Europos metų išradėju nominuotas lietuvis: reikia ir pakovoti

Jis kartu su kolegomis patentavo neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą. Išrastas ir patentuotas ultragarsinis galvospūdžio matuoklis, kuris gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių, o taip pat padėti išspręsti astronautų regos sutrikimų problemą, su kuria dalis jų susiduria per ilgos trukmės kosminius skrydžius. Jau dabar lietuvio išradimą naudoja NASA, o šiemet profesorius buvo nominuotas Europos metų išradėjo apdovanojimuose smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje.

Lietuvis mokslininkas pirmą kartą nominuotas Europos išradėjų apdovanojimuose. Ar jums svarbus toks įvertinimas?

Tiesą sakant, nežinojau, kad tokie apdovanojimai vyksta, jaučiuosi gana keistai, tačiau, be abejo, malonu. Tokia veikla turi būti pastebėta. Juk turime parodyti, kad esame stiprūs ne tik architektūroje, muzikoje, grafikoje, tapyboje ar skulptūroje, bet esame kieti ir moksle.

Galbūt tokios nominacijos gali būti vienas iš būdų atkreipti ir potencialių investuotojų dėmesį?

Be jokios abejonės. Juk tam, kad mes galėtume daryti, tai, ką darome, reikia nemažai milijonų. Svarbu parodyti, kad Lietuva sugeba ne tik išrasti, bet ir pakovoti dėl savo intelektinės nuosavybės, o tai padeda pritraukti rizikos kapitalą.

Kai mėginame pritraukti investicijų, pavyzdžiui, iš Azijos šalių, į kiekvieną mūsų patentuose esantį teiginį žvelgiama lyg pro mikroskopą. Mūsų kieti ir švarūs patentai Amerikoje, Europoje ir kitose šalyse yra vienintelis būdas pritraukti rizikos kapitalą. Kai turi stiprų patentą ir tavo intelektinė nuosavybė yra apginta, turi bent kiek laiko kautis su tais, kurie kopijuoja, kitaip tariant, laimi laiko, kai gali uždirbti pasaulinėje rinkoje.

Jūsų įmonei „Vittamed“ priklauso apie 30 patentų. Kiek kainuoja patentuoti išradimus?

Mes daug metų dirbame su patyrusiais patentų advokatais. Pavyzdžiui, pernai liepą įregistravome 3 patentines paraiškas. Mokslininkai nedirba su tekstais, mes tik pateikiame juodraštį. O advokatai išsamiai aprašo išradimą. Šis darbas kainavo 28.000 USD. Vėliau seka mažesni periodiniai mokėjimai, kurie tęsiasi 20 metų, kol galioja patentas. Kita vertus, jei įmonė už patentą sumoka keliasdešimt tūkstančių eurų ar dolerių ir patentas padeda pritraukti milijonus, tai tikrai verta tą daryti.

Lietuvoje veikia įvairūs mokslo slėniai, laboratorijos. Į šiuos objektus investuota daug lėšų. Ar šie slėniai pakankamai išnaudojami? Jūs, kaip mokslininkas, juntate tokių slėnių naudą?

Pats vadovauju Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos ir telematikos institutui. Kurdamas šį institutą, planavau, kad jis bus specializuotas ir dirbs būtent šioje srityje: smegenys, trauma, neinvaziniai fiziologiniai matavimai. Kad tinkamai išnaudotume slėnius, jie turi būti specializuoti, spręsti konkrečias problemas. Jeigu slėnio institutai yra tokie, o tokių yra ne vienas ir ne dešimt, tada viskas tvarkoje. Kitas dalykas, jei slėnis yra tarsi moderniausios aparatūros sankaupa, kurią mes atvirai nuomosim kažkam, tada nebeveikia pats slėnio modelis.

Įmonę „Vittamed“ kūrėte su partneriu iš Amerikos. Jūs įdėjote savo žinias, o partneris – lėšas. Ar Lietuvos verslas nori investuoti į vietos mokslininkų išradimus?

Lietuvos verslas domisi daug kuo. Tik esame per maža šalis, ir vietos verslas negali domėtis viskuo. Gyvename globalioje rinkoje ir tinkamiausi partneriai suranda vienas kitą. Juk mes NASA neieškojome, jie patys mus surado.

Ketvirtadienį paskelbta, kad į geriausių Europos išradėjų penketuką lietuvis vis dėlto nepateko – smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje apdovanojimą laimėjo mokslininkų komanda iš Danijos, sukūrusi technologiją, leidžiančią kietoje formoje sulaikyti amoniaką, taip išvengiant potencialiai pavojingų azoto oksido dujų. Jų išradimas gali būti pritaikytas automobilių pramonėje – tiek vandenilio kuro elementų gamyboje, tiek mažinant dyzelinių variklių emisijas.