Technologijos skverbiasi į agroverslą: karves robotai melžia ir šeria

Publikuota: 2015-11-08
Rinktis technologijas, leidžiančias gaminti tik standartinę aukščiausios kokybės produkciją, žemdirbius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų ir kitų maisto produktų standartus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rinktis technologijas, leidžiančias gaminti tik standartinę aukščiausios kokybės produkciją, žemdirbius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų ir kitų maisto produktų standartus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ūkininkai, norėdami iš žemės ir galvijų išspausti kuo daugiau, investuoja ne tik į traktorius ir kombainus, bet ir į ypač tiksliai veikiančius automatizuotus padargus bei visiškai mechanizuotas fermas.

Ūkiai tampa savotiškomis gamyklomis, kur pajamos gaunamos ne tik iš grūdų ir pieno, bet ir iš kitų produktų pardavimo. Žmones naujos technikos ieškoti verčia ne tik noras kiek galima padidinti derlių, bet ir vis stipriau kaime juntamas kvalifikuotų darbo rankų trūkumas. Todėl rengiamos šimtus tūkstančių eurų kainuojančios robotizuotos fermos, kur karves melžia robotai, o šeria ir gardus valo mechanizmai. Augalininkystėje naujausios technologijos leidžia nuolat didinti derlingumą, – grūdų rekordai tapo įprastu reiškiniu.

„Šiemet pardavėme daugiau kaip 20 karvių melžimo robotų, kurių kiekvienas kainuoja daugiau kaip 150.000 Eur“, – pasakoja Adomas Balsys, AB „Lytagra“ vadovas.

Mažiau darbo rankų

Rinktis technologijas, leidžiančias valdyti rizikas, augalininkystės ūkius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų standartus. Jei javų parametrai neatitinka aukščiausios kokybės parametrų, jie perkami pigiau, nors tokį derlių išauginti kainuoja beveik tiek pat.

Saulius Stirna, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys, pats dirbantis 600 ha, sako, kad augalininkystėje pagrindinės investicijos, neskaičiuojant naujų traktorių ir kombainų, bus į vadinamąją tiksliąją žemdirbystę – išmaniuosius padargus, susietus su palydovine technika ir ypač tiksliai dozuojančius chemikalus, sėklas ir trąšas.

„Lytagros“ vadovas išdėsto ir kas skatina žmones investuoti gan dideles sumas. Pirmiausia, tai karvių priežiūra – stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir laiku skirti vaistų bei pašaro komponentų paprasčiau, kai šiuos parametrus analizuoja kompiuterizuotos sistemos. Gyvuliai mažiau serga, auga primilžiai.

Kita priežastis bendra visų krypčių ūkiams – įdiegus naujas technologijas reikia mažiau darbo rankų, o jų kaime labai trūksta. Vienas melžimo robotas, kainuojantis 150.000 Eur, melžia 65–70 karvių. Šalia įrengiamos automatizuotos šėrimo ir mėšlo valymo sistemos. Stambiose fermose įrengiami keli tokie komplektai. Jei statomas naujas tvartas, investicijų suma dar paauga, tačiau darbuotojų mažėja. Lietuvoje 100 karvių, kai melžiama paprastesne technika, samdomos 2 melžėjos. Tačiau darbuotojų vis sunkiau rasti. Investuoti skatina ir tai, kad per ES paramą galima kompensuoti 60% projekto vertės.

Spaudžia perdirbėjai

Jei nereikia statyti tvarto, 70 karvių priežiūrai automatizuoti, „Lytagros“ duomenimis, reikia apie 300.000 Eur. Techniką galima eksploatuoti iki 20 m. Atsiperkamumas priklauso nuo pieno supirkimo kainų.

„Kalbant apie tiksliąją žemdirbystę, kai nustatomas ypač tikslus trąšų ir pesticidų kiekis, ne tik gaunamas didesnis derlius, bet ir saugoma gamta“, – apie ūkininkų godas pasakoja p. Stirna.

Augalininkystė jau keletą metų viena pelningiausių Lietuvos žemės ūkio verslo sričių. Todėl žemdirbiai renkasi 30–40% brangesnius padargus, kurie prikimšti pačių naujausių technologijų. Kitas tokio ūkininkavimo aspektas – gerėja darbo sąlygos ir našumas. Taupoma ir mažinant brangių trąšų bei chemikalų kiekius.

„Per dešimt metų grūdinių kultūrų derlius padidėjo dvigubai. Tai ne dėl brangių traktorių ir kombainų, o dėl modernių padargų ir naudojamų naujausių auginimo technologijų“, – aiškina p. Stirna.

Netolygi parama

Tačiau technologijos, į kurias investuojama, neapsiriboja įrenginiais.

„Ūkininkai investuoja ne tik į techniką, bet ir į veislinius gyvulius, be kurių geros bandos nesuformuosi, naujausias grūdų veisles“, – dėsto p. Stirna.

Drauge jis nurodo ir gresiančias bėdas: alinamas dirvožemis, iš jo išgaunama viskas, kas įmanoma.

Kiaulių maras, žemos pieno supirkimo kainos mažina fermų skaičių, jei neliks išplėtotos gyvulininkystės, Lietuvos žemės ūkis ateityje gali susidurti su sunkumais. Be to, tarp ūkininkų auga atskirtis pačiame kaime.

„Matome, kad gyvulininkystėje plečiasi tik stambių finansinių grupių užnugarį turinčios bendrovės. Pavieniai ūkininkai eina mažais žingsniukais ir jų perspektyvos miglotos“, – apie pokyčius dėsto p. Stirna.

Jis pateikia ir pavyzdį: nors Lietuvoje sparčiai auga paukštininkystė, tačiau visa plėtra tik dėl kelių didelių grupių. Pavieniai ūkininkai nepajėgūs statyti keletą milijonų eurų kainuojančių fermų.

Ūkininkų sąjungos atstovas apgailestauja, kad pagrindinės praeito laikotarpio ES paramos lėšos iškeliavo į derlingiausius regionus. Ne tokie derlingi kraštai tarsi užmiršti.

„Jau laikas turtingiausiems Vidurio Lietuvos regionams mažinti paramą, nes kitaip mūsų kaimo plėtra bus netolygi“, – pavojų aiškina p. Stirna.

Sunkios statybos

Net ir norint investuoti į pačią moderniausią įrangą gali nepavykti dėl biurokratinių trikdžių. Statybas, kurios dažnai būtinos įrengiant modernias fermas, pradėti sudėtinga. Ne kiekvienas ūkininkas nori eiti kryžiaus kelius.

„Nors nuolat deklaruojama, kad tvarka paprastinama ir lengvinama, tačiau praktiškai to nėra. Kartais netgi susidaro įspūdis, kad kai kurios ministerijos nustato tvarką, kuri palanki ne žmonėms, bet įvairius leidimus ir sertifikatus išduodančioms firmoms“, – aiškina Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Be to, kol surenkami visi reikalingi leidimai ir galima kasti pamatus, prabėga iki 1,5 metų. Mažesni ūkiai negali tiek laiko laukti ir mokėti tūkstančius eurų už projektus ir įvairias pažymas, kai nežinoma, ar iš viso pavyks įgyvendinti projektą.

„Nesuprantu, kodėl negalima nustatyti pagreitinto leidimų išdavimo standartinėms fermoms“, – išeitį siūlo p. Stančikas.

Smulkių nestambina

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, pabrėžia, kad ES parama dažnai tinkamai neišnaudojama. Smulkiems ūkiams, kurie perka brangias technologijas, jos tampa našta, nes mažina efektyvumą, nors turėtų tiesiog paskatinti ūkių stambėjimą.

„Matome skaičius, kad paramą gavusių stambių pieno ūkių amortizaciniai atskaitymai siekia 10% pieno savikainos, o smulkių, kurių pas mus dauguma, – 20%. Tai reiškia, kad mažieji, kurie netinkamai investavo į technologijas, ekonomiškai neefektyvūs, – dėlioja p. Gapšys ir pateikia kryptį, kuria turime eiti: – Maži ūkiai turi stambėti bent tiek, kad pasiektų ES vidurkį.

Pavyzdžiui, vidutinis pieno ūkis Lietuvoje iki 10 karvių, Estijoje – 30. Pastarasis jau gali išlaikyti šeimą.

„Žmonės dar nesupranta, kad technologijos – tai ne papildomos pajamos, bet didesnis efektyvumas. Mažiems ūkiams reikia ypač tiksliai suskaičiuoti, kaip ir kur atsipirks nauja technika“, – dėsto p. Gapšys.

Ekspertas pateikia ir pavyzdį – melžimo robotai, leidžiantys sutaupyti darbo užmokestį, vargu ar bus naudingi mažuose šeimos ūkiuose, kur dirba tik šeimos nariai. Ūkis šiems žmonėms paprastai ne verslas, bet samdomo darbo pakaitalas. Technika bus naudinga didelėse bendrovėse, kur darbuotojai samdomi. Tačiau tokie rodikliai ne visada skaičiuojami.

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams-484

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams_1-7

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams_2-6

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 28 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
Po gaisro Alytuje pieno vis dar negali tiekti 5 ūkininkai

Po pernai spalį kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pieno vis dar negali tiekti...

Pramonė
2020.01.23
Iš Ukrainos uždrausta importuoti paukštieną ir jos gaminius

Europos Komisija (EK) oficialiai pranešė, kad nuo sausio 19 d. uždrausta iš Ukrainos į Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2020.01.23
Teisme sprendžia ginčą dėl „Arimex“ prekių ženklo „Studentų maistas“ Premium 3

Riešutais ir džiovintais vaisiais prekiaujanti UAB „Arimex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl...

Rinkodara
2020.01.21
VMI: alkoholio akcizų pajamos pernai augo 5%

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo 5%. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kai prieš stipraus...

Pramonė
2020.01.20
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
2020.01.20
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16
„Krekenavos agrofirma“ išsiuntė pirmąją jautienos siuntą į Kiniją

Darbo partijos įkūrėjo ir pirmininko Viktoro Uspaskicho šeimos valdoma mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos...

Pramonė
2020.01.13
Vilkyškių pieninės pardavimai pernai augo 10%

Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai 2019 m. siekė 114,61 mln. Eur – 10% daugiau nei 2018 m. 

Pramonė
2020.01.10
Klaipėdos žuvininkystės aukcioną už 0,7 mln. Eur įsigijo Lietuvos įmonė

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduoti už...

Pramonė
2020.01.08
Estų bendrovė iš Helsinkio kalėdinės eglės pagamins 1.000 l toniko

Estijos Saremos saloje veikianti džino gamybos bendrovė „Lahhentagge“ atsigabeno kalėdinės eglės, kuri puošė...

Verslo aplinka
2020.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau