Ilgaamžė verslo sėkmė: kaip to pasiekti?

„Verslo perdavimas – sudėtingas procesas. Žinoma, būtų puiku, jei verslas liktų šeimos rankose ir sėkmingai tęstųsi iš kartos į kartą, kaip įtakingoje Švedijos pramoninkų ir bankininkų Wallenbergų šeimoje ar tos pačios šalies leidybos grupės „Bonnier“ atveju. Šie šeimos verslai klesti jau daugiau nei šešias kartas. Tačiau problema ta, kad ne visi sėkmingą verslą įkūrę verslininkai turi vaikų, o ir ne visi vaikai nori ar gali valdyti šeimos verslą. Tokių verslininkų – dauguma“,  – pažymi G. Mažeika.

Kelios išeitys. Kuri tinkamiausia?

Sprendimų, kaip atsitraukti nuo verslo – ne vienas, tačiau galvosūkis – kaip pasirinkti tinkamiausią. Juolab kai kurie galimi sprendimai verčia savininkus nerimauti, kad jų sukurta didele ar maža verslo imperija bus rūpinamasi nepakankamai, kils nenumatytų rizikų.

Viena iš išeičių – pasitelkti profesionalų samdomą vadovą. „Nemažai verslininkų mano, kad toks vadovas nebus lojalus ir atsakingas, kadangi jis – samdomas. Negaliu sutikti su tokiu požiūriu. Žinoma, tokiai misijai tinkamų samdomų vadovų nėra daug, bet – jų yra, pažįstu ne vieną. Reikia sugebėti juos atrasti, įtikinti prisijungti prie verslo, pasiūlyti teisingą atlygio paketą“, – vardija „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris.

Tokio lygio samdomieji vadovai itin atsakingai renkasi, todėl juos įtikinti nėra lengva. Gali būti svarstoma netgi galimybė po tam tikro laiko vadovui siūlyti tapti verslo partneriu.

Kita galima išeitis – dalį akcijų parduoti strateginiam investuotojui, kuris ir užsiimtų verslo valdymu. G. Mažeika atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju itin svarbu pasitelkti profesionalius patarėjus ir su investuotoju pasirašyti tinkamą akcininkų sutartį.

„Galiausiai galima parduoti visą verslą ir toliau gyventi iš gautų pinigų investavimo. Žinoma, prieš parduodant verslą reikia profesionaliai sutvarkyti valdymą, maksimaliai padidinti pelningumą, parinkti tinkamą pardavimui laiką, kad būtų gauta kuo geresnė kaina, ir teisingai parengti bei atlikti pardavimo procesą“, – paaiškina ekspertas.

Iš savų – saviems

Visgi jei šeimoje yra tinkamas kandidatas, kuris sugeba ir, svarbiausia – nori to imtis, tuomet perduoti verslo valdymą įpėdiniui – irgi puiki išeitis. Tačiau ją lydi daugybė sąlygų. Įpėdinis turi įgyti reikiamą išsilavinimą ir patirties – gal net ne šeimos įmonėje, o, pavyzdžiui, gerai valdomose užsienio kapitalo bendrovėse. Tada į šeimos verslą jis ateis su savo „know how“, galbūt įneš reikalingų pokyčių, pritaikys gerąsias valdymo praktikas.  

Kodėl visgi kartais priimami klaidingi sprendimai perleisti verslo valdymą vaikams (ar kitiems įpėdiniams), nors jie galbūt tam nėra pasirengę ar to nenori? Suveikia ir žmogiškieji dalykai – verslo savininkams šeimos harmonija dažnai yra itin svarbi, ir kartais susidaro klaidingas lūkestis, kad verslo perleidimas įpėdiniams įvyks savaime ir sklandžiai, išvengiant konfliktų ar nepasitenkinimo. Visgi pernelyg didelis pasikliovimas stipriais šeimos ryšiais pasiteisina ne visada.

