Nustatė privalomą pieno supirkimo kainą, verslas – be žado

Ketvirtadienį Jonas Kondrotas, valdančiajai Darbo partijai priklausantis Seimo narys, parlamentarams pristatė savo parengtas pieno sektorių dabar reguliuojančio Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti minimalią pieno supirkimo kainą.

Pasiūlyta iki 2017 m. sausio 1 d. įpareigoti perdirbėjus pieno gamintojams mokėtų ne mažiau kaip 16,5 Eur ct už litrą pieno (165 Eur/t). Tarpininkai pagal projektą mokėtų ne mažiau kaip 13 Eur ct (130 Eur/t). praėjusį mėnesį vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 216,40 Eur/t, buvo 4,1% mažesnė nei sausį ir pati žemiausia visoje ES.Tačiau mažiausiems ūkiams perdirbėjai ir tarpininkai šiuo metu moka gerokai mažiau, kaina jau nusirito iki 8 Eur ct už litrą.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::pieno_supirkimo_kainos_lietuvoje

Be to, siūloma leisti žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50% iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą kooperatyvo valdybos sprendimu.

Už įstatymo nevykdymą perdirbėjams siūloma nustatyti baudas: už pirmą nusižengimą skirti 1% dydžio baudą nuo metinės apyvartos, už antrą – 2% dydžio baudą nuo metinės apyvartos.

„Tikimės, kad tokie siūlymai padės ūkininkams išgyventi sunkų laikotarpį, nes dabar padėtis šiame sektoriuje yra tragiška ir ūkininkai jau grasinasi ateiti protestuoti į Vilniaus centrą su savo karvėmis“, – iš Seimo tribūnos sakė p. Kondrotas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas suabejojo, ar patektasis projektas atitinka Konstitucijos saugomas laisvos rinkos, asmenų lygiateisiškumo, taip pat europietiškojo solidarumo vertybes. Bet Seimo narių dauguma atmetė šias komiteto abejones ir sutiko svarstyti p. Kondroto parengtą pasiūlymą.

Iškart po to Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė parlamentarams šį įstatymą patvirtinti ypatingos skubos tvarka. Tam niekas neprieštaravo nei iš valdančiosios koalicijos, nei iš opozicijos.

Todėl iškart balsuota už įstatymo priėmimą – už tai buvo 93 Seimo nariai, nei vienas nebuvo prieš, susilaikė vos 2.

Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Perdirbėjai šokiruoti

Audrius Statulevičius, AB „Pieno žvaigždės“ finansų direktorius, tokį Seimo sprendimą vadina verslo žlugdymu.

„Teisinėje valstybėje tokio absurdo niekas nesitikėjo ir jis sunkiai suvokiamas sveiku protu. Iš tokios rinkos perdirbėjams belieka pasitraukti, tai verslo žlugdymas“, – teigia p. Statulevičius.

Jo teigimu, tokį sprendimą priimt būtų galima tik vienu atveju – rinkai atsigavinėjant ir pieno kainai kylant aukštyn.

„Tuomet apie tai būtų galima svarstyti. Bet dabar, kai pieno rinka yra tokioje padėtyje, tai tik stabdo bet kokį atsigavimą“, – kalba įmonės atstovas.

Be to, jo teigimu, tokia tvarka galios tik Lietuvos pieno pramonei, Latvijos ar Lenkijos perdirbėjai ir toliau galės nevaržomai mokėti tiek, kiek norės.

„Man labai įdomu, kas tą pieną dabar supirks“, – priduria p. Statulevičius. 

Dalius Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ vadovas, naują tvarką įvertino lakoniškai:  „Tai fundamentalius rinkos dėsnius griaunantis įstatymas.“

Pakenks, o ne padės

Siekiai įstatymu nustatyti minimalią pieno supirkimo kainą ne padės mažiesiems pieno ūkiams, o priešingai – juos sužlugdys, mano Egidijus Simonis, pienininkų asociacijos “Pieno centras” direktorius.

„Įsigaliojus įstatymui, mažiesiems Lietuvos pieno ūkiams mokama kaina taptų visiškai nekonkurencinga. Pamirštama, kad prie bazinės pieno supirkimo kainos prisideda pieno surinkimo kaštai, kurie siekia 5,5 cento už kilogramą. Todėl akivaizdu, kad sutartys su mažaisiais pieno ūkiais Lietuvoje bus nutrauktos, o žaliavinio pieno importas padvigubės“, - kalba p. Simonis.

Jo teigimu, maži ūkiai – iki 20 karvių – Lietuvoje sudaro 95% visų ūkių. Jie pateikia tik 30% viso superkamo pieno.

„Likęs pienas superkamas iš stambių pieno ūkių, kurių tėra 5%. Šių ūkių įstatymas niekaip nepaveiktų, nes jie ir taip gauna europinio lygio kainą – vidutiniškai 20,8 centų už kilogramą bazinių rodiklių pieno“, - priduria asociacijos vadovas.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Gintaras Bertašius, AB Vilkyškių pieninė generalinis direktorius.

„Mano supratimu, tai prieštarauja įstatymams ir bet kokiai logikai. Manau, kad prezidentė į tai atsižvelgs ir vetuos“, - įsitikinęs p. Bertašius.

Smulkiesiems pieno gamintojams, pasak jo, padėti bandantis Seimas jiems kaip tik kiša pagalius į ratus.

„Stambiems gamintojams mes mokame didesnę kainą, nei dabar nustatyta. Bet smulkieji tokios negauna. Tačiau mes dabar būsime priversti iš jų iš viso nepirkti pieno, vykdysime tik pasirašytas sutartis“, - tvirtina p. Bertašius.

Ekonomistas: paprastai tai nėra normalu

Romas Lazutka, ekonomistas, teigia, kad paprastai valstybės nesiima reguliuoti kainų sektoriuose, kuriuose veikia konkurencijos dėsniai.

„Kai rinka nėra monopolinė, o pieno perdirbimo sektorius toks nėra, turime kelis stambius supirkėjus, reguliuoti kainas paprastai nėra normalu“, – sako p. Lazutka.

Jo nuomone, valstybė visų pirma turėtų skatinti konkurenciją, kuri pati reguliuoja kainą, o ne pati imtis nustatinėti, už kiek turėtų būtų superkama žaliava.

„Ūkininkai derėtis dėl aukštesnių pieno kainų gali kitais būdais, pavyzdžiui, burdamiesi į kooperatyvus“, – sako pašnekovas.

Vis dėlto ekonomistas sako, kad norint įvertinti realų tokio įstatymo poveikį pieno perdirbėjams reiktų analizuoti jų finansinius rezultatus, gamybos kaštus, lyginti juos su kitų šalių perdirbėjais t.t.

infogr.am::pieno_supirkimo_kainos_es8

infogr.am::pieno_supirkimo_kainos_imonese0