Suomijoje trūksta 7.000 programuotojų, buvę „Nokia“ darbuotojai nebetinka

Ilkka Paananenas, „Supercell“ generalinis direktorius. Asmeninio archyvo nuotr.

Programuotojų verkiant trūksta ne tik Lietuvoje. Suomijos technologijų sektoriaus atstovai skundžiasi, kad šalyje veikiančioms įmonėms šiuo metu reikia maždaug 7.000 programuotojų, bet valdžia vilkina specialistų iš užsienio įvežimą labai apsunkinančios imigracijos politikos reformas.

Per kelis pastaruosius metus Suomijoje darbo neteko maždaug 15.000 įvairių sričių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Jie buvo atleisti per kelis kartus, prieš ir po to kai „Microsoft“ perėmė „Nokia“ mobiliųjų įrenginių padalinį. Nemaža dalis atleistų darbuotojų buvo programuotojai, tačiau dabar besiplečiančių įmonių vadovai sako, kad jų įgūdžiai ir žinios rinkai nebetinka, rašo žurnalas „Fortune“.

Jaunose įmonėse nepritampa

Kadaise, maždaug iki 2008 m., „Nokia“ dominavo pasaulinėje mobiliųjų telefonų rinkoje, kompanija buvo atsiriekusi apie 40% šios rinkos. Tačiau pasirodęs „iPhone“ ir kiti išmanieji telefonai greitai nukarūnavo Suomijos bendrovę.

2014 m. „Microsoft“ už maždaug 6 mlrd. USD perėmė „Nokia“ telefonų padalinį ir atleido didelę dalį darbuotojų. Suomijos valdžiai pareikalavus, „Nokia“ ir „Microsoft“ atleistiems žmonėms pasiūlė perkvalifikavimo programas. Lėšų tam skyrė ir pati valdžia, bei dar paprašė ES paramos.

Bet Suomijos programinės įrangos pramonės ir verslininkų asociacijos atstovai sako, kad rinkoje yra susidariusi keistoka padėtis – jaunos įmonės nenori samdyti specialistų, daug metų dirbusių su techniniais, o ne programiniais sprendimais.

Be to, neoficialiai minima, žmonės, daug metų dirbę tokiose kompanijose kaip „Nokia“, pradedančiosiose įmonėse dažnai nepritampa, nes yra pratę prie griežtos organizacinės struktūros ir pavaldumo grandinės, o jų ekspertinės žinios apima labai siauras sritis.

Teigiama, žmonės, atėję į startuolius iš didelių korporacijų, dažnai pasimeta, susidūrę su problemomis, nes pradedančiųjų įmonių struktūra dažnai yra labai plokščia ir korporacijų išauklėti asmenys nežino pas ką kreiptis, o patys imtis iniciatyvos ir spręsti problemą nenori arba bijo, nes nėra prie to pratę – korporacijose visi procesai yra aiškiai sudėlioti ir sustyguoti, nuo jų nukrypti nevalia.

Todėl didelė dalis jaunų ir greitai augančių Suomijos įmonių mieliau renkasi specialistus iš užsienio.

Pažįstamos bėdos

„Mes norime, kad geriausi žaidimų kūrėjai dirbtų pas mus, bet ne visi jie turi būti iš Suomijos. Samdyti geriausius pasaulyje, kas jie atvyktų čia ir kurtų vertę, yra geriausias sprendimas ir didžiausia galimybė. Kita vertus, tinkamų darbuotojus stygius ir galimybių juos samdyti nebuvimas kelia didžiausią pavojų mūsų įmonės ir šalies augimui“, – sako Ilkka Paananenas, vienos iš sparčiausiai augančių jaunų Suomijos bendrovių „Supercell“ generalinis direktorius.

2010 m. įkurta mobiliųjų žaidimų kompanija vertinama daugiau nei 5 mlrd. USD. Joje dirba 180 darbuotojų. 73,2% jaunos įmonės akcijų priklauso Japonijos korporacijai „SoftBank“. Pernai „Supercell“ pajamos padidėjo 36%, iki 2,4 mlrd. USD, o veiklos pelnas pasiekė 960 mln. USD.

Suomijos programinės įrangos pramonės ir verslininkų asociacija priduria, kad tokios pačios nuomonės yra ir daugelio kitų šalies IT kompanijų vadovai, bet Suomijos valdžia esą nenori jų išgirsti, nors viešai ir deklaruoja dedanti daug vilčių į šalies pradedančiąsias įmones, ypač mobiliųjų žaidimų kūrėjus, tokius kaip „Rovio“ ir „Supercell“.

Asociacija teigia, kad nedidelės, bet puikius rezultatus rodančios programinės įrangos kompanijos, kaip antai „Supercell“, dažnai ieško žmonių, turinčių specialių įgūdžių, kurių nereikėtų mokyti, ir kurie būtų iš karto pasirengę pradėti darbą. Tokių šalyje trūksta, o norint įsivežti specialistų iš užsienio reikia pereiti biurokratinius kryžiaus kelius ir laukti apie pusmetį, kol bus patvirtinti leidimai gyventi ir dirbti šalyje.

Ponas Paananenas priduria, kad dar blogesnė padėtis yra su specialistų sutuoktiniais ir vaikais. Esą į Suomiją gali būti apskritai neįleidžiami.

Panašios bėdos kamuoja ir Lietuvą. Ne kartą rašyta, ir apie programuotojų bei kitų sričių IT specialistų stygių, ir apie žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimo problemas.

Paulius Vertelka, IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius skaičiuoja, kad per metus į darbo rinką Lietuvoje įsilieja apie 1.000 informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studentų. O darbo vietų jiems per metus sukuriama apie 1.500–2.000. Tad kasmet fiksuojamas maždaug 500-1000 specialistų trūkumas. Kiek specialistų įmonės būtų pasiruošusios įdarbinti šiandien, sunku pasakyti, bet skaičius, įvairių šaltinių duomenimis, svyruoja nuo 500 iki 1000 žmonių.