Žemos naftos kainos: kas laimi ir pralaimi
Daugeliui šalių nafta suneša didžiulę dalį vyriausybės pajamų, pažymi BBC. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, daugelyje eksportuotojų ši dalis siekia daugiau nei 50%, o kai kur – Irake, Katare, Omane ir Pusiaujo Gvinėjoje – 80–90%. TVF taip pat skaičiavo, kokia naftos kaina turėtų būti, kad kai kurios Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys valstybės galėtų subalansuoti vyriausybių biudžetus. Paaiškėjo, kad šiam tikslui visoms šioms valstybėms būtina aukštesnė nei dabartinė naftos kaina. Trečiadienį barelis „Brent“ naftos kainavo kiek virš 31 USD.
Pavyzdžiui, Saudo Arabijai ir Iranui, siekiant subalansuoti biudžetą, reikia dukart brangesnės naftos, Libijai – 200 USD už barelį.
„Deutsche Bank“ analitikai pažymėjo, kad Venesuelos ir Nigerijos biudžetams būtų „sveika“ apie 120 USD už barelį naftos kaina.
infogr.am::infogram_0_brent-45865019222
Politinės grėsmės
Saudo Arabija ir kai kurios kitos eksportuotojos turi rezervus, kuriais kurį laiką pasikliauti, tačiau net ir šios šalys susidurtų su sunkumais, jei žemos naftos kainos laikytųsi kelerius metus. O Nigerija turi rimtų finansinių problemų jau dabar.
Dėl žemų naftos kainų atsiradusi ekonominė įtampa gali turėti politinių pasekmių, rašo BBC. Geriausias to pavyzdys –2010-aisiais kilęs Arabų pavasaris. Nė viena regiono šalis, įskaitant Saudo Arabiją, nėra izoliuota nuo analogiškų grėsmių.
Venesuela – kitas grėsmingas atvejis. Šalis turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas, tačiau dalis jų – labai didelio klampumo, sunkiai perdirbama nafta. Venesuela turėjo ekonominių problemų dar prieš naftos kainų nuosmukį. Nuo 2010 m. šalies biudžeto skylė siekia daugiau nei 10% nuo BVP, o 2015-aisiais, TVF duomenimis, išsiplėtė iki kosminių 20%. Venesuelos BVP pernai, išankstiniais duomenimis, smuko daugiau nei 8%, o metinė infliacija, aukščiausia pasaulyje, pasiekė triženklius skaičius (tikslių duomenų centrinis bankas dar nepaskelbė).
Smukus naftos kainoms, padėtis komplikuojasi dar labiau. Jau buvo kilę protestų prieš Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro. Nuogąstaujama, kad politinė krizė gilės ir gali privesti prie smurto protrūkių ir regiono nestabilumo.
Rusijoje – irgi aukšta infliacija, fiksuojamas ekonomikos nuosmukis, tiesa, ne tokio masto kaip Venesueloje. Didžiausia bėda – kad žema naftos kaina žemyn nuspaudė ir rublio vertę, dėl to brangsta importas.
Iranas veikiausiai taps dar vienu galvos skausmu pasaulio naftos eksportuotojams. Po to, kai Vakarai pradės naikinti tarptautines sankcijas, Iranui praverstų didesnis naftos eksportas. Tačiau Irano naftos eksportui grįžus į ankstesnį lygį, spaudimas naftos kainoms tik dar padidėtų, tai reikštų, kad rinkos posūkio taškas dar labiau nutoltų. Visgi Iranui svarbiausia – susigrąžinti prarastą rinkos dalį.
Tarp laiminčių – ir euro zona
Kitoje barikadų pusėje – šalys, kurioms pigi nafta yra tikras atokvėpis, toliau rašo BBC. Naftos kainų nuosmukio pasekmės neretai prilyginamos vartojimo mokesčių karpymo efektui. Tai yra, vartotojai gali daugiau pinigų leisti kitoms prekėms ir paslaugoms; dalį iš jų gamina ar teikia verslas, įsikūręs toje pačioje šalyje.
Esant žemoms naftos kainoms, mažėja verslo, naudojančio šiuos išteklius, kaštai – tai visos bendrovės, kurios turi transportavimo išlaidų, taip pat naftos perdirbimo ir chemijos pramonė, gaminanti plastiko gaminius, trąšas, sintetinius audinius ir daugybė kitų šakų, kuriose naudojamos žaliavos, pagamintos iš perdirbtos naftos.
Dabartinė situacija palanki tiems, kurie naudoja aukščiau išvardytų pramonės šakų produkciją – pavyzdžiui, ūkininkams. Tarkime, euro zonos ekonomika dvejus metus prieš naftos kainų nuosmukį traukėsi, o pernai jau paaugo ir prognozuojama, toliau augs šiemet (tiesa, spurto nesitikima). Nors naftos kainos nėra vienintelis augimo veiksnys, bet jis prisidėjo prie palankių vėjų.
Jungtinės Karalystės ekonomika taip pat sparčiau auga, tačiau šioje šalyje egzistuoja ir naftos pramonė, kuri patiria spaudimą.
Pigios naftos efektas Kinijoje (didžiausia pasaulyje naftos importuotoja) – užmaskuotas. Naftos kainų nuosmukis sutapo su antrosios pasaulio ekonomikos lėtėjimu, todėl tapo mažiau pastebimas. Vis dėlto neatmetama, kad Kinijos lėtėjimas būtų kur kas staigesnis ir labiau pavojingas pasaulio ūkiui, jei nebūtų žemų naftos kainų paspirties.
Japonija yra visiškai priklausoma nuo naftos importo. Tiesa, pernai antrąjį ir trečiąjį ketvirtį, nepaisant atpigusio juodojo aukso, šalies ekonomika vėl įsmuko į recesiją, tačiau per visus 2015 m. Japonijos BVP pasistiebė 0,8%, skelbė Pasaulio bankas.
Palankesnėje pozicijoje atsiduria ir šalys, teikiančios subsidijas kurui. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 23014 m. subsidijos iškastiniam kurui visame pasaulyje siekė 500 mlrd. USD, iš jų 267 mlrd. teko kurui, pagamintam iš naftos. Žemos naftos kainos leidžia šalių vyriausybėms sumažinti subsidijas, o kaina vartotojams išlieka nepakitusi. Šia proga jau pasinaudojo Indija, Egiptas, Indonezija.
Ne viskas taip gražu
Vis dėlto net ir naftos importuotojai jaučia neigiamas kainų nuolydžio pasekmes. Jungtinės Valstijos pernai pačios pasirūpino 61% šaliai reikalingos naftos, taigi, šalis, išaugus skalūnų energetikos sektoriui, tampa vis labiau pažeidžiama dėl naftos kainų.
Minėtoji Jungtinė Karalystė (JK), turinti savo naftos sektorių, taip pat Brazilija ir Indonezija – tarp importuojančių šalių, kurios jaučia sunkumus šiame sektoriuje.
Dar viena grėsmė – užsitęsusi žema infliacija ar defliacija, ypač išsivysčiusiose šalyse. Euro zona, JAV, Jungtinė Karalystė ir Japonija yra nusistačiusios maždaug 2% infliacijos tikslą – dabar šis rodiklis gerokai atsilieka.
Centrinių bankų vadovai nerimauja dėl vadinamojo „antrojo rato efekto“ – lūkesčių, kad žema infliacija ar defliacija užsitęs. Tai užkuria žalingą defliacinę spiralę, kai vartotojai ir verslas atidėlioja išlaidas, taigi ekonomika apsnūsta.
REKOMENDUOJAME
