Socialinis tinklas darbui: „LinkedIn“ pliusai ir minusai
„LinkedIn“, ko gero, yra pats tyliausias socialinis tinklas. Organizacija vadovaujasi vadinamąja žemo profilio strategija, nes orientuojasi į profesinę industriją. Tačiau, šis įrankis turi milžinišką įtaką darbo rinkoje. Darbdaviai ir personalo paieškos kompanijų atstovai pirmiausiai akį užmeta būtent čia.
Kitaip nei „Facebook“, vartotojai „LinkedIn“ tinkle nepraleidžia daug laiko ir į paskyras paprastai nekelia pusryčiais išsiterliojusių kūdikių bei kačiukų nuotraukų.
„LinkedIn“ – tai įrankis, skirtas darbui, tarsi interaktyvus gyvenimo aprašymas su rekomendacijomis ir papildomomis galimybėmis, tad ir paskyra turėtų būti atitinkamai sutvarkyta.
Ieškantiems darbo, rekomenduojama užpildyti visus „LinkedIn“ sistemos laukus, nes tada paskyra atsiduria aukštesnėse pozicijose paieškos rezultatuose. Samdos kompanijos, ieškančios, pavyzdžiui, projektų vadovo tam tikroje industrijoje, neretai kliaujasi „LinkedIn“ duomenimis. Žmonėms, kurių paskyros plačiuose sektorinės paieškos rezultatuose atsiduria viršuje, paprastai skambinama pirmiausiai.
Automatiniai laiškai
„LinkedIn“ naudoja protingus duomenų analitikos algoritmus, kurie patys rekomenduoja vartotojams įmones ar konkrečias darbo pozicijas, kurios pastariesiems neva galėtų būti įdomios. Algoritmai „LinkedIn“ naudotojams automatiškai rekomenduoja ir kitus tinklo narius, su kuriais esą vertėtų susipažinti. Beje, prieš porą metų buvo kilusi didelė vartotojų pasipiktinimo banga, nes „LinkedIn“ sistema pati masiškai ėmė siųsti pakvietimus nepažįstamiems asmenims. Skandalas nutildytas ir užglaistytas, bet „LinkedIn“ sistema, regis, kartais vis dar taip elgiasi. Ypač jeigu jai suteikiamas priėjimas prie kontaktų sąrašo telefone arba el. laiškų dėžutės.
Tai gerokai paspartina kontaktų rato augimą, nes sistema atranda visus asmenis, su kuriais kada nors esate bendravę. Taip pat ir tuos, kurie su profesine veikla nesusiję. Be to, sistema siunčia laiškus ne tik esamiems tinklo nariams. Taigi, jūsų vardu jūsų stomatologei gali būti išsiųstas pakvietimas susikurti paskyrą ir prisijungti prie „LinkedIn“.
Ar verta tai daryti, spręskite patys.
Paskyros anglų kalba
„LinkedIn“ paskyras rekomenduojama turėti ir įmonėms – tai jau tapo savotišku gero tono ženklu, panašiai kaip el. pašto adresas ir bent administratorės telefono numeris interneto svetainėje. Į įmones, kurios apsunkina galimybes susisiekti su jomis ir visiškai neviešina savo veiklos, rinkoje jau žiūrima kreivai.
Paskyrą siūloma kurti anglų kalba. Aišku, kalbą reikia rinktis pagal veiklos specifiką. Jeigu įmonė dirba išskirtinai Lietuvos rinkoje, ir su užsieniu neturi nieko bendra, geriausiai rinktis lietuvių kalbą. Bet nuo pasaulio atskirtų įmonių liko ne tiek ir daug. O bendra taisyklė tokia: kokiose rinkose dirbate arba planuojate dirbti, tokias kalbas paskyrose ir naudokite.
Anglų rekomenduojama kaip pirminė kalba, nes ji Vakarų pasaulyje naudojama plačiausiai.
Beje, „LinkedIn“ siūlo ir gana paprastą būdą didinti įmonės ar asmeninės paskyros (savo prekės ženklo) žinomumą – rašykite straipsnius. Tai kelia įmonės ar asmens poziciją ir „Google“ paieškoje.
Verta užsiminti ir apie naudingas „LinkedIn“ programėlės funkcijas. Pavyzdžiui, esant konferencijoje, programėle galima pasinaudoti kaip vizitine kortele. Patirtis rodo, kad bent jau technologijų konferencijose toks „susipažinimo“ būdas neretai yra priimtinesnis nei popierinės vizitinės kortelės.
Alternatyvą kuria „Facebook“
Dar viena naudinga „LinkedIn“ funkcija yra „InMail“ – tai galimybė siųsti tiesiogines žinutes žmonėms, kurių nėra jūsų kontaktų sąraše. Tai geras būdas ieškoti partnerių, tiekėjų ar darbuotojų. Tačiau tai yra mokama, ir gana brangi paslauga.
Pačios „LinkedIn Premium“ paskyros didžiajai daliai tinklo vartotojų nereikia. Ji padeda išsiskirti.
Mokama „LinkedIn“ versija naudingiausia yra samdos specialistams, personalo atrankos kompanijoms ir vadinamiesiems galvų medžiotojams, nes paieškos rezultatuose pateikiama daugiau potencialių darbuotojų paskyrų. Be to, sistema leidžia išsaugoti žmonių paskyras ir matyti visą sąrašą kandidatų, kurie bent žvilgtelėjo į įmonės paskyrą.
Vienas didžiausių tinklo minusų yra tai, kad „LinkedIn“ savo vartotojams siunčia begalę e. laiškių ir pasiūlymų susipažinti su kitais asmenimis. Be to, ir minėti protingi algoritmai, iš tikrųjų nėra tokie protingi. Pavyzdžiui, man sistema nuolatos siunčia darbo pasiūlymus programavimo srityje. Algoritmas tai daro, spręsdamas pagal mano kontaktų sąrašą, stebimus asmenis ir prenumeruojamas naujienas.
Dar vienas „LinkedIn“ trūkumas tas, kad norint įkelti vaizdo klipą arba nuotraukų galeriją, reikia šiuos failus pirmiau patalpinti kokioje nors interneto platformoje – „You Tube“, „Vimeo“ ar kitoje, nes per „LinkedIn“ to padaryti negalima.
Tiesioginių alternatyvų „LinkedIn“ šiuo metu nėra, nors tokios programos kaip „Yammer“ (vidinis įmonės socialinis tinklas) gali atlikti kai kurias „LinkedIn“ funkcijas. Be to, „LinkedIn“ alternatyvą jau testuoja „Facebook“.
Kviečiame prisijungti prie „Verslo žinių“ „LinkedIn“ paskyros ir sekti naujausias verslo aktualijas.
