Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“
Iki šiol „Debifo“ akcijas valdė įkūrėjai Justas Šaltinis ir Donatas Juodelis.
Tai – strateginis „Factris” žingsnis siekiant tapti lyderiu Europos smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo rinkoje, pranešė įmonės.
Teigiama, kad įsigijimą finansavo vienas didžiausių „fintech” rizikos kapitalo fondų Europoje „Speedinvest“ ir investicinė bendrovė „Optima Investments“.
„Tikimės, kad dirbdami kartu su „Debifo”, tapsime pirmaujančiu apyvartinio kapitalo sprendimų smulkiam ir vidutiniam verslui teikėju Europoje” – pranešime spaudai sako „Factris” vadovas Brian Reaves.
„Debifo” įkūrėjas ir vadovas Justas Šaltinis prisijungs prie „Factris” vadovų komandos ir užims veiklos operacijų vadovo pareigas.
2018 m. gruodį „Factris” pasirašė 100 mln. Eur kredito linijos sutartį su Šveicarijos investicine bendrove „Ruvercap”. Šios lėšos bus skirtos Europos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių apyvartinio kapitalo finansavimui.
„Debifo” skaičiuoja užimanti 35% alternatyvios (nebankinės) faktoringo rinkos. „Debifo“ yra suteikusi finansavimo už didesnę nei 85 mln. Eur sumą daugiau nei 350 įmonių Lietuvoje.
„Debifo“ kaip ieškovė yra minima 39-iuose teismo posėdžiuose, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Šiuo metu vidutinis atlyginimas 14 darbuotojų turinčioje įmonėje siekia 1.316 Eur per mėnesį.
„Debifo“ steigėjai Justas Šaltinis ir Donatas Juodelis kartu su kitais partneriais neseniai įkūrė verslo finansavimo platformą „Debitum Network“, kuri per pirminį kriptovaliutų siūlymą (ICO) pritraukė 18 mln. USD.
Nyderlanduose įkurta „Factris“ skelbia savo veiklą grindžianti naujausiomis technologijomis, finansavimo proceso supaprastinimu, asmeniniu požiūriu į klientą.
Bankų „užmestas“ segmentas
VERSLO TRIBŪNA
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ruošiasi pristatyti vieningą platformą, kurioje klientai pirmu etapu galės rasti 10 paslaugų. Pasak VMI vadovės pavaduotojos Eglės Ramanauskienės, poreikį greitesnei, aiškesnei sistemai padiktavo keli faktoriai. Pats svarbiausias – VMI klientai, norintys įvairiomis paslaugomis naudotis vos kelių mygtukų paspaudimu.
INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.
Lietuvos įmonių patirtis ir besikeičianti verslo aplinka rodo, kad į tvarumą konkurencingos bendrovės turi žvelgti ne kaip į formalumą, o kaip į galimybę parodyti savo brandą. „Verslo žinių“ ir „Swedbank“ inicijuotas Tvarumo indeksas leidžia įmonėms nemokamai įsivertinti pažangą, palyginti ją su rinkos kontekstu ir viešai parodyti atsakomybę už poveikį aplinkai, darbuotojams ir visuomenei.
Vilniui pastarąjį dešimtmetį sparčiai plečiantis, miškų apsuptas netoli miesto centro esantis Burbiškių mikrorajonas iki šiol buvo tarsi pamirštas kampelis – mažai kas žino, kad čia buvo projektuojamas vienas pirmųjų didžiulių Vilniaus mikrorajonų, net su galimybe patekti į jį funikulieriumi. Šiandien Burbiškės atgimsta naujam gyvenimui – čia kuriami modernūs kvartalai, formuojantys naują Burbiškių veidą.
Faktoringas yra paslauga, leidžianti įmonei reikalavimo teisės į jai neapmokėtą sąskaitą už prekes ar paslaugas perleisti faktoringo bendrovei. Tai verslui leidžia pritraukti papildomų lėšų prekybai finansuoti, užtikrina stabilesnius pinigų srautus, palengvina jų planavimą, sumažina valdymo ir administracines sąnaudas ir gali eliminuoti riziką, susijusią su blogais debitoriniais įsiskolinimais, todėl įmonės daugiau išteklių gali skirti savo pagrindinei veiklai. Savo ruožtu faktoringo paslaugų teikėjams tai sudaro galimybes pelningai ir palyginti trumpam laikotarpiui įdarbinti lėšas.
Lietuvos faktoringo, dar vadinamo tiesiog sąskaitų finansavimo, rinkoje jau daugelį metų dominuoja bankai, kurių faktoringo portfelis viršija 500 mln. Eur.
Bankai daugiausiai taikosi į stambias ir vidutines įmones. Po praėjusios finansų krizės, kai įmonių nemokumas buvo pasiekęs kone domino efektą, bankai kiek atsargiau žiūri į smulkių įmonių sąskaitų kreditavimą.
Tai sukūrė palankią terpę steigtis alternatyvioms sąskaitų kreditavimo įmonėms. VŽ rašė, kad smulkių ir vidutinių segmente Lietuvoje veikia net kelios sąskaitų kreditavimo bendrovės: „SME Finance“, „Debifo“, „Finneo.lt“, „Capitalia“ , „First Finance“.
Neseniai į nebankinę Lietuvos faktoringo rinką žengė naujokas – bendrovė „Vilnius factoring company“ (VFC), kuri neslepia ambicijų tapti didžiausia nebankine faktoringo paslaugų teikėja šalyje.
VŽ rašė, kad VFC planuoja atsikąsti apie 10% visos faktoringo rinkos, kuri, įskaičiuojant alternatyvius rinkos žaidėjus, sudaro apie 600 mln. Eur.
Alternatyvių faktoringo paslaugų teikėjų nefinansuoja bankai (laiko juos konkurentais), todėl įmonės naudoja įvairius kitus kapitalo pritraukimo šaltinius: nuo akcininkų įnašų, rizikos kapitalo fondų pinigų iki obligacijų leidimo.
Kaip veikia
Verslui sąskaitų kreditavimas patrauklus tuo, kad sąskaitų finansuotojai už palūkanas perka verslo išrašytas sąskaitas ir iškart perveda jose nurodytą sumą, kad pastariesiems nereikėtų laukti, kol klientai atsiskaitys.
Tokia paslauga turi kainą (vidutiniškai 1–3% mėnesio palūkanų, taip pat paprastai taikomas sutarties parengimo mokestis), tačiau suteikia galimybių atlaisvinti įšaldytas apyvartines lėšas ir gautus pinigus iš karto skirti verslui toliau auginti.
Paprastai už tokį kreditą užstatų nereikia, nes sąskaitų kredituotojams kaip užstato pakanka pačios sąskaitos.
Sąskaitų kredituotojų teigimu, Lietuvoje vidutinis sąskaitos apmokėjimo terminas svyruoja nuo 30 iki 60 dienų, tačiau vidutiniškai sudaro 45 dienas. Nors pasitaiko ir ilgesnių, iki 120 dienų siekiančių, terminų, teigia rinkos dalyviai.
Europinės direktyvos sako, kad atsiskaitymas už sąskaitą neturėtų viršyti 60 dienų.
Sąskaitų kredituotojai turi vadinamąjį elitinių Lietuvos įmonių sąrašą – bendrovių, kurioms taikomos supaprastintos rizikos vertinimo procedūros.
Alternatyvūs žaidėjai ir bankai turi susikūrę nuosavas savo įmonių kreditingumo vertinimo metodikas, taip pat naudoja trečiųjų šalių sprendimus.
