Technologijos skverbiasi į agroverslą: karves robotai melžia ir šeria

Publikuota: 2015-11-08
Rinktis technologijas, leidžiančias gaminti tik standartinę aukščiausios kokybės produkciją, žemdirbius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų ir kitų maisto produktų standartus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rinktis technologijas, leidžiančias gaminti tik standartinę aukščiausios kokybės produkciją, žemdirbius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų ir kitų maisto produktų standartus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ūkininkai, norėdami iš žemės ir galvijų išspausti kuo daugiau, investuoja ne tik į traktorius ir kombainus, bet ir į ypač tiksliai veikiančius automatizuotus padargus bei visiškai mechanizuotas fermas.

Ūkiai tampa savotiškomis gamyklomis, kur pajamos gaunamos ne tik iš grūdų ir pieno, bet ir iš kitų produktų pardavimo. Žmones naujos technikos ieškoti verčia ne tik noras kiek galima padidinti derlių, bet ir vis stipriau kaime juntamas kvalifikuotų darbo rankų trūkumas. Todėl rengiamos šimtus tūkstančių eurų kainuojančios robotizuotos fermos, kur karves melžia robotai, o šeria ir gardus valo mechanizmai. Augalininkystėje naujausios technologijos leidžia nuolat didinti derlingumą, – grūdų rekordai tapo įprastu reiškiniu.

„Šiemet pardavėme daugiau kaip 20 karvių melžimo robotų, kurių kiekvienas kainuoja daugiau kaip 150.000 Eur“, – pasakoja Adomas Balsys, AB „Lytagra“ vadovas.

Mažiau darbo rankų

Rinktis technologijas, leidžiančias valdyti rizikas, augalininkystės ūkius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų standartus. Jei javų parametrai neatitinka aukščiausios kokybės parametrų, jie perkami pigiau, nors tokį derlių išauginti kainuoja beveik tiek pat.

Saulius Stirna, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys, pats dirbantis 600 ha, sako, kad augalininkystėje pagrindinės investicijos, neskaičiuojant naujų traktorių ir kombainų, bus į vadinamąją tiksliąją žemdirbystę – išmaniuosius padargus, susietus su palydovine technika ir ypač tiksliai dozuojančius chemikalus, sėklas ir trąšas.

„Lytagros“ vadovas išdėsto ir kas skatina žmones investuoti gan dideles sumas. Pirmiausia, tai karvių priežiūra – stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir laiku skirti vaistų bei pašaro komponentų paprasčiau, kai šiuos parametrus analizuoja kompiuterizuotos sistemos. Gyvuliai mažiau serga, auga primilžiai.

Kita priežastis bendra visų krypčių ūkiams – įdiegus naujas technologijas reikia mažiau darbo rankų, o jų kaime labai trūksta. Vienas melžimo robotas, kainuojantis 150.000 Eur, melžia 65–70 karvių. Šalia įrengiamos automatizuotos šėrimo ir mėšlo valymo sistemos. Stambiose fermose įrengiami keli tokie komplektai. Jei statomas naujas tvartas, investicijų suma dar paauga, tačiau darbuotojų mažėja. Lietuvoje 100 karvių, kai melžiama paprastesne technika, samdomos 2 melžėjos. Tačiau darbuotojų vis sunkiau rasti. Investuoti skatina ir tai, kad per ES paramą galima kompensuoti 60% projekto vertės.

Spaudžia perdirbėjai

Jei nereikia statyti tvarto, 70 karvių priežiūrai automatizuoti, „Lytagros“ duomenimis, reikia apie 300.000 Eur. Techniką galima eksploatuoti iki 20 m. Atsiperkamumas priklauso nuo pieno supirkimo kainų.

„Kalbant apie tiksliąją žemdirbystę, kai nustatomas ypač tikslus trąšų ir pesticidų kiekis, ne tik gaunamas didesnis derlius, bet ir saugoma gamta“, – apie ūkininkų godas pasakoja p. Stirna.

Augalininkystė jau keletą metų viena pelningiausių Lietuvos žemės ūkio verslo sričių. Todėl žemdirbiai renkasi 30–40% brangesnius padargus, kurie prikimšti pačių naujausių technologijų. Kitas tokio ūkininkavimo aspektas – gerėja darbo sąlygos ir našumas. Taupoma ir mažinant brangių trąšų bei chemikalų kiekius.

„Per dešimt metų grūdinių kultūrų derlius padidėjo dvigubai. Tai ne dėl brangių traktorių ir kombainų, o dėl modernių padargų ir naudojamų naujausių auginimo technologijų“, – aiškina p. Stirna.

Netolygi parama

Tačiau technologijos, į kurias investuojama, neapsiriboja įrenginiais.

„Ūkininkai investuoja ne tik į techniką, bet ir į veislinius gyvulius, be kurių geros bandos nesuformuosi, naujausias grūdų veisles“, – dėsto p. Stirna.

Drauge jis nurodo ir gresiančias bėdas: alinamas dirvožemis, iš jo išgaunama viskas, kas įmanoma.

Kiaulių maras, žemos pieno supirkimo kainos mažina fermų skaičių, jei neliks išplėtotos gyvulininkystės, Lietuvos žemės ūkis ateityje gali susidurti su sunkumais. Be to, tarp ūkininkų auga atskirtis pačiame kaime.

„Matome, kad gyvulininkystėje plečiasi tik stambių finansinių grupių užnugarį turinčios bendrovės. Pavieniai ūkininkai eina mažais žingsniukais ir jų perspektyvos miglotos“, – apie pokyčius dėsto p. Stirna.

Jis pateikia ir pavyzdį: nors Lietuvoje sparčiai auga paukštininkystė, tačiau visa plėtra tik dėl kelių didelių grupių. Pavieniai ūkininkai nepajėgūs statyti keletą milijonų eurų kainuojančių fermų.

Ūkininkų sąjungos atstovas apgailestauja, kad pagrindinės praeito laikotarpio ES paramos lėšos iškeliavo į derlingiausius regionus. Ne tokie derlingi kraštai tarsi užmiršti.

„Jau laikas turtingiausiems Vidurio Lietuvos regionams mažinti paramą, nes kitaip mūsų kaimo plėtra bus netolygi“, – pavojų aiškina p. Stirna.

Sunkios statybos

Net ir norint investuoti į pačią moderniausią įrangą gali nepavykti dėl biurokratinių trikdžių. Statybas, kurios dažnai būtinos įrengiant modernias fermas, pradėti sudėtinga. Ne kiekvienas ūkininkas nori eiti kryžiaus kelius.

„Nors nuolat deklaruojama, kad tvarka paprastinama ir lengvinama, tačiau praktiškai to nėra. Kartais netgi susidaro įspūdis, kad kai kurios ministerijos nustato tvarką, kuri palanki ne žmonėms, bet įvairius leidimus ir sertifikatus išduodančioms firmoms“, – aiškina Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Be to, kol surenkami visi reikalingi leidimai ir galima kasti pamatus, prabėga iki 1,5 metų. Mažesni ūkiai negali tiek laiko laukti ir mokėti tūkstančius eurų už projektus ir įvairias pažymas, kai nežinoma, ar iš viso pavyks įgyvendinti projektą.

„Nesuprantu, kodėl negalima nustatyti pagreitinto leidimų išdavimo standartinėms fermoms“, – išeitį siūlo p. Stančikas.

Smulkių nestambina

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, pabrėžia, kad ES parama dažnai tinkamai neišnaudojama. Smulkiems ūkiams, kurie perka brangias technologijas, jos tampa našta, nes mažina efektyvumą, nors turėtų tiesiog paskatinti ūkių stambėjimą.

„Matome skaičius, kad paramą gavusių stambių pieno ūkių amortizaciniai atskaitymai siekia 10% pieno savikainos, o smulkių, kurių pas mus dauguma, – 20%. Tai reiškia, kad mažieji, kurie netinkamai investavo į technologijas, ekonomiškai neefektyvūs, – dėlioja p. Gapšys ir pateikia kryptį, kuria turime eiti: – Maži ūkiai turi stambėti bent tiek, kad pasiektų ES vidurkį.

Pavyzdžiui, vidutinis pieno ūkis Lietuvoje iki 10 karvių, Estijoje – 30. Pastarasis jau gali išlaikyti šeimą.

„Žmonės dar nesupranta, kad technologijos – tai ne papildomos pajamos, bet didesnis efektyvumas. Mažiems ūkiams reikia ypač tiksliai suskaičiuoti, kaip ir kur atsipirks nauja technika“, – dėsto p. Gapšys.

Ekspertas pateikia ir pavyzdį – melžimo robotai, leidžiantys sutaupyti darbo užmokestį, vargu ar bus naudingi mažuose šeimos ūkiuose, kur dirba tik šeimos nariai. Ūkis šiems žmonėms paprastai ne verslas, bet samdomo darbo pakaitalas. Technika bus naudinga didelėse bendrovėse, kur darbuotojai samdomi. Tačiau tokie rodikliai ne visada skaičiuojami.

