Ministerija buria, įmonės meldžiasi
Per artimiausias savaites turėtų paaiškėti, kokią formulę pasirinks Energetikos ministerija apsispręsdama taikyti dujų galios arba pajėgumo mokestį. Mokesčio tikslas – surinkti lėšų suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalui išlaikyti. Tam per metus iš dujų vartotojų turi būti surinkta beveik 70 mln. Eur. Iki šiol visi šalies dujų vartotojai mokėjo vadinamąją dujų kainos perdavimo tarifo „terminalo dedamąją“, kuri šalies perdavimo sistemos naudotojams siekė 2,15 Eur už MWh.
Tačiau šis būdas netenkino didžiausių Lietuvos dujų vartotojų, nes, traukiantis dujų rinkai, terminalo išlaikymo našta jiems vis didėjo. Pavyzdžiui, apie 1,3 mlrd. kub. m per metus suvartojančiai Jonavos trąšų gamybos bendrovei „Achema“ šiemet arba kitąmet būtų tekę sumokėti apie 40% terminalo išlaikymo sąnaudų.
Galios mokestis
Šį birželį Energetikos ministerija nusprendė, kad terminalo išlaikymo sąnaudos vartotojams turi būti paskirstomos tolygiau: skaičiuojant ne suvartojamą dujų kiekį, o jų turimų naudojamų arba nenaudojamų dujų įrenginių galią. Rokas Masiulis, energetikos ministras, tikino negalįs atskleisti tikslių skaičių, bet preliminarūs vertinimai rodo, kad bendra našta visiems vartotojams turėtų sumažėti.
VŽ turimomis žiniomis, su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ministerija šiuo metu svarsto tris skirtingus mokesčio skaičiavimo variantus. Ketinama mokestį sudėlioti įvertinant, kiek dujų vartotojas suvartojo per pastaruosius penkerius metus, arba pagal dabar jų turimų dujų įrenginių pajėgumą, arba pasitelkiant prognozę, kiek dujų numatoma suvartoti per artimiausius trejus–penkerius metus.
Patiks ne visiems
VŽ šaltiniai tvirtina, kad, VKEKK atlikus išankstinius vertinimus, jeigu dujų pajėgumo mokestis būtų skaičiuojamas pagal vartotojų turimų įrenginių galią arba jų penkerių metų vartojimo istoriją, itin nukentėtų šilumos gamybos įmonės, kurios investavo į biokuro įrangą, tačiau tebeturi nenaudojamus arba tik esant didžiausiai šilumos paklausai kūrenamus dujinius katilus ir prieigą prie dujų tinklų. VKEKK atstovai atsisakė patvirtinti šią informaciją, nes esą mokesčio apskaičiavimo metodika galutinai dar nepasirinkta, o problema „yra labai jautri“.
Skaičiuojant mokestį vien pagal turimų įrenginių galią, būtų galima tikėtis, kad, vengdami dujų galios mokesčio, gamintojai siektų atsiskirti nuo dujų tinklų arba išmontuoti nenaudojamus dujų katilus. Tai keltų grėsmę šilumos tiekimo vartotojų saugumui, žiemą esant žemesnei nei minus 25–30 laipsnių temperatūrai.
Todėl ministerija, VŽ žiniomis, linksta galios arba pajėgumo mokestį skaičiuoti remdamasi įmonių pateiktomis kelerių metų dujų suvartojimo prognozėmis. Tačiau kol kas nei ministerija, nei VKEKK įmonėms teksiančios SkGD terminalo išlaikymo naštos rodiklių neatskleidžia.
Nerimas dėl termofikacinių
Energetikos ministerija liepos pradžioje paskelbė apie ketinimus naikinti elektros gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms ir „Lietuvos energijos gamybos“ jėgainei Elektrėnuose. Termofikacinių elektrinių operatoriams elektros gamybos kvotos buvo svarbios dėl galimybės deginant tą patį kurą reguliuojamomis kainomis parduoti šilumos energiją vartotojams, o rinkoje – elektros energiją, kurios savikainos ir rinkos kainos skirtumą valstybė rėmė iš visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo.
Jeigu Energetikos ministerija įgyvendins siekius kitais metais sutaupyti 50 mln. Eur VIAP lėšų, sektoriaus ekspertų požiūriu, neaišku, kaip toliau veiks Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinės elektrinės. Pagal esamą modelį, panaikinus kvotas, termofikacinės negaus VIAP pastoviosioms sąnaudoms, todėl sąnaudų skaičiavimo metodiką, vertindama elektrinių pastoviąsias (išlaikymo) sąnaudas, VKEKK turės keisti. Priešingu atveju termofikacinių elektrinių išlaikymo sąnaudas gamintojai perkels į šilumos kainą arba bus priverstos patirti nuostolių.
VŽ prieš savaitę paklausė Vilniaus ir Kauno termofikacinių elektrinių operatorių, kaip jie planuoja savo verslą, panaikinus VIAP remiamas elektros gamybos kvotas, tačiau atsakymų nesulaukė. Ekspertų teigimu, į ypač keblią padėtį dėl kvotų naikinimo patektų AB „Panevėžio energija“, kuri 2008 m. pradėjo eksploatuoti 35 MW galios dujomis varomą Panevėžio termofikacinę elektrinę. Įmonė šiam projektui paėmė 28,9 mln. Eur (100 mln. Lt) vertės paskolų iš kelių bankų. UAB „Lietuvos energijos gamyba“ dėl VIAP elektros gamybos kvotų nuostolių nepatirtų dėl to, kad Elektrėnų jėgainės pastoviosioms sąnaudoms kompensuoti skirta parama nebūtų panaikinta.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 29 d.
