Pasaulio biržos: po išsipardavimo akcijų indeksai stabilizavosi

Penktadienį Azijoje akcijų biržų indeksai smuko, reaguodami į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus muitais, kurie turėtų įsigalioti kitą savaitę. Japonijos „Nikkei 225“ smuko 2,88%, Honkonge akcijos pigo 3,28%, Šanchajuje – 1,98%.

Nuo kovo 4 d. turėtų įsigalioti 10% JAV muitai prekėms iš Kinijos, į tai Pekinas žada atsakyti „taip, kaip bus būtina“.

Tai turėtų būti papildomi 10% muitai prie tų 10% muitų, kurie buvo įvesti vasario 4 d. Juos Vašingtonas įveda už Kinijos vaidmenį fentanilio epidemijoje JAV – šiam narkotikui gaminti reikalingos medžiagos yra gaminamos Kinijoje ir Meksikoje.

„Jei JAV primygtinai taip elgsis, Kinija imsis visų reikalingų atsakomųjų priemonių, kad apgintų savo teisėtas teises ir interesus“, – teigiama šalies Prekybos ministerijos išplatintame pranešime.

Europoje investuotojai buvo nusiteikę parduoti, tačiau ne taip agresyviai, kaip Azijoje. Regioninis „Stoxx 600“ indeksas apie 18:20 val. Lietuvos laiku mažėjo 0,04%. Londone akcijos brango 0,59%, Paryžiuje jos pigo 0,05%. Vokietijos DAX indeksas mažėjo 0,15%.

Infliacija Prancūzijoje vasarį smuko į žemiausią lygį per pastaruosius ketverius metus – metinė infliacija siekė 0,8%, palyginti su 1,7% metinės infliacijos rodikliu sausį. Per mėnesį kainos nepasikeitė.

Mažėjantis kainų spaudimas antroje didžiausioje Europos ekonomikoje yra teigiamas signalas tiems, kas laukia mažėjančių Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normų.

Atskirų pozicijų fronte, Nyderlandų ASML, pažangiausių pasaulio puslaidininkių gamybos prietaisų gamintojos, akcija pigo 2,45% iki 682 Eur. Tai įvyko po lūkesčių iki galo neišpildžiusios „Nvidia“ rezultatų, neigiamai atsiliepusių visos puslaidininkių gamybos grandinės akcijoms.

Baltijos biržose vyravo neigiamos nuotaikos.

JAV akcijos

Tuo tarpu už Atlanto akcijų rinkose penktadienį investuotojai nusipurtė ankstesnės dienos liūdesį – indeksai suko aukštyn. Pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 didėjo 0,35%, „Nasdaq Composite“ – 0,4%, o „Dow Jones Industrial Average“ – 0,36%.

Mažos kapitalizacijos bendrovių indeksas „Russel 2000“ didėjo 0,69%.

„Nasdaq 100“ indeksui ketvirtadienis, pažymėtas 2,7% nuosmukiu, buvo prasčiausia diena per beveik 4 mėnesius. Nuosmukį lėmė investuotojų nepasotinę „Nvidia“ rezultatai.

Kaip rašė VŽ, bendrovės pajamos per ketvirtį augo 78%. Per visus fiskalinius metus jos pajamos padidėjo 114% ir pasiekė 130,5 mlrd. USD. 

Nors rezultatai nežymiai viršijo analitikų prognozes, to neužteko, kad rinkoje būtų atgaivintas dirbtinio intelekto akcijų kilimas.

Visgi, penktadienį nusivylimas bent iš dalies išgaravo – „Nvidia“ akcija, ketviradienį smukusi 8,5%, penktadienį pirmoje prekybos dienos pusėje brango 1,85%, iki 122,37 USD ir vėl perlipo simbolinę 3 trln. USD įverčio kartelę, patekdama į dviejų narių klubą kartu su „Apple“.

JAV 10 metų obligacijų pajamingumai mažėjo iki 4,222% po to, kai buvo paskelbti JAV infliacijos duomenys.

Asmeninių išlaidų kainų indeksas (PCE), JAV Federalinio rezervų banko (FED) atidžiai stebimas infliacijos rodiklis, didėjo 2,5% per metus ir 0,3% per mėnesį.

Grynasis PCE rodiklis (į jį neįtraukiamos energijos ir maisto kainos) didėjo 2,6% per metus ir 0,3% per mėnesį.

Šie rodikliai atitiko „Dow Jones“ analitikų lūkesčius.

Valiutos, žaliavos

Euras JAV dolerio atžvilgiu penktadienį šiek tiek brango, 0,03% iki 1,04 Eur/USD.

Naftos kainos, išgąsdintos muitų, smuktelėjo. „Brent“ rūšies nafta pigo 1,26%, iki 72,87 USD/bbl. Amerikietiškos WTI prabos nafta pigo 1,11%, iki 69,57 USD/bbl.

Aukso kaina mažėjo 1,24%, iki 2.860,1 USD už Trojos unciją.

Bitkoinas vėl atšoko po staigaus nuosmukio iki 78.411,03 USD ir apie 18:45 val. Lietuvos laiku kainavo 84,564,02 USD, 0,39% mažiau, nei prieš parą.