Šie procesai nevyksta greitai

Visais vardijamais atvejais savininko atsitraukimui nuo verslo, jo perdavimo planavimui reikia daug laiko, pabrėžia G. Mažeika. Jo vertinimu, tvaraus atsitraukimo procesas – kuomet nuo verslo atsitraukiama patiriant kuo mažiau praradimų visais atžvilgiais – paprastai trunka kelerius metus.  

Ir mūsų šalies verslų savininkai pradeda vis geriau suprasti: kaip bebūtų sunku, atsitraukti reikės, klausimas – kada ir kaip.

„Jie jau žino, jog šis kelias – nelengvas, o tokį sprendimą įgyvendinti tinkamai tam nepasiruošus – ir neišmintinga, ir rizikinga. Tai – didelis iššūkis ne tik pačiam savininkui, bet  ir įmonei, joje dirbantiems žmonėms. Todėl savininko atsitraukimas nuo aktyvaus verslo valdymo turi būti įgyvendintas labai atsakingai ir profesionaliai“, – pabrėžia G. Mažeika.

Jis pastebi, kad ir atsitraukus nuo verslo lieka poreikis veikti, jei neištiko kokia nors didelė gyvenimo bėda. Šį poreikį gali patenkinti  kito verslo pradėjimas, naujos verslo  idėjos įgyvendinimas, narystė kitos įmonės valdyboje.

„Visiškai atsitraukti nuo verslo jį sukūrusiam ir užauginusiam žmogui nelabai įmanoma ir net nereikia. Labai geras sprendimas yra likti valdybos pirmininku ar valdybos nariu“, – įsitikinęs pašnekovas.

Gerosios verslo valdymo perdavimo įpėdiniams pavyzdžiais Lietuvoje jis įvardija  keletą verslų – „Dojus    agro“ įmonių grupę, „Eikos“ įmonių grupę, „Rokiškio mėsinę“, „Biržų duoną“, „Omberg group“,  „Mantingos“ įmonių grupę. Šiose įmonėse verslo valdymo perdavimas jau yra įvykęs arba sėkmingai vyksta, verslai auga, diegiamos pažangios valdymo praktikos, veiklos rezultatai yra geri. Tai yra sektini pavyzdžiai ir kitiems apie atsitraukimą nuo verslo valdymo galvojantiems verslininkams.

Lietuvoje – pirmoji verslo perdavėjų karta

Kodėl verslo perdavimo tema tampa tokia aktuali Lietuvoje? Visų pirma, pirmieji verslininkai, pradėję verslus dar nepriklausomybės pradžioje, dabar jau yra solidaus amžiaus.

„Dabar daugelis ir sulaukęs 70-ies jaučiasi darbingas, aktyvus, taigi laiku nesusimąsto apie atsitraukimą nuo aktyvaus verslo valdymo. O šis procesas – imlus laikui, skuboti žingsniai gali būti lemtingi, verčiantys gailėtis dėl prastų sprendimų. Būtina rimtai pagalvoti „kas būtų jeigu būtų“, kad ir kokie jauni ir stiprūs šiandien besijaustume“,  – sako G. Mažeika.

Jis perspėja ir dėl kritinių išeičių, kuomet gali smarkiai nukentėti ne tik verslas, bet visa šeima: tai atvejai, kai   didelio verslo savininkas staiga sunkiai suserga ar net miršta, o niekas nebūna pasiruošęs perimti verslo valdymo.

Kita vertus, savininkai po ilgo aktyvaus dalyvavimo verslo valdyme patys nori atsitraukti nuo nesibaigiančių problemų. Vieni tiesiog pavargsta, kiti pasiekia savo tikslus, turi pakankamai lėšų, „nori tik žaisti golfą“ ir tarsi išnyksta jų aistra verslui.

„Natūralu, kad ateina noras skirti daugiau laiko sau, šeimai, pomėgiams. Tačiau, jei esi atsakingas už verslą, taip paprastai neatsitrauksi. Tokia situacija gali kelti grėsmę verslo sėkmei, tvariam verslo tęstinumui. Taigi grįžtame prie to paties – svarbu iš anksto planuoti atsitraukimą nuo verslo“, – teigia ekspertas.