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams-484

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams_1-7

infogr.am::infogram_0_parama_ukiams_2-6

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 28 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslininkė pardavė kepyklą ir pasuko į kavinių verslą: pajuto antrą kvėpavimą Premium

„Jei užpernai nebūčiau nusprendusi uždaryti kepyklos, verslo tikriausiai nebeturėčiau. Nors ir koks sunkus...

Agroverslas
10:32
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 3

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
06:00
Rusiški grikiai kiršina augintojus ir perdirbėjus Premium 3

Lietuvos grūdų augintojai sunerimo dėl grikių importo iš Rusijos – šiemet išaugęs tris kartus, jis, ūkininkų...

Agroverslas
06:00
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 4

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
ES maisto pramonė: auga ne tik sektoriaus svarba, bet ir spaudimas jam Premium

Europos maisto ir gėrimų pramonė tampa didžiausia ES gamybos pramone – čia jau dirba daugiau kaip 4,57 mln.

Agroverslas
2018.11.15
Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos įmones

Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos įmones – jei šalis atitiks reikalavimus, jos galės...

Agroverslas
2018.11.15
Kinijos atstovai baigė Lietuvos grūdininkų patikras 2

Kinijos liaudies Respublikos Muitinės generalinės administracijos (GACC) atstovai baigė 10 dienų vizitą...

Agroverslas
2018.11.15
Liofilizavimą panevėžiečiai taikys plačiau: maistas tabletėse, kaip rodoma filmuose Premium 2

Jaunos įmonės, pristačiusios naują rinkoje idėją, užtrunka, kol su ja supažindina vartotojus, bet kai kurios...

Agroverslas
2018.11.15
Pieno supirkimo kaina toliau didėja 1

Spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno kaina toliau kilo – ji siekė 307,3 Eur už t ir buvo 3,56% didesnė nei...

Agroverslas
2018.11.15
„Kėdainiu konservų fabrikas“ į naują gamybos  padalinį investavo 1,5 mln. Eur 2

„Kėdainių konservų fabrikas“ baigė įrengti naują majonezų ir padažų gamybos padalinį, kuris padidins...

Agroverslas
2018.11.14
„Dotnuva Baltic“ 2% augino pajamas ir pelną

„Dotnuva Baltic“ 2017-2018 finansiniais  metais pajamas ir ikimokestinį pelną didino po 2%. Augimą lėmė geri...

Agroverslas
2018.11.14
Liko dvi dienos, o žemės mokestį sumokėjo tik kas antras 7

Likus dviem dienoms iki žemės mokėjimo termino pabaigos už žemę dar neatsiskaitė apie pusė gyventojų ir...

Finansai
2018.11.14
Lietuvoje toliau mažėja gyvulių bandų skaičius 6

Lietuvoje ir toliau mažėja gyvulių bandų skaičius. ŽŪIKVC (Ūkinių gyvūnų registro) duomenimis, spalio 1 d.

Agroverslas
2018.11.12
Ūkininkų kooperacijai – 788.000 Eur 1

Siekiantys bendradarbiauti ir taip didinti savo konkurencingumą bei produkcijos pridėtinę vertę ūkininkai...

Agroverslas
2018.11.12
„ADAMA Northern Europe“ skatina agronomijos specialistų rengimą Lietuvoje Rėmėjo turinys 2

Viena didžiausių augalų apsaugos produktus gaminančių ir parduodančių bendrovių UAB „ADAMA Northern Europe“...

Agroverslas
2018.11.12
Prekybos centrus iškeitė į firmines parduotuves – sprendimas pasiteisino Premium 1

Daugelis smulkių gamintojų tiki, kad jei jų produkcija atsidurtų prekybos tinklų lentynose, atsirastų antras...

Agroverslas
2018.11.12
Olandai pradėjo gaminti degtinę iš tulpių 3

Sąrašas dalykų, iš kurių galima gaminti degtinę – ilgas. Ir dabar jis tapo dar ilgesnis, nes viena kompanija...

Agroverslas
2018.11.10
Baimės dėl „Brexit“ – UK sandėliai nebesutalpina maisto atsargų 4

Šaldytų produktų sandėliavimo paslaugas teikianti bendrovė „Wild Water“ sako nebeišgalinti patenkinti visų...

Agroverslas
2018.11.09
Eksporto rinkose – ne pyragai, bet perdirbėjai randa būdų prisitaikyti Premium

Pieno perdirbėjams metų pabaiga – ne pati saldžiausia. Pieno produktų eksporto apimtis traukiasi, o kainos...

Agroverslas
2018.11.09
„Agrokoncernas“ žada nebepirkti A. Rotenbergo įmonės trąšų 26

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ žada nebepirkti kol kas...

Agroverslas
2018.11.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau