G. Nausėda žada, kad Nacionalinės plėtros fondas kompensuos mažėjančias investicijas
„Privačių kompanijų vykdomų investicijų Lietuvoje apimtis ženkliai sumažėjo. Vadinasi, šioje situacijoje turime ieškoti kompensuojančių priemonių. Čia valstybė privalo imtis aktyvesnio vaidmens. Aš manau, kad mes turime labai gerą instrumentą, kuris baigiamas rengti ir kuris galėtų ženkliai prisidėti prie šio proceso, tai yra finalizuojamas Nacionalinio plėtros fondo institutas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda, susitikęs su Seimo, Vyriausybės, verslo atstovais ir ekonomistais dėl Lietuvos ekonomikos augimo ir investicijų.
Anot jo, fondo kūrimui bus panaudota ir ES parama.
„Reikės išsigryninti savo veiklas, aiškiai identifikuoti finansavimo šaltinius ir, be jokios abejonės, pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias teikia Europos Sąjunga, pirmiausia – RRF vadinamoji paskolinė dalis, kuri tikrai galėtų tapti ženkliu finansiniu šaltiniu“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, fondo parama galės naudotis verslas, kuriam sunku gauti finansavimą iš komercinių bankų.
„Matau, kokie dideli lūkesčiai yra susiję su šia institucijos veikla. (...) Matome, kad tikrai yra lūkestis, kad prie šio fondo bus galima prieiti ir toms įmonėms, kurios šiandien turi labai ribotą prieigą prie komercinių bankų kredito išteklių. Toks ir buvo mūsų sumanymas. Nacionalinės plėtros fondas turi tarnauti kaip institucija, užtikrinanti tam tikrą finansavimo spragų užkamšymą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, fondas jau baigiamas kurti, nors procesas ir užtruko.
„Nors, aišku, tenka apgailestauti, kad šis procesas užsitęsė laike, vis dėlto mes šiandien esame baigiamojoje stadijoje, formuojami valdymo organai, vykdančioji struktūra. Matau, kokie dideli yra lūkesčiai, susiję su šios institucijos veikla“, – teigė jis.
Vyriausybė pernai spalį pradėjo nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą – suformuota „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA), Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo grupė, o patronuojančia bendrove paskirta „Invega“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad institucijų konsolidavimą tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos.
„Tikimės, kad įstaiga pilnai galės pradėti veikti šių metų pabaigoje. Tikimės, kad po visų pokyčių su Europos Sąjungos struktūriniais fondais ateinančia parama pavyks portfelio galimybes nuo 4 mlrd. Eur padidinti iki 8 mlrd. Eur ir tai tikrai bus postūmis Lietuvos ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė.
Anot jos, tikimasi pritraukti daugiau institucinių, privataus kapitalo investuotojų.
Ministrės teigimu, „Invegos“ prioritetai bus žaliojo kurso įgyvendinimas, energetinis saugumas, papildomos investicijos į atsinaujinančią energetiką bei į inovacijas kuriant aukštesnę pridėtinę vertę.
Visgi ministrė atkreipė dėmesį, kad skolinimasis iš RRF plano turėtų būti tik į konkrečiai apibrėžtus ir atsiperkančius projektus, susijusius su žalinimu, skaitmenizacija arba tai turėtų būti dideli tarpvalstybiniai projektai, atitikti Lietuvai taikomas rekomendacijas. Be to jie turi būti užbaigti iki 2026 metų.
„Projektai turi būti įgyvendinti ir užbaigti ir jų rezultatas gautas iki 2026 metų baigos, tai reiškia, projektai turėtų būti gana parengtoje stadijoje, kad galėtų būti finansuojami iš šio instrumento. Nėra taip, kad galime tiesti kelius ar asfaltuoti žvyrkelius iš šios programos“, – sakė G. Skaistė.
„Tai yra skola, kurią Lietuvos gyventojai turės grąžinti per ateinančius laikotarpius. (...) Bet kokie projektai, jei būtų iniciatyvos papildyti šitą dalį, mano nuomone, tai turėtų būti atsiperkantys projektai, kurie turėtų aiškų tematinį pataikymą į tai, kas yra apibrėžta“, – pridūrė ji.
Ministrė teigė, jog artimiausiu metu Lietuva turės pateikti Europos Komisijai visą konsoliduotą planą, todėl diskusijoms laiko nebėra daug. Teikiama paraiška bus maždaug 1 mlrd. Eur vertės, o esminis projektas – papildoma vieno gigavato (GW) elektros gamyba tiek verslui, tiek žmonėms, tiek savivaldai.
Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad reikėtų turėti RRF lėšų rezervą, kad ateityje, jei padėtis finansų rinkose pablogėtų, būtų galima skolintis iš fondo.
„Nežinome, kas gali būti ateityje, koks posūkis gali būti konflikte (Ukrainoje – VŽ) ir gali situacija skolinimosi rinkose pablogėti. Todėl išnaudoti visą paskolinę dalį RRF, padėjus rezervą, jei tai įmanoma. Turėti galimybių pasiskolinti būtų gerai“, – spaudos konferencijoje sakė V. Janulevičius.
„Šiandien Lietuvos verslas skolinasi vienas iš brangiausiai Europos šalyse, tai nekelia optimistinės vizijos į priekį, todėl reikėtų ieškoti būdų“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos teigimu, praėjusių metų pabaigoje Seimo ir Vyriausybės priimti sprendimai ir šių metų biudžete numatyta pagalba energetikos krizei amortizuoti „pasitarnavo teigiamai“ ir sušvelnino Lietuvos ekonomikos nuosmukį.
„Turėjome teigiamą rezultatą net ne tiek dėl to, kad kainos sumažėjo, bet mūsų verslas įgijo tikrumo dėl ateities, tai buvo nepaprastai svarbu stabilizuojant psichologinį klimatą ir kaip puikiai žinome, mūsų kaimyninės valstybės, Latvija ir Estija įžengė į nuosmukio stadiją šiek tiek anksčiau nei mes, bet ketvirtąjį ketvirtį mūsų ekonomikos pokytis tapo neigiamas“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, kaip ekonomika vystysis pirmąjį šių metų ketvirtį, priklausys nuo to, kaip bus išnaudojami konkurenciniai privalumai, kuriuos Lietuva turi.
