Lietuvos IRT lyderiai: sektoriaus analizė

Publikuota: 2016-08-16
Gretos Galubauskaitės (VŽ) vizualizacija.
Gretos Galubauskaitės (VŽ) vizualizacija.

IRT sektorių sunku palyginti su tokiais sunkiasvoriais ekonomikos garvežiais kaip pramonė, kuri suneša apie penktadalį viso šalies BVP ir generuoja apie 68 mlrd. Eur pajamų per metus. Eurostato duomenimis, Lietuvos IRT sektoriaus pajamos pernai buvo beveik 1,5 mlrd. Eur ir, palyginti su 2014-aisiais, augo dešimtadaliu.

Lietuva pernai užėmė 29 vietą Europoje pagal IRT indėlį į bendrą šalies BVP (3,2%). Palyginti, Estija – 8 vietą (5,4%).Tačiau IRT laikomos viena strateginių Lietuvos vystymosi krypčių ir yra įtrauktos į prioritetinių sričių, į kurias bus nukreipta daugiausia ES ir biudžeto paramos iki 2020 m., sąrašą.

Užsienio investicijos

Nors rinkoje periodiškai nuskamba kritikos, kad tapome ne kuriančia, o pigiai užsienio kompanijas aptarnaujančia šalimi, IRT sektoriaus reikšmė Lietuvos ekonomikoje auga: į elektroninę erdvę keliamos viešosios paslaugos, vis daugiau įmonių diegiasi įvairias informacines sistemas, daugėja užsienio investuotojų, įdarbinančių šimtus ar net tūkstančius jaunų žmonių ir keliančių šalies atlyginimų vidurkį.

Pagal įmonių ir „Sodros“ duomenis vidutinis darbo užmokestis IRT sektoriuje svyruoja tarp 1.000 ir 1.200 Eur. Tiesa, pajamų švytuoklė yra didelė – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Atlyginimas priklauso nuo pozicijos (daugiausia uždirba didžiųjų duomenų analitikai, analizės algoritmų kūrėjai ir kibernetinio saugumo specialistai, nes jų labiausiai trūksta), nuo įmonės, jos veiklos strategijos ir naudojamų technologijų bei programavimo kalbų (mokantys retesnių kalbų paprastai yra brangesni), kitų specialisto kompetencijų (platesnių kompetencijų, t. y. vadybą, rinkodarą ar finansus išmanantys IT specialistai – brangesni) ir patirties.

Panaši padėtis ir su vadovų atlyginimais. „Sodra“ skaičiuoja, kad įvairaus lygio IRT įmonių vadovų draudžiamosios pajamos pernai sudarė apie 1.950 Eur ir buvo maždaug 200 Eur didesnės nei prieš metus. Didesnius už IT vadovų atlyginimus gauna tik bankininkai, draudikai, teisėjai, orlaivių pilotai ir politikai.

Tiesa, personalo atrankos bendrovės sako, kad IT specialistų ir vadovų atlyginimai stabilizuojasi ir nebedidėja taip sparčiai kaip anksčiau. Šiemet ir ateinančiais metais tikėtinas 5–7% augimas.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::it_specialistu_darbo_vietos_kaina

Sektoriuje – daug potencialo

Lietuvoje IT specialistai sudaro 1,9% (27.200) visų dirbančiųjų, palyginti, Estijoje – 4,9% (30.929), ES vidurkis – 3,7%.

Skaičiuojama, kad IT sektorius (be telekomunikacijų įmonių) per metus papildomai įdarbina apie 2000 žmonių. Tačiau įmonės jaučia nuolatinį specialistų stygių. Jų trūkumą ir dėl to augančius atlyginimus rinkos dalyviai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių sektoriaus augimui.

Andrius Plečkaitis, IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas, atkreipia dėmesį ir į sparčiai augančią IRT sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę. Pasak jo, IRT – vienas iš dviejų kuriamą pridėtinę vertę sparčiausiai auginančių sektorių Lietuvoje. Jis skaičiuoja, kad IRT įmonių, užsiimančių programavimo, konsultacine, duomenų centrų ir kita susijusia veikla, sukurta pridėtinė vertė 2008–2014 m. (2015 m. duomenų „Infobalt“ dar nepateikė) išaugo nuo 155,5 mln. Eur iki 423,65 mln. Eur, t. y. 272%. Už IRT sparčiau augo tik Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba – nuo 39 iki 138 mln. Eur, t. y. daugiau nei 3,5 karto.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::irt_sektorius-864

„Išsivysčiusių šalių pavyzdžiai rodo, kad investicijos į IRT sektorių atsiperka, jis sukuria daug pridėtinės vertės, o nuo to priklauso ir bendra ūkių sėkmė. Lietuva, sukūrusi gerai išvystytą infrastruktūrą, turi gerą pagrindą, tačiau IRT būtinas valstybinio lygmens dėmesys“, – priduria Paulius Vertelka, „Infobalt“ vykdomasis direktorius, ir meta akmenuką į valdžios daržą – didžiąją dalį pajamų sektoriaus įmonės gauna vietos rinkoje, bet bendrovių pajamos iš viešųjų pirkimų mažėja dėl stringančių ES investicijų Lietuvoje – viešųjų pirkimų dalis per pastaruosius dvejus metus sumenko perpus.

„Pastebime, kad, nesulaukusios projektų namų rinkoje, vis daugiau IRT bendrovių persvarsto strategiją ir aktyviau žengia į naujas rinkas. Augantis eksportas šiame sektoriuje – dar neišnaudotas potencialas“, – teigia „Infobalt“ vadovas.

Didžiausios įmonės ir šuoliai

Tradiciškai IRT sektoriuje didžiausios yra telekomunikacijų bendrovės. Pati didžiausia – platesnį veiklų spektrą turinti „Teo LT“. Jos pardavimo pajamos pernai viršijo 204 mln. Eur (2014 m. – 202 mln. Eur ). Tai pirmas kartas nuo 2012-ųjų, kai įmonės metų pajamos didėjo. Tiesa, mažėjo ikimokestinis pelnas – nuo 43,1 mln. Eur 2014 m. iki 37,5 mln. Eur pernai .

„Teo“ vadovai sako, kad metines pajamas padidinti leido pakitęs paslaugų krepšelis, padidėjęs išmaniosios televizijos ir plačiajuosčio interneto klientų skaičius ir IT paslaugos bei IT įrangos pardavimai verslo klientams.

Dalį pelno suvalgė investicijos į šviesolaidinio tinklo plėtrą ir savo IT sistemų atnaujinimą bei plėtrą. 2015 m. „Teo“ tam iš viso skyrė 34,6 mln. Eur, 15,7% daugiau nei 2014 m.

Po „Teo“ pagal pardavimo pajamas rikiuojasi „Tele2“ (beveik 164 mln. Eur), kuri pernai pasiekė ir didžiausią sektoriuje pardavimų pelningumą – 28,4%. (Pirmąjį šių metų pusmetį šis rodiklis dar padidėjo ir viršijo 30%). „Tele2“ pelnas – 46,6 mln. Eur – buvo didesnis net už „Teo“.

Dar laipteliu žemiau stovi „Omnitel“ (136,7 mln. Eur). Už jos – „Bitė Lietuva“ (131,5 mln. Eur). Beje, ši pernai buvo sektoriaus rekordininkė pagal ikimokestinio pelno pokytį. Jis pernai, palyginti su 2014 m., padidėjo net 1.395,1%. 2014 m. beveik 1,8 mln. Eur nuostolių prieš mokesčius turėjusi „Bitė“ pernai atsigavo ir pasiekė 23,3 mln. Eur pelną.

Antroje vietoje pagal ikimokestinio pelno šuolį yra AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) – 706%.

„2015 m. LRTC buvo išties sėkmingi. Nuosekliai didėjo įmonės pardavimai ir pelnas. Pernai pradėjome teikti tris kartus spartesnį 4G interneto ryšį LTE technologijos pagrindu, kurį vartotojai sutiko itin palankiai. Taip pat vystėme televizijos perdavimo paslaugas, daug į tai investavome. Šių investicijų vaisius šiemet skina ir nacionalinis transliuotojas LRT bei jo žiūrovai – LTV pirmąją programą raiškiuoju HD formatu šiandien gali matyti 98% Lietuvos gyventojų. Manau, pernai LRTC sau ir visuomenei įrodė, kad valstybės valdoma lietuviško kapitalo įmonė gali sėkmingai veikti itin konkurencingame telekomunikacijų sektoriuje, grumtis su jos senbuviais ir užsienio kapitalo remiamais rinkos sunkiasvoriais“, – komentuoja Remigijus Šeris, LRTC vadovas.?IT sprendimų įmonių laimėjimai kuklesni nei telekomunikacijų. Bet ir tarp programavimo bendrovių yra keltas brandžių įmonių, kurių augimo rodikliai galėtų nustebinti net pradedančiuosius. Pavyzdžiui, Kauno „NFQ Technologies“ 2015 m., palyginti su 2014-aisiais, pajamas didino 262,3%, o ikimokestinį pelną – 266%. Pardavimo pajamos šoktelėjo nuo 2,7 mln. Eur iki beveik 10 mln. Eur. O pelnas prieš mokesčius – nuo beveik 200.000 Eur iki daugiau nei 700.000 Eur.

„Pernai keli mūsų IT projektai ir produktai sulaukė solidžių tarptautinių investicijų, taip pritraukėme ir keletą naujų didesnio kalibro projektų. Tokios sėkmės istorijos svarbios ne tik finansiškai, bet ir dėl to, kad didina galimybes pritraukti geriausius darbuotojus, – sako Paulius Insoda, „NFQ Technologies“ direktorius. – Per 1 mln. Eur investavome į naujų produktų kūrimą, startuolių, tokių kaip „Fleet“ ir „TradeMachines“, plėtrą. Toliau vystome ir plečiame NFQ akademiją. Pernai taip pat įžengėme į Aziją, investavome ten ir startavome su nauju padaliniu Vietname, kuriame šiuo metu jau yra per 40 programuotojų.“

Ateinančiais metais plėtra neturėtų sustoti. Tačiau daug kas priklausys nuo tendencijų darbo rinkoje, sutartinai sako analitikai. Faktas, kad darbuotojų trūks, tad sektoriaus įmonėms lieka pasiruošti konkurencijai. Nuo to, kokio dydžio bus darbuotojų migracija tarp bendrovių, kokių atlyginimų jie prašys, kiek naujų specialistų ateis į rinką ir kiek žmonių bus galima perkvalifikuoti, priklausys ir investuotojų noras kurtis Lietuvoje, ir vietos įmonių plėtros planai. Nemažai reikšmės, ypač didesnėms vietos IT įmonių grupėms turės ir viešieji projektai – juos vykdo arba vykdys VMI, Registrų centras, galbūt Muitinės departamentas. Bus tobulinami e. valdžios vartai ir toliau plėtojama e. sveikatos sistema.

Geriausios rinkimai

Kviečiame visus aktyviai balsuoti ir iki rugpjūčio 29 d. išrinkti geriausios Lietuvos IRT bendrovės vardo vertą įmonę čia: LIETUVOS IRT SEKTORIUS: RENKAME GERIAUSIĄ BENDROVĘ. Čia taip pat raginame analizuoti bendrovių finansinius rezultatus, susipažinti su jose mokamais vidutiniais atlyginimais, darbuotojų kaita, jas palyginti įvairiais pjūviais.

Įmonės atrinktos remiantis 5 esminiais kriterijais:

pardavimo pajamos 2015 m.,pardavimo pajamų pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,ikimokestinis pelnas 2015 m.,ikimokestinio pelno pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,pelningumas 2015 m.

Redakcijos akiratyje yra tik tos įmonės, kurios iki 2016 m. gegužės 30 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui.

Projekte dalyvauja įmonės, kurių veikla pagal EVRK klasifikatorių apibrėžiama sekcijoje „J“ – Informacija ir ryšiai.

Pavyzdžiui, UAB „Blue Bridge“ pernai gavo kiek daugiau nei 19,5 mln. Eur pajamų, pagal šį rodiklį ji patektų į reitingą, bet pagal EVRK įmonė priskiriama prie prekybos sektoriaus (veikla: kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba).

infogr.am::31d4a04b-1c94-4937-867a-bba7e394c306

infogr.am::b968cde5-c906-45e4-8309-d783f571b9da

FOTOGALERIJA Sektoriaus lyderiai - IRT (37 nuotr.)

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Microsoft“ pasišovė išvalyti iš atmosferos per visą įmonės istoriją išskirtą CO2 2

JAV milžinė „Microsoft“ skelbia, kad sieks sumažinti išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekį ir ims...

Technologijos
2020.01.27
Startuolių klaidos: ką darytų kitaip

Kuo jaunesnis verslas, tuo daugiau klaidų yra pridaroma. Tie, kas sugeba iš jų pasimokyti, atvirai dalijasi...

Gazelė
2020.01.26
Kiek pagrįstas entuziazmas dėl „Teslos“ Premium 8

Dešimtis kartų daugiau mašinų pagaminantys automobilių pramonės gigantai yra verti kur kas mažiau nei...

Rinkos
2020.01.24
Ryšys užmegztas: „Atea“ IT įdiegti „Aruba“ sprendimai tapo „Avia Solutions Group“ kompiuterinio tinklo prieigos standartu Verslo tribūna

Neseniai duris atvėrusio „Avia Solutions Group“ biurų komplekso IT tinklo sprendimai pradėti planuoti prieš...

Technologijos
2020.01.24
Lenkija kyla į mokestinę kovą su „Airbnb“ Premium

Tadeuszas Koscinskis, naujasis Lenkijos finansų ministras, siekia, kad JAV būsto nuomos platforma „Airbnb“...

Paslaugos
2020.01.24
Saulės energija automobiliuose: netiki investuotojai, bet dosniai remia vartotojai Premium

Miunchene įsikūręs startuolis „Sono Motors“ per minios finansavimo kampaniją savo projektui surinko 53 mln.

Automobiliai
2020.01.23
VGTU ketina plėsti Linkmenų studentų miestelį 1

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ketina plėsti sostinės Šnipiškėse esantį Linkmenų studentų...

Statyba ir NT
2020.01.23
ES siekia vieno kroviklio visiems mobiliesiems telefonams

Siekiant sumažinti elektroninių atliekų kiekį ir palengvinti vartotojų gyvenimą, Europos Parlamentas (EP)...

Paslaugos
2020.01.22
„Pildyk“ simboliškai atnaujino prekės ženklą 1

Telekomunikacijų bendrovei „Tele2“ priklausanti išankstinio mokėjimo paslauga „Pildyk“ atnaujino savo prekės...

Rinkodara
2020.01.22
Prancūzija ir JAV sutarė pratęsti derybas dėl skaitmeninio mokesčio iki metų pabaigos

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV vadovas Donaldas Trumpas sutarė derybas dėl skaitmeniniams...

Technologijos
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
Vėl įsisiūbuoja „Apple“ ir FTB ginčas dėl „iPhone“ atrakinimo Premium

„Apple“ ir JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) vėl ginčijasi dėl telefonų šifravimo. Po gruodį įvykusio dar...

Technologijos
2020.01.21
Analitikai jau regi 2 trln. USD „Apple“ kapitalizaciją

JAV technologijų milžinė „Apple“, kuri jau dabar yra didžiausia JAV įmonė pagal savo rinkos vertę...

Rinkos
2020.01.20
Kuria pradžiamokslį, kaip stiprinti kibernetinį saugumą

„Kurk Lietuvai“ projekto dalyviai Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) kuria Kibernetinio saugumo vadovą...

Gazelė
2020.01.18
„NEO Finance“ paslaugą „Neopay“ pasiūlė ir Latvijoje

Lietuvos finansų technologijų startuolis „NEO Finance“ žengė į Latviją, kur pasiūlė mokėjimo inicijavimo...

Technologijos
2020.01.17
„Google“ sugalvojo, kaip įvykdyti EK reikalavimus ir iš to dar uždirbti Premium

„Google“, kuriai Europos Komisija (EK) 2018 m. skyrė beveik 5 mlrd. USD baudą (4,3 mlrd. Eur), rado būdą,...

Technologijos
2020.01.16
„Rocket Software“ Vilniuje atidaro kompetencijų centrą

JAV informacinių technologijų bendrovė „Rocket Software“, besispecializuojanti įmonių veiklos modernizavimo...

Technologijos
2020.01.16
„Telia“ pradeda tiekti siaurajuostį daiktų interneto ryšį 1

Bendrovė „Telia Lietuva“ pradeda tiekti siaurajuostį daiktų internetą. Ši technologija, užtikrinanti ryšį su...

Technologijos
2020.01.16
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
I. Survila pardavė beveik visas „Citybirds“ akcijas, „Unicorn Scooters“ – ant prekystalio Premium 1

Paspirtukus gaminančios „Citybirds“ įkūrėjas Ignas Survila pardavė didžiąją dalį turėtų bendrovės akcijų ir...

Technologijos
2020.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau