Lietuvos IRT lyderiai: sektoriaus analizė

Publikuota: 2016-08-16
Gretos Galubauskaitės (VŽ) vizualizacija.
svg svg
Gretos Galubauskaitės (VŽ) vizualizacija.

IRT sektorių sunku palyginti su tokiais sunkiasvoriais ekonomikos garvežiais kaip pramonė, kuri suneša apie penktadalį viso šalies BVP ir generuoja apie 68 mlrd. Eur pajamų per metus. Eurostato duomenimis, Lietuvos IRT sektoriaus pajamos pernai buvo beveik 1,5 mlrd. Eur ir, palyginti su 2014-aisiais, augo dešimtadaliu.

Lietuva pernai užėmė 29 vietą Europoje pagal IRT indėlį į bendrą šalies BVP (3,2%). Palyginti, Estija – 8 vietą (5,4%).Tačiau IRT laikomos viena strateginių Lietuvos vystymosi krypčių ir yra įtrauktos į prioritetinių sričių, į kurias bus nukreipta daugiausia ES ir biudžeto paramos iki 2020 m., sąrašą.

Užsienio investicijos

Nors rinkoje periodiškai nuskamba kritikos, kad tapome ne kuriančia, o pigiai užsienio kompanijas aptarnaujančia šalimi, IRT sektoriaus reikšmė Lietuvos ekonomikoje auga: į elektroninę erdvę keliamos viešosios paslaugos, vis daugiau įmonių diegiasi įvairias informacines sistemas, daugėja užsienio investuotojų, įdarbinančių šimtus ar net tūkstančius jaunų žmonių ir keliančių šalies atlyginimų vidurkį.

Pagal įmonių ir „Sodros“ duomenis vidutinis darbo užmokestis IRT sektoriuje svyruoja tarp 1.000 ir 1.200 Eur. Tiesa, pajamų švytuoklė yra didelė – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Atlyginimas priklauso nuo pozicijos (daugiausia uždirba didžiųjų duomenų analitikai, analizės algoritmų kūrėjai ir kibernetinio saugumo specialistai, nes jų labiausiai trūksta), nuo įmonės, jos veiklos strategijos ir naudojamų technologijų bei programavimo kalbų (mokantys retesnių kalbų paprastai yra brangesni), kitų specialisto kompetencijų (platesnių kompetencijų, t. y. vadybą, rinkodarą ar finansus išmanantys IT specialistai – brangesni) ir patirties.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Panaši padėtis ir su vadovų atlyginimais. „Sodra“ skaičiuoja, kad įvairaus lygio IRT įmonių vadovų draudžiamosios pajamos pernai sudarė apie 1.950 Eur ir buvo maždaug 200 Eur didesnės nei prieš metus. Didesnius už IT vadovų atlyginimus gauna tik bankininkai, draudikai, teisėjai, orlaivių pilotai ir politikai.

Tiesa, personalo atrankos bendrovės sako, kad IT specialistų ir vadovų atlyginimai stabilizuojasi ir nebedidėja taip sparčiai kaip anksčiau. Šiemet ir ateinančiais metais tikėtinas 5–7% augimas.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::it_specialistu_darbo_vietos_kaina

Sektoriuje – daug potencialo

Lietuvoje IT specialistai sudaro 1,9% (27.200) visų dirbančiųjų, palyginti, Estijoje – 4,9% (30.929), ES vidurkis – 3,7%.

Skaičiuojama, kad IT sektorius (be telekomunikacijų įmonių) per metus papildomai įdarbina apie 2000 žmonių. Tačiau įmonės jaučia nuolatinį specialistų stygių. Jų trūkumą ir dėl to augančius atlyginimus rinkos dalyviai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių sektoriaus augimui.

Andrius Plečkaitis, IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas, atkreipia dėmesį ir į sparčiai augančią IRT sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę. Pasak jo, IRT – vienas iš dviejų kuriamą pridėtinę vertę sparčiausiai auginančių sektorių Lietuvoje. Jis skaičiuoja, kad IRT įmonių, užsiimančių programavimo, konsultacine, duomenų centrų ir kita susijusia veikla, sukurta pridėtinė vertė 2008–2014 m. (2015 m. duomenų „Infobalt“ dar nepateikė) išaugo nuo 155,5 mln. Eur iki 423,65 mln. Eur, t. y. 272%. Už IRT sparčiau augo tik Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba – nuo 39 iki 138 mln. Eur, t. y. daugiau nei 3,5 karto.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::irt_sektorius-864

„Išsivysčiusių šalių pavyzdžiai rodo, kad investicijos į IRT sektorių atsiperka, jis sukuria daug pridėtinės vertės, o nuo to priklauso ir bendra ūkių sėkmė. Lietuva, sukūrusi gerai išvystytą infrastruktūrą, turi gerą pagrindą, tačiau IRT būtinas valstybinio lygmens dėmesys“, – priduria Paulius Vertelka, „Infobalt“ vykdomasis direktorius, ir meta akmenuką į valdžios daržą – didžiąją dalį pajamų sektoriaus įmonės gauna vietos rinkoje, bet bendrovių pajamos iš viešųjų pirkimų mažėja dėl stringančių ES investicijų Lietuvoje – viešųjų pirkimų dalis per pastaruosius dvejus metus sumenko perpus.

„Pastebime, kad, nesulaukusios projektų namų rinkoje, vis daugiau IRT bendrovių persvarsto strategiją ir aktyviau žengia į naujas rinkas. Augantis eksportas šiame sektoriuje – dar neišnaudotas potencialas“, – teigia „Infobalt“ vadovas.

Didžiausios įmonės ir šuoliai

Tradiciškai IRT sektoriuje didžiausios yra telekomunikacijų bendrovės. Pati didžiausia – platesnį veiklų spektrą turinti „Teo LT“. Jos pardavimo pajamos pernai viršijo 204 mln. Eur (2014 m. – 202 mln. Eur ). Tai pirmas kartas nuo 2012-ųjų, kai įmonės metų pajamos didėjo. Tiesa, mažėjo ikimokestinis pelnas – nuo 43,1 mln. Eur 2014 m. iki 37,5 mln. Eur pernai .

„Teo“ vadovai sako, kad metines pajamas padidinti leido pakitęs paslaugų krepšelis, padidėjęs išmaniosios televizijos ir plačiajuosčio interneto klientų skaičius ir IT paslaugos bei IT įrangos pardavimai verslo klientams.

Dalį pelno suvalgė investicijos į šviesolaidinio tinklo plėtrą ir savo IT sistemų atnaujinimą bei plėtrą. 2015 m. „Teo“ tam iš viso skyrė 34,6 mln. Eur, 15,7% daugiau nei 2014 m.

Po „Teo“ pagal pardavimo pajamas rikiuojasi „Tele2“ (beveik 164 mln. Eur), kuri pernai pasiekė ir didžiausią sektoriuje pardavimų pelningumą – 28,4%. (Pirmąjį šių metų pusmetį šis rodiklis dar padidėjo ir viršijo 30%). „Tele2“ pelnas – 46,6 mln. Eur – buvo didesnis net už „Teo“.

Dar laipteliu žemiau stovi „Omnitel“ (136,7 mln. Eur). Už jos – „Bitė Lietuva“ (131,5 mln. Eur). Beje, ši pernai buvo sektoriaus rekordininkė pagal ikimokestinio pelno pokytį. Jis pernai, palyginti su 2014 m., padidėjo net 1.395,1%. 2014 m. beveik 1,8 mln. Eur nuostolių prieš mokesčius turėjusi „Bitė“ pernai atsigavo ir pasiekė 23,3 mln. Eur pelną.

Antroje vietoje pagal ikimokestinio pelno šuolį yra AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) – 706%.

„2015 m. LRTC buvo išties sėkmingi. Nuosekliai didėjo įmonės pardavimai ir pelnas. Pernai pradėjome teikti tris kartus spartesnį 4G interneto ryšį LTE technologijos pagrindu, kurį vartotojai sutiko itin palankiai. Taip pat vystėme televizijos perdavimo paslaugas, daug į tai investavome. Šių investicijų vaisius šiemet skina ir nacionalinis transliuotojas LRT bei jo žiūrovai – LTV pirmąją programą raiškiuoju HD formatu šiandien gali matyti 98% Lietuvos gyventojų. Manau, pernai LRTC sau ir visuomenei įrodė, kad valstybės valdoma lietuviško kapitalo įmonė gali sėkmingai veikti itin konkurencingame telekomunikacijų sektoriuje, grumtis su jos senbuviais ir užsienio kapitalo remiamais rinkos sunkiasvoriais“, – komentuoja Remigijus Šeris, LRTC vadovas.?IT sprendimų įmonių laimėjimai kuklesni nei telekomunikacijų. Bet ir tarp programavimo bendrovių yra keltas brandžių įmonių, kurių augimo rodikliai galėtų nustebinti net pradedančiuosius. Pavyzdžiui, Kauno „NFQ Technologies“ 2015 m., palyginti su 2014-aisiais, pajamas didino 262,3%, o ikimokestinį pelną – 266%. Pardavimo pajamos šoktelėjo nuo 2,7 mln. Eur iki beveik 10 mln. Eur. O pelnas prieš mokesčius – nuo beveik 200.000 Eur iki daugiau nei 700.000 Eur.

„Pernai keli mūsų IT projektai ir produktai sulaukė solidžių tarptautinių investicijų, taip pritraukėme ir keletą naujų didesnio kalibro projektų. Tokios sėkmės istorijos svarbios ne tik finansiškai, bet ir dėl to, kad didina galimybes pritraukti geriausius darbuotojus, – sako Paulius Insoda, „NFQ Technologies“ direktorius. – Per 1 mln. Eur investavome į naujų produktų kūrimą, startuolių, tokių kaip „Fleet“ ir „TradeMachines“, plėtrą. Toliau vystome ir plečiame NFQ akademiją. Pernai taip pat įžengėme į Aziją, investavome ten ir startavome su nauju padaliniu Vietname, kuriame šiuo metu jau yra per 40 programuotojų.“

Ateinančiais metais plėtra neturėtų sustoti. Tačiau daug kas priklausys nuo tendencijų darbo rinkoje, sutartinai sako analitikai. Faktas, kad darbuotojų trūks, tad sektoriaus įmonėms lieka pasiruošti konkurencijai. Nuo to, kokio dydžio bus darbuotojų migracija tarp bendrovių, kokių atlyginimų jie prašys, kiek naujų specialistų ateis į rinką ir kiek žmonių bus galima perkvalifikuoti, priklausys ir investuotojų noras kurtis Lietuvoje, ir vietos įmonių plėtros planai. Nemažai reikšmės, ypač didesnėms vietos IT įmonių grupėms turės ir viešieji projektai – juos vykdo arba vykdys VMI, Registrų centras, galbūt Muitinės departamentas. Bus tobulinami e. valdžios vartai ir toliau plėtojama e. sveikatos sistema.

Geriausios rinkimai

Kviečiame visus aktyviai balsuoti ir iki rugpjūčio 29 d. išrinkti geriausios Lietuvos IRT bendrovės vardo vertą įmonę čia: LIETUVOS IRT SEKTORIUS: RENKAME GERIAUSIĄ BENDROVĘ. Čia taip pat raginame analizuoti bendrovių finansinius rezultatus, susipažinti su jose mokamais vidutiniais atlyginimais, darbuotojų kaita, jas palyginti įvairiais pjūviais.

Įmonės atrinktos remiantis 5 esminiais kriterijais:

pardavimo pajamos 2015 m.,pardavimo pajamų pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,ikimokestinis pelnas 2015 m.,ikimokestinio pelno pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,pelningumas 2015 m.

Redakcijos akiratyje yra tik tos įmonės, kurios iki 2016 m. gegužės 30 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui.

Projekte dalyvauja įmonės, kurių veikla pagal EVRK klasifikatorių apibrėžiama sekcijoje „J“ – Informacija ir ryšiai.

Pavyzdžiui, UAB „Blue Bridge“ pernai gavo kiek daugiau nei 19,5 mln. Eur pajamų, pagal šį rodiklį ji patektų į reitingą, bet pagal EVRK įmonė priskiriama prie prekybos sektoriaus (veikla: kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba).

infogr.am::31d4a04b-1c94-4937-867a-bba7e394c306

infogr.am::b968cde5-c906-45e4-8309-d783f571b9da

FOTOGALERIJA Sektoriaus lyderiai - IRT (37 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Kanada uždraudė 5G tinklams naudoti „Huawei " įrangą 1

Kanada ketvirtadienį paskelbė uždraudusi 5G tinklams naudoti „Huawei“ įrangą, taip prisidėdama prie...

Inovacijos
08:29
Naujasis „Bentley“ flagmanas „Bentayga EWB“ kelionėms pirmąją klase suteikė kitą prasmę Verslo tribūna

„Bentley Bentayga“ nuo pat pirmųjų dienų buvo populiariausias gamintojo modelis. Nuo šiol jam tenka dar...

Efektyvus žemės ūkio sektoriaus rizikų valdymas – kokybiško maisto tiekimo užtikrinimui Verslo tribūna

Siekiant užtikrinti pakankamą kokybiško maisto tiekimą ir tai galintį garantuoti žemės ūkio sektoriaus...

Įspūdingai pristatytas naujasis „Range Rover Sport“: jo galimybės įrodytos atliekant sudėtingą triuką Verslo tribūna

Pasaulinė naujojo „Range Rover Sport“ premjera įvyko automobiliui pirmą kartą įspūdingai įveikus galingą...

Inovacijos
06:00
Išmanieji kasos aparatai: dvejų metų darbą bando įveikti per pusmetį ir apčiuopomis Premium

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti kasos kvitų duomenis...

Finansai
05:45
„TikTok“ ruošiasi į socialinį tinklą integruoti žaidimus

Socialinis tinklas „TikTok“ rengiasi rimčiau žengti į žaidimų industriją – anot „Reuters“ naujienų agentūros,...

Inovacijos
2022.05.19
Efektyvus įsigijimas: kaip „Rivilė“ pasiekė startuolio spurto į sparčiausiai augusių Europoje sąrašą Premium

Trisdešimtmetį veikiančios įmonės sukaupta patirtis ir žinios kartu su nauju požiūriu į darbuotoją ir klientą...

Gazelė
2022.05.19
„Paystrax“ planuoja plėtrą Lietuvoje

Mokėjimų apdorojimo sprendimus siūlanti „fintech“ įmonė „Paystrax“ plės komandą Lietuvoje – 30 darbuotojų...

Inovacijos
2022.05.19
Užderėjo startuolių sandorių: ko reikia Lietuvai, kad galėtų pasileisti plaukus Premium

Rekordiniais 2021 m. lietuviški startuoliai pritraukė daugiau nei 430 mln. Eur investicijų, tačiau šie metai...

Inovacijos
2022.05.19
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
Bankrutuoja „Google“ padalinys Rusijoje

JAV technologijų milžinės „Google“ padalinys Rusijoje planuoja skelbti bankrotą, šios šalies pareigūnams...

Inovacijos
2022.05.19
Pandemijai nepavyko visos prekybos perkelti į internetą Premium

Elektroninės prekybos verslai, dar pernai džiūgavę dėl stipriai išaugusio klientų skaičiaus, dabar sprendžia...

Prekyba
2022.05.19
Ekspertų verdiktas: besikeičianti geopolitinė situacija didina naujų kompetencijų poreikį Lietuvos žemės ūkyje Verslo tribūna

Šalies agroversle taikomi nauji ūkininkavimo modeliai, pažangios technologijos, naudojama šiuolaikiška...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Nacionalinėje jaunųjų bendrovių parodoje šį penktadienį – technologijos ir tvarumas Verslo tribūna

Gegužės 20-tą dieną „Kablys+kultūra“ dėl geriausios šių metų jaunosios bendrovės titulo konkuruos 40 atranką...

Prieš KAM svetainę gegužę įvykdyta masyvi kibernetinė ataka

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta...

Verslo aplinka
2022.05.18
Naujasis „TransferGo“ technologijų vadovas – M. Žalneravičius

Lietuvių startuolio „TransferGo“ technologijų vadovo pareigas pradeda eiti Mantas Žalneravičius.

Vadyba
2022.05.18
Pandeminis bumas baigėsi: daliai banginių tenka susidurti su realybe Premium

„Zoom“, „Uber“, „Amazon“ – tai yra tik maža dalis technologijų kompanijų, kurių veiklą iš pagrindų supurtė...

Inovacijos
2022.05.18
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Ar atlaikytumėte kibernetinę ataką? Atsakyti padės simuliacija Verslo tribūna

Pandemijos ir ribojimų metai atnešė ne tik galimybes atlikti daugelį procesų nuotoliniu būdu, bet ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku