Technologijos skverbiasi į agroverslą: karves robotai melžia ir šeria

Publikuota: 2015-11-08
Rinktis technologijas, leidžiančias gaminti tik standartinę aukščiausios kokybės produkciją, žemdirbius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų ir kitų maisto produktų standartus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rinktis technologijas, leidžiančias gaminti tik standartinę aukščiausios kokybės produkciją, žemdirbius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų ir kitų maisto produktų standartus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ūkininkai, norėdami iš žemės ir galvijų išspausti kuo daugiau, investuoja ne tik į traktorius ir kombainus, bet ir į ypač tiksliai veikiančius automatizuotus padargus bei visiškai mechanizuotas fermas.

Ūkiai tampa savotiškomis gamyklomis, kur pajamos gaunamos ne tik iš grūdų ir pieno, bet ir iš kitų produktų pardavimo. Žmones naujos technikos ieškoti verčia ne tik noras kiek galima padidinti derlių, bet ir vis stipriau kaime juntamas kvalifikuotų darbo rankų trūkumas. Todėl rengiamos šimtus tūkstančių eurų kainuojančios robotizuotos fermos, kur karves melžia robotai, o šeria ir gardus valo mechanizmai. Augalininkystėje naujausios technologijos leidžia nuolat didinti derlingumą, – grūdų rekordai tapo įprastu reiškiniu.

„Šiemet pardavėme daugiau kaip 20 karvių melžimo robotų, kurių kiekvienas kainuoja daugiau kaip 150.000 Eur“, – pasakoja Adomas Balsys, AB „Lytagra“ vadovas.

Mažiau darbo rankų

Rinktis technologijas, leidžiančias valdyti rizikas, augalininkystės ūkius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų standartus. Jei javų parametrai neatitinka aukščiausios kokybės parametrų, jie perkami pigiau, nors tokį derlių išauginti kainuoja beveik tiek pat.

Saulius Stirna, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys, pats dirbantis 600 ha, sako, kad augalininkystėje pagrindinės investicijos, neskaičiuojant naujų traktorių ir kombainų, bus į vadinamąją tiksliąją žemdirbystę – išmaniuosius padargus, susietus su palydovine technika ir ypač tiksliai dozuojančius chemikalus, sėklas ir trąšas.

„Lytagros“ vadovas išdėsto ir kas skatina žmones investuoti gan dideles sumas. Pirmiausia, tai karvių priežiūra – stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir laiku skirti vaistų bei pašaro komponentų paprasčiau, kai šiuos parametrus analizuoja kompiuterizuotos sistemos. Gyvuliai mažiau serga, auga primilžiai.

Kita priežastis bendra visų krypčių ūkiams – įdiegus naujas technologijas reikia mažiau darbo rankų, o jų kaime labai trūksta. Vienas melžimo robotas, kainuojantis 150.000 Eur, melžia 65–70 karvių. Šalia įrengiamos automatizuotos šėrimo ir mėšlo valymo sistemos. Stambiose fermose įrengiami keli tokie komplektai. Jei statomas naujas tvartas, investicijų suma dar paauga, tačiau darbuotojų mažėja. Lietuvoje 100 karvių, kai melžiama paprastesne technika, samdomos 2 melžėjos. Tačiau darbuotojų vis sunkiau rasti. Investuoti skatina ir tai, kad per ES paramą galima kompensuoti 60% projekto vertės.

Spaudžia perdirbėjai

Jei nereikia statyti tvarto, 70 karvių priežiūrai automatizuoti, „Lytagros“ duomenimis, reikia apie 300.000 Eur. Techniką galima eksploatuoti iki 20 m. Atsiperkamumas priklauso nuo pieno supirkimo kainų.

„Kalbant apie tiksliąją žemdirbystę, kai nustatomas ypač tikslus trąšų ir pesticidų kiekis, ne tik gaunamas didesnis derlius, bet ir saugoma gamta“, – apie ūkininkų godas pasakoja p. Stirna.

Augalininkystė jau keletą metų viena pelningiausių Lietuvos žemės ūkio verslo sričių. Todėl žemdirbiai renkasi 30–40% brangesnius padargus, kurie prikimšti pačių naujausių technologijų. Kitas tokio ūkininkavimo aspektas – gerėja darbo sąlygos ir našumas. Taupoma ir mažinant brangių trąšų bei chemikalų kiekius.

„Per dešimt metų grūdinių kultūrų derlius padidėjo dvigubai. Tai ne dėl brangių traktorių ir kombainų, o dėl modernių padargų ir naudojamų naujausių auginimo technologijų“, – aiškina p. Stirna.

Netolygi parama

Tačiau technologijos, į kurias investuojama, neapsiriboja įrenginiais.

„Ūkininkai investuoja ne tik į techniką, bet ir į veislinius gyvulius, be kurių geros bandos nesuformuosi, naujausias grūdų veisles“, – dėsto p. Stirna.

Drauge jis nurodo ir gresiančias bėdas: alinamas dirvožemis, iš jo išgaunama viskas, kas įmanoma.

Kiaulių maras, žemos pieno supirkimo kainos mažina fermų skaičių, jei neliks išplėtotos gyvulininkystės, Lietuvos žemės ūkis ateityje gali susidurti su sunkumais. Be to, tarp ūkininkų auga atskirtis pačiame kaime.

„Matome, kad gyvulininkystėje plečiasi tik stambių finansinių grupių užnugarį turinčios bendrovės. Pavieniai ūkininkai eina mažais žingsniukais ir jų perspektyvos miglotos“, – apie pokyčius dėsto p. Stirna.

Jis pateikia ir pavyzdį: nors Lietuvoje sparčiai auga paukštininkystė, tačiau visa plėtra tik dėl kelių didelių grupių. Pavieniai ūkininkai nepajėgūs statyti keletą milijonų eurų kainuojančių fermų.

Ūkininkų sąjungos atstovas apgailestauja, kad pagrindinės praeito laikotarpio ES paramos lėšos iškeliavo į derlingiausius regionus. Ne tokie derlingi kraštai tarsi užmiršti.

„Jau laikas turtingiausiems Vidurio Lietuvos regionams mažinti paramą, nes kitaip mūsų kaimo plėtra bus netolygi“, – pavojų aiškina p. Stirna.

Sunkios statybos

Net ir norint investuoti į pačią moderniausią įrangą gali nepavykti dėl biurokratinių trikdžių. Statybas, kurios dažnai būtinos įrengiant modernias fermas, pradėti sudėtinga. Ne kiekvienas ūkininkas nori eiti kryžiaus kelius.

„Nors nuolat deklaruojama, kad tvarka paprastinama ir lengvinama, tačiau praktiškai to nėra. Kartais netgi susidaro įspūdis, kad kai kurios ministerijos nustato tvarką, kuri palanki ne žmonėms, bet įvairius leidimus ir sertifikatus išduodančioms firmoms“, – aiškina Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Be to, kol surenkami visi reikalingi leidimai ir galima kasti pamatus, prabėga iki 1,5 metų. Mažesni ūkiai negali tiek laiko laukti ir mokėti tūkstančius eurų už projektus ir įvairias pažymas, kai nežinoma, ar iš viso pavyks įgyvendinti projektą.

„Nesuprantu, kodėl negalima nustatyti pagreitinto leidimų išdavimo standartinėms fermoms“, – išeitį siūlo p. Stančikas.

Smulkių nestambina

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, pabrėžia, kad ES parama dažnai tinkamai neišnaudojama. Smulkiems ūkiams, kurie perka brangias technologijas, jos tampa našta, nes mažina efektyvumą, nors turėtų tiesiog paskatinti ūkių stambėjimą.

„Matome skaičius, kad paramą gavusių stambių pieno ūkių amortizaciniai atskaitymai siekia 10% pieno savikainos, o smulkių, kurių pas mus dauguma, – 20%. Tai reiškia, kad mažieji, kurie netinkamai investavo į technologijas, ekonomiškai neefektyvūs, – dėlioja p. Gapšys ir pateikia kryptį, kuria turime eiti: – Maži ūkiai turi stambėti bent tiek, kad pasiektų ES vidurkį.

Pavyzdžiui, vidutinis pieno ūkis Lietuvoje iki 10 karvių, Estijoje – 30. Pastarasis jau gali išlaikyti šeimą.

„Žmonės dar nesupranta, kad technologijos – tai ne papildomos pajamos, bet didesnis efektyvumas. Mažiems ūkiams reikia ypač tiksliai suskaičiuoti, kaip ir kur atsipirks nauja technika“, – dėsto p. Gapšys.

Ekspertas pateikia ir pavyzdį – melžimo robotai, leidžiantys sutaupyti darbo užmokestį, vargu ar bus naudingi mažuose šeimos ūkiuose, kur dirba tik šeimos nariai. Ūkis šiems žmonėms paprastai ne verslas, bet samdomo darbo pakaitalas. Technika bus naudinga didelėse bendrovėse, kur darbuotojai samdomi. Tačiau tokie rodikliai ne visada skaičiuojami.

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams-484

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams_1-7

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams_2-6

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 28 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nauja technologija: „Nestle“ iš kakavmedžio atliekų gamins šokoladą be pridėtinio cukraus

Vartotojams ieškant sveikatai palankesnių produktų, „Nestle“ rado būdą, kaip sukurti šokoladą be jokio...

Pramonė
2019.07.16
„Vičiūnai“ įsteigė pardavimų įmonę Tbilisyje 2

„Vičiūnų grupė“ toliau plečia savo prekybos ir platinimo tinklą užsienyje – pernai įsteigtos atstovybės...

Prekyba
2019.07.16
Žemės ūkio bendrovės praėjusių metų vargus dalijosi ne po lygiai Premium

Žemės ūkio bendrovėms (ŽŪB) praėję metai nebuvo lengvi – apskritai tokios Lietuvos įmonės pernai dirbo...

Pramonė
2019.07.16
Tinkamai prižiūrėti trąšų rinkos nepavyks – tam nėra lėšų 5

Trąšas į Lietuvą nuo gegužės importuojant pagal naują tvarką, jų kokybės kontrolei šiemet neskirta nė euro,...

Pramonė
2019.07.15
Stichinė sausra pasitraukė iš visų rajonų, skelbia hidrometeorologai

Stichinė sausra pasitraukė iš visų rajonų, kuriuose buvo užfiksuota, ketvirtadienį pranešė Lietuvos...

Pramonė
2019.07.11
Konkurencingoje maisto pramonėje inovacijos būtinos ir padažų gamintojams Premium

Vartotojai darosi vis išrankesni, pasirinkimo daugėja, o konkurencija auga – maisto pramonės įmonių augimui...

Pramonė
2019.07.11
„Roquette Amilina“ pelną didino trečdaliu iki 21 mln. Eur

Panevėžio kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė „Roquette Amilina“ pernai uždirbo 21,158 mln. Eur...

Pramonė
2019.07.11
Žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už 1,9 mln. Eur

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už...

Statyba ir NT
2019.07.11
Po penkerių metų darbo Lietuvos kviečiams atsivėrė Kinija Premium 1

Grūdininkai džiaugiasi pagaliau suteiktu leidimu eksportuoti savo produkciją į šią milžinišką rinką, bet...

Pramonė
2019.07.10
Vilkyškių pieninės pardavimai šiemet augo 13% 1

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai šių metų...

Pramonė
2019.07.10
„Vičiūnų grupės“ valdytojos pajamos augo 9% iki 532 mln. Eur 3

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojamos vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“...

Pramonė
2019.07.10
Į padangių fermas investuojami milijonai, lietuviai irgi eksperimentuoja Premium

Pasaulyje vis labiau populiarėja vertikali žemdirbystė – JAV padangių fermos jau gali savo produkcija...

Pramonė
2019.07.09
Siūlymai apmokestinti miško savininkus dygsta kaip grybai po lietaus 5

Vos tik aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prabilo apie visuotinį mokestį miško savininkams, Seimo nariai...

Finansai
2019.07.08
Prokuratūra: R. Karbauskis žemę įsigijo teisėtai 12

Generalinė prokuratūra, atlikusi tyrimą, priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones...

Pramonė
2019.07.08
Žiniasklaida: R. Karbauskio šeima 25 kartus pasinaudojo parama už pirmus hektarus 36

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei jo šeimos nariai 25 kartus...

Pramonė
2019.07.08
Parduoda „Dotnuvos eksperimentinį ūkį“, pradinė kaina - 2,4 mln. Eur 5

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas skelbia uždarosios akcinės bendrovės UAB...

Pramonė
2019.07.08
Sausra ir atima derlių, ir parodo gilesnes problemas 8

Rajonų žemės ūkio specialistams skaičiuojant galimus nuostolius dėl pražudyto derliaus, ekstremalią padėtį...

Pramonė
2019.07.07
„Impossible Foods“ susidūrė su problema – nebespėja gaminti netikros mėsos 2

„Impossible Foods“, gaminanti augalinės kilmės proteinus ir mėsos pakaitalus, privertė investuotojus...

Pramonė
2019.07.06
„Marijampolės pieno konservų“ vadovą R. Varkulevičių keičia H. Karpavičius 

Motyvuodamas tuo, kad įmonėje „Marijampolės pieno konservai“ jau įgyvendino visus sumanymus, iš bendrovės...

Vadyba
2019.07.05
„Espersen Lietuva“ pernai didino pajamas ir dirbo pelningai 1

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen...

Pramonė
2019.07.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau