Karšta obligacijų rinka susidomėjo didieji bankai

2024 m. pabaigoje pirmą obligacijų emisijos dalį po viešo siūlymo išleido verslo centrą „Sąvaržėlė“ plėtojanti „Lords LB“ fondo valdoma įmonė „Kvartalas“. 6 mln. Eur pirmame etape siekusi pasiskolinti bendrovė sulaukė šešiagubos investuotojų paklausos.

Obligacijų su 100 Eur nominalia verte viešame siūlyme sudalyvavo 1.582 interesantai, iš kurių 1.285 buvo Lietuvos, 232 – Estijos, 65 – Latvijos investuotojai.

Viešas siūlymas išsiskyrė proceso dalyviais – obligacijų platinimą organizavo „Swedbank“, kuris iki šiol apsiimdavo tik platinti obligacijas instituciniams investuotojams. Po platinimo bankas prakalbo, kaip užčiuopė „neišnaudotą potencialą įmonėms pritraukti finansavimą“ iš tūkstančių mažmeninių investuotojų.

Banko atstovų komentarai indikuoja intencijas aktyviau veikti rinkoje platinant mažmeniniams investuotojams prieinamas obligacijas.

„Per pastaruosius kelerius metus investavimo sritis Lietuvoje aktyviai vystėsi – vien per 2024 m. mažmeninių investuotojų skaičius „Swedbank“ padvigubėjo ir priartėjo prie 100.000. Išaugus investuojančių klientų skaičiui, sulaukdavome vis daugiau klausimų ir apie galimybes įsigyti aukšto pajamingumo obligacijų“, – „Verslo žinioms“ pasakoja Vytautas Eidukaitis, „Swedbank“ Finansinių institucijų ir kapitalo rinkų departamento direktorius.

Didžiausias bankas skaičiuoja, kad obligacijos sudaro apie ketvirtadalį investicijų į finansines priemones ir Lietuvos investuotojams yra „gana patrauklios“.

„Vienoje pusėje matėme tolesnį verslo poreikį skolintis investicijoms, kitoje – mažmeninių investuotojų norą pasinaudoti naujomis investicijų galimybėmis. Nusprendėme šiuos poreikius atliepti“, – sako V. Eidukaitis.

Įžengdamas į aukšto pajamingumo obligacijų emisijų platinimo organizavimą „Swedbank“ praplečia paslaugų verslo klientams spektrą išnaudodamas vietos kapitalo rinkas, argumentuoja pašnekovas.

„Save matome kaip tarpininką, per kurį vietos verslas su savo pasiūlymu gali pasiekti vis didėjantį mažmeninių investuotojų skaičių Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Galiausiai taip prisidedame prie nuoseklaus bei tvaraus kapitalo rinkų vystymosi“, – sako V. Eidukaitis.

„Verslo žