Investuotoja į „NordBalt“: naudos turės visi elektros vartotojai

„NordBalt“ transformatorių pastotę Klaipėdos rajone šiandien aplankė ir valstybinį vizitą Lietuvoje bebaigianti Švedijos karališkoji pora ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Negaliu prognozuoti, kiek elektra atpigs, tačiau kaina sumažės. Naudos turės visi vartotojai, kurie pasirinko dalyvauti Šiaurės šalių elektros biržoje „Nord Pool Spot“ (NPS)“, – sakė p. Kranzas. Rinkos dalyviai ir ekspertai Lietuvoje prognozuoja, kad elektra nuo naujų metų turėtų atpigti 7-13%.

SK į 700 MW galios jungtį investavo 280 mln. Eur, įskaitant 66 mln. Eur ES paramos. Bendrovė valdo 50% projekto, likusią dalį – Lietuvos skirstomųjų tinklų įmonė „LitGrid“.

Verslui aktualus pasirinkimas

„NordBalt“ jungtį palankiai vertina Lietuvos verslas. Kęstutis Šliužas, „Teo“ vadovas, nurodo, kad nauja elektros jungtis įmonei suteiks pasirinkimo laisvę, taip pat didesnį priėjimą prie „žaliosios“ energijos.

„Teo“ įmonių grupė nuo 2014 m. sausio paslaugas klientams teikia naudodama žalią lietuvišką energiją – elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, gaminamą Kauno hidroelektrinėje. Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektra sudaro daugiau nei 91% viso „Teo“ įmonių grupės sunaudojamo energijos kiekio. „Teo“ kasdien suvartoja maždaug po 100 megavatvalandžių elektros, 2014 m. tai sudarė 35 mln. kilovatvalandžių per metus.

infogr.am::infogram_0_elektros_vartotojai

Ponas Kranzas tikisi, kad pradėjus veikti „NordBalt“ elektros jungčiai kainos Švedijoje taps stabilesnės todėl, kad sumažės priklausomybė nuo Švedijos ir Norvegijos hidroelektrinėse gaminamos elektros. O jos kainos užkyla tais metais, kai trūksta lietaus ir nuslūgsta vandens lygis.

„Tokiu atveju bus galima importuoti elektrą iš Lietuvos“, – sakė p. Krantzas. Tačiau įprastais metais jis prognozuoja, kad elektra bus eksportuojama iš Švedijos į Lietuvą: elektros kaina per š.m. aštuonis mėnesius Lietuvoje vidutiniškai buvo dvigubai didesnė (44,33 Eur/MWh) nei Švedijos NPS 4 zonoje (22,89 Eur/MWh), su kuria elektros kabelis sujungs Lietuvą.

Pokyčiai Švedijos rinkoje

Tačiau, kaip atkreipia dėmesį Eitvydas Bajarūnas, Lietuvos ambasadorius Stokholme, Švedijos energetikos ateitis lieka neaiški. Dabartinė kairės centro vyriausybė yra nusprendusi iki 2017 m. parengti naują energetikos strategiją. Tad labai svarbu, kokia bus branduolinės energetikos ateitis, kadangi ji iki šiol pagamina didžiausią kiekį energijos.

E.ON Švedijoje neseniai paskelbė planuojanti uždaryti du branduolinės energijos reaktorius Oskaršamne, o bendrovė „Vattenfall“ taip pat nusprendė bent penkiais metais anksčiau, nei planavo, uždaryti du Ringhalso reaktorius 2018–2020 m. ir sustabdyti vėjo jėgainių projektus dėl mažo pelningumo.

Vis dėlto Švedijos ekspertai teigia, kad tai nesukels jokios rizikos šaliai dėl energijos trūkumo ateityje. „Bet kokiu atveju pokyčiai Švedijos energetikos rinkoje gerokai veiks ir mūsų planus. Būtent todėl Lietuvos Vyriausybei ir specialistams šiuo metu labai svarbu sekti diskusijas Švedijoje, bandyti derinti su mūsų poreikiais ir matyti, koks yra Lietuvos interesas“, – nurodo p. Bajarūnas.