balsuoti ir iki rugpjūčio 29 d. išrinkti geriausios Lietuvos IRT bendrovės vardo vertą įmonę čia: LIETUVOS IRT SEKTORIUS: RENKAME GERIAUSIĄ BENDROVĘ. Čia taip pat raginame analizuoti bendrovių finansinius rezultatus, susipažinti su jose mokamais vidutiniais atlyginimais, darbuotojų kaita, jas palyginti įvairiais pjūviais.

Įmonės atrinktos remiantis 5 esminiais kriterijais:

pardavimo pajamos 2015 m.,pardavimo pajamų pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,ikimokestinis pelnas 2015 m.,ikimokestinio pelno pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,pelningumas 2015 m.

Redakcijos akiratyje yra tik tos įmonės, kurios iki 2016 m. gegužės 30 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui.

Projekte dalyvauja įmonės, kurių veikla pagal EVRK klasifikatorių apibrėžiama sekcijoje „J“ – Informacija ir ryšiai.

Pavyzdžiui, UAB „Blue Bridge“ pernai gavo kiek daugiau nei 19,5 mln. Eur pajamų, pagal šį rodiklį ji patektų į reitingą, bet pagal EVRK įmonė priskiriama prie prekybos sektoriaus (veikla: kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba).

infogr.am::31d4a04b-1c94-4937-867a-bba7e394c306

infogr.am::b968cde5-c906-45e4-8309-d783f571b9da

FOTOGALERIJA Sektoriaus lyderiai - IRT (37 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Turtingiausių strateginių įmonių vadovų TOP 10 – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas

Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 m. turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos...

Vadyba
16:16
Tvari IT įranga – mada ar ateitis? Verslo tribūna

Kol vienos įmonės vis dar abejoja dėl investicinės grąžos į tvarumą, kitos gi imasi lyderystės ir brėžia...

Inovacijos
12:06
A. Anušauskas: kiberatakų organizatoriai ieško silpnų vietų, galimi išpuoliai prieš verslą 1

Su Rusija siejamos organizuotos kibernetinės atakos prieš Lietuvą pirmąkart pasiekė tokį platų mastą, o radus...

Inovacijos
09:29
Ar verta skaitmeninius sprendimus migruoti į „debesį“? Verslo tribūna

JAV technologinių tyrimų ir konsultacijų įmonės „Gartner“ atliktas tyrimas rodo, kad iki 2025 m. bendrovių...

Auga Aerokosmoso duomenų centro kuriamų sprendimų ir technologijų paklausa Verslo tribūna

Praėjusiais metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos...

„Simitri“ patirtis ir milijoninė apyvarta pirmaisiais metais: kaip sukurti pelningą e. parduotuvę Premium 4

2020-aisiais įkurta e. parduotuvė „Simitri“ „nulūžo“ per 10 min. po to, kai jos įkūrėjai – influenceriai...

Gazelė
05:45
NKSC: kibernetinės atakos tęsiasi, bet jų mastas mažesnis

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos valstybines institucijas, verslą antradienį tęsiasi, tačiau jų mastas kiek...

Verslo aplinka
2022.06.28
„CityBee“ su JAV startuoliu „Qibus“ skina kelią nuotoliniam automobilių valdymui Premium

Nauja technologija jau sukurta ir patikimai veikia, bet jai dar trūksta daugiau bandymų ir parankaus teisinio...

Logistika
2022.06.28
„15min.lt“ patyrė kibernetinę ataką 2

Naujienų portalas „15min.lt“ antradienį skelbia patyręs DDoS (angl. Distributed Denial of Service) ataką.

Inovacijos
2022.06.28
Kovido bangos Lietuvoje iškelti startuoliai jau matuojasi užsienį Premium

Pandemijos metais išaugus psichinės sveikatos temų reikšmei, o eilėms pas psichologus ir psichoterapeutus...

Gazelė
2022.06.28
„Eavalyne.lt“ savininkė suplanavo keleriopą augimą Premium 5

Lenkijos kapitalo CCC įmonių grupė, prekiaujanti avalyne ir drabužiais, per artimiausius penkerius metus...

Prekyba
2022.06.28
Premjerė: kibernetinio saugumo spragos – taisomos

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad po kibernetinės atakos prieš Lietuvos institucijas taisomos spragos, o...

Inovacijos
2022.06.28
„TransUnion“ Lietuvoje vadovu tapo P. Domarkas

Tarptautinė duomenų ir technologijų bendrovė „TransUnion“ Lietuvos padaliniui vadovauti paskyrė Povilą...

Vadyba
2022.06.28
„Klix“ – naujas būdas patogiai atsiskaityti internete Verslo tribūna 1

Apsiperkant internetinėse parduotuvėse labai dažnai laukia vienas kiek erzinantis žingsnis – registracija.

Prekyba 2023
2022.06.28
„Devbridge“ vadovas: nesamdyčiau žmogaus, kuris nenori keistis Premium

Pastarieji metai įmonei buvo pažymėti reikšmingais įvykiais – juos lydėjo ne tik rekordiniai rezultatai, bet...

Vadyba
2022.06.28
Šiandien darbo rinkoje itin vertinamos matematikų žinios ir gebėjimai Verslo tribūna

Šiandienos darbo rinkoje vis paklausesni universalūs specialistai, gebantys savo žinias pritaikyti keliose...

Kuriantiems rytojui
2022.06.28
Lietuva patyrė intensyvią Rusijos programišių kibernetinę ataką: didžiausios problemos suvaldytos 13

Dėl su Rusija siejamos programišių grupuotės tebesitęsiančios kibernetinės atakos pirmadienį strigo dalies...

Inovacijos
2022.06.27
Atstatyta Migracijos departamento informacinių sistemų veikla 3

Pašalinus informacinių sistemų trikdžius pirmadienio pavakarę atstatyta pasų išdavimo veikla, informavo...

Verslo aplinka
2022.06.27
VMI patiria DDoS ataką – atjungtos sistemos 7

Užfiksavus neįprastai didelį prisijungimų srautą prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemų, dėl...

Finansai
2022.06.27
Švedų tyliai nupirkta Kauno žaidimų kūrėja „Tutotoons“ pelną augino 15 kartų Premium 1

Kauno mobiliųjų žaidimų kūrėjai „Tutotoons“ karantinas leido pasiekti rekordinį pelną ir apyvartą. Be to,...

Inovacijos
2022.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku