Technologijos skverbiasi į agroverslą: karves robotai melžia ir šeria

Publikuota: 2015-11-08
Rinktis technologijas, leidžiančias gaminti tik standartinę aukščiausios kokybės produkciją, žemdirbius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų ir kitų maisto produktų standartus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rinktis technologijas, leidžiančias gaminti tik standartinę aukščiausios kokybės produkciją, žemdirbius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų ir kitų maisto produktų standartus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ūkininkai, norėdami iš žemės ir galvijų išspausti kuo daugiau, investuoja ne tik į traktorius ir kombainus, bet ir į ypač tiksliai veikiančius automatizuotus padargus bei visiškai mechanizuotas fermas.

Ūkiai tampa savotiškomis gamyklomis, kur pajamos gaunamos ne tik iš grūdų ir pieno, bet ir iš kitų produktų pardavimo. Žmones naujos technikos ieškoti verčia ne tik noras kiek galima padidinti derlių, bet ir vis stipriau kaime juntamas kvalifikuotų darbo rankų trūkumas. Todėl rengiamos šimtus tūkstančių eurų kainuojančios robotizuotos fermos, kur karves melžia robotai, o šeria ir gardus valo mechanizmai. Augalininkystėje naujausios technologijos leidžia nuolat didinti derlingumą, – grūdų rekordai tapo įprastu reiškiniu.

„Šiemet pardavėme daugiau kaip 20 karvių melžimo robotų, kurių kiekvienas kainuoja daugiau kaip 150.000 Eur“, – pasakoja Adomas Balsys, AB „Lytagra“ vadovas.

Mažiau darbo rankų

Rinktis technologijas, leidžiančias valdyti rizikas, augalininkystės ūkius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų standartus. Jei javų parametrai neatitinka aukščiausios kokybės parametrų, jie perkami pigiau, nors tokį derlių išauginti kainuoja beveik tiek pat.

Saulius Stirna, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys, pats dirbantis 600 ha, sako, kad augalininkystėje pagrindinės investicijos, neskaičiuojant naujų traktorių ir kombainų, bus į vadinamąją tiksliąją žemdirbystę – išmaniuosius padargus, susietus su palydovine technika ir ypač tiksliai dozuojančius chemikalus, sėklas ir trąšas.

„Lytagros“ vadovas išdėsto ir kas skatina žmones investuoti gan dideles sumas. Pirmiausia, tai karvių priežiūra – stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir laiku skirti vaistų bei pašaro komponentų paprasčiau, kai šiuos parametrus analizuoja kompiuterizuotos sistemos. Gyvuliai mažiau serga, auga primilžiai.

Kita priežastis bendra visų krypčių ūkiams – įdiegus naujas technologijas reikia mažiau darbo rankų, o jų kaime labai trūksta. Vienas melžimo robotas, kainuojantis 150.000 Eur, melžia 65–70 karvių. Šalia įrengiamos automatizuotos šėrimo ir mėšlo valymo sistemos. Stambiose fermose įrengiami keli tokie komplektai. Jei statomas naujas tvartas, investicijų suma dar paauga, tačiau darbuotojų mažėja. Lietuvoje 100 karvių, kai melžiama paprastesne technika, samdomos 2 melžėjos. Tačiau darbuotojų vis sunkiau rasti. Investuoti skatina ir tai, kad per ES paramą galima kompensuoti 60% projekto vertės.

Spaudžia perdirbėjai

Jei nereikia statyti tvarto, 70 karvių priežiūrai automatizuoti, „Lytagros“ duomenimis, reikia apie 300.000 Eur. Techniką galima eksploatuoti iki 20 m. Atsiperkamumas priklauso nuo pieno supirkimo kainų.

„Kalbant apie tiksliąją žemdirbystę, kai nustatomas ypač tikslus trąšų ir pesticidų kiekis, ne tik gaunamas didesnis derlius, bet ir saugoma gamta“, – apie ūkininkų godas pasakoja p. Stirna.

Augalininkystė jau keletą metų viena pelningiausių Lietuvos žemės ūkio verslo sričių. Todėl žemdirbiai renkasi 30–40% brangesnius padargus, kurie prikimšti pačių naujausių technologijų. Kitas tokio ūkininkavimo aspektas – gerėja darbo sąlygos ir našumas. Taupoma ir mažinant brangių trąšų bei chemikalų kiekius.

„Per dešimt metų grūdinių kultūrų derlius padidėjo dvigubai. Tai ne dėl brangių traktorių ir kombainų, o dėl modernių padargų ir naudojamų naujausių auginimo technologijų“, – aiškina p. Stirna.

Netolygi parama

Tačiau technologijos, į kurias investuojama, neapsiriboja įrenginiais.

„Ūkininkai investuoja ne tik į techniką, bet ir į veislinius gyvulius, be kurių geros bandos nesuformuosi, naujausias grūdų veisles“, – dėsto p. Stirna.

Drauge jis nurodo ir gresiančias bėdas: alinamas dirvožemis, iš jo išgaunama viskas, kas įmanoma.

Kiaulių maras, žemos pieno supirkimo kainos mažina fermų skaičių, jei neliks išplėtotos gyvulininkystės, Lietuvos žemės ūkis ateityje gali susidurti su sunkumais. Be to, tarp ūkininkų auga atskirtis pačiame kaime.

„Matome, kad gyvulininkystėje plečiasi tik stambių finansinių grupių užnugarį turinčios bendrovės. Pavieniai ūkininkai eina mažais žingsniukais ir jų perspektyvos miglotos“, – apie pokyčius dėsto p. Stirna.

Jis pateikia ir pavyzdį: nors Lietuvoje sparčiai auga paukštininkystė, tačiau visa plėtra tik dėl kelių didelių grupių. Pavieniai ūkininkai nepajėgūs statyti keletą milijonų eurų kainuojančių fermų.

Ūkininkų sąjungos atstovas apgailestauja, kad pagrindinės praeito laikotarpio ES paramos lėšos iškeliavo į derlingiausius regionus. Ne tokie derlingi kraštai tarsi užmiršti.

„Jau laikas turtingiausiems Vidurio Lietuvos regionams mažinti paramą, nes kitaip mūsų kaimo plėtra bus netolygi“, – pavojų aiškina p. Stirna.

Sunkios statybos

Net ir norint investuoti į pačią moderniausią įrangą gali nepavykti dėl biurokratinių trikdžių. Statybas, kurios dažnai būtinos įrengiant modernias fermas, pradėti sudėtinga. Ne kiekvienas ūkininkas nori eiti kryžiaus kelius.

„Nors nuolat deklaruojama, kad tvarka paprastinama ir lengvinama, tačiau praktiškai to nėra. Kartais netgi susidaro įspūdis, kad kai kurios ministerijos nustato tvarką, kuri palanki ne žmonėms, bet įvairius leidimus ir sertifikatus išduodančioms firmoms“, – aiškina Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Be to, kol surenkami visi reikalingi leidimai ir galima kasti pamatus, prabėga iki 1,5 metų. Mažesni ūkiai negali tiek laiko laukti ir mokėti tūkstančius eurų už projektus ir įvairias pažymas, kai nežinoma, ar iš viso pavyks įgyvendinti projektą.

„Nesuprantu, kodėl negalima nustatyti pagreitinto leidimų išdavimo standartinėms fermoms“, – išeitį siūlo p. Stančikas.

Smulkių nestambina

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, pabrėžia, kad ES parama dažnai tinkamai neišnaudojama. Smulkiems ūkiams, kurie perka brangias technologijas, jos tampa našta, nes mažina efektyvumą, nors turėtų tiesiog paskatinti ūkių stambėjimą.

„Matome skaičius, kad paramą gavusių stambių pieno ūkių amortizaciniai atskaitymai siekia 10% pieno savikainos, o smulkių, kurių pas mus dauguma, – 20%. Tai reiškia, kad mažieji, kurie netinkamai investavo į technologijas, ekonomiškai neefektyvūs, – dėlioja p. Gapšys ir pateikia kryptį, kuria turime eiti: – Maži ūkiai turi stambėti bent tiek, kad pasiektų ES vidurkį.

Pavyzdžiui, vidutinis pieno ūkis Lietuvoje iki 10 karvių, Estijoje – 30. Pastarasis jau gali išlaikyti šeimą.

„Žmonės dar nesupranta, kad technologijos – tai ne papildomos pajamos, bet didesnis efektyvumas. Mažiems ūkiams reikia ypač tiksliai suskaičiuoti, kaip ir kur atsipirks nauja technika“, – dėsto p. Gapšys.

Ekspertas pateikia ir pavyzdį – melžimo robotai, leidžiantys sutaupyti darbo užmokestį, vargu ar bus naudingi mažuose šeimos ūkiuose, kur dirba tik šeimos nariai. Ūkis šiems žmonėms paprastai ne verslas, bet samdomo darbo pakaitalas. Technika bus naudinga didelėse bendrovėse, kur darbuotojai samdomi. Tačiau tokie rodikliai ne visada skaičiuojami.

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams-484

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams_1-7

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams_2-6

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 28 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Roterdame statoma pirmoji pasaulyje pieno ferma ant vandens

Šių metų pabaigoje Roterdamo uoste bus atidaryta išskirtinė pieno ferma – plūduriuojanti ant vandens.

Agroverslas
2018.09.23
„Auga Group“ vadovas: ekologiškas maistas nėra prabangos prekė 10

Kęstutis Juščius, „Auga Group“ valdybos pirmininkas, įsitikinęs, kad gamintojams atėjo puikus laikas...

Agroverslas
2018.09.22
Force majeure pažymos žemdirbiams bus kompensuojamos 1

Nuo gamtos stichijų nukentėjusiems žemdirbiams bus kompensuojamos išlaidos, susijusios su nenugalimos jėgos...

Pasiekti susitarimai dėl lietuviškos kiaulienos eksporto į Ukrainą 6

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) suderino su Ukrainos valstybine maisto saugos ir vartotojų...

Agroverslas
2018.09.21
Veryga žada eliminuoti iš mokyklų valgiaraščių sudarytojų verslininkus 3

Ministras Aurelijus Veryga žada išbraukti galimybę verslininkams dalyvauti sudarant mokyklų valgiaraščius.

Agroverslas
2018.09.20
Uždrausta prekiauti šokoladų „Kinder“ partija

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad iš rinkos surenkama šokoladų „Kinder“...

Agroverslas
2018.09.20
Mažinama administracinė našta daliai ES paramos gavėjų  1

Alternatyvias veiklas vykdančių ūkininkų, įmonių ir gyventojų, užsiimančių ne žemės ūkio veikla kaimo...

Agroverslas
2018.09.20
Valstybinės medienos per 8 mėn. parduota dešimtadaliu mažiau nei pernai 2

Valstybinių miškų urėdija per š. m. aštuonis mėnesius pardavė 2,328 mln. kub. m žaliavinės medienos. Tai 10%...

Agroverslas
2018.09.20
Kviečių kainos: nuotaikas rinkoje diktuoja Rusijos spekuliacijos Premium 3

Nors daugelis jau baigė skaičiuoti sausros nuostolius ir šiųmetį derlių, kviečių kainoms tai nesuteikė daug...

Agroverslas
2018.09.20
Ateities vizija: plinkanti Lietuva 34

Vyriausybės sprendimas 6% padidinti miškų kirtimo normą sukėlė ant kojų visuomenę, šiuo sprendimu stebisi net...

Agroverslas
2018.09.20
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 2

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
Aplinkos ministras: Labanoro girioje mėnesį nebus vykdomi kirtimai 4

Valstybinė miškų urėdija įpareigota vienam mėnesiui nutraukti vykdomus ir planuojamus miško kirtimus Labanoro...

Agroverslas
2018.09.19
Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją

Lietuviškas medus jau pasieks ir Japonijos gyventojus. Šių metų pabaigoje čia pirmąją 10 tonų lietuviško...

Agroverslas
2018.09.19
Kirtimų ribojimo planai Labanore papiktino privačių miškų savininkus 14

Socialiniuose tinkluose kilus triukšmui dėl Labanoro girioje atliekamų kirtimų, miškininkai tvirtina, kad tie...

Agroverslas
2018.09.18
„Coca-Cola“ svarsto apie gėrimų su kanapėmis gamybą 1

Gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ žvalgosi į sparčiai augančią gėrimų su kanapėmis rinką. Bendrovė...

Agroverslas
2018.09.18
Maisto pramonės gigantai atsigręžė į startuolius – skatina ne tik altruizmas 2

Pastaruoju metu apie savo startuolių akceleracijos programas pranešė tokie maisto pramonės gigantai kaip...

Agroverslas
2018.09.18
Danai siekia perimti „Konekesko Lietuvos“ kontrolę

Danijos žemės ūkio grupė „Danish Agro Group“ iš Suomijos koncerno „Kesko“ siekia perimti vienvaldę žemės...

Agroverslas
2018.09.18
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
2018.09.18
Rugpjūtį pieno supirkimo kaina mažėjo 0,1%

Rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepa, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo 0,1% ir siekė 257,4...

Agroverslas
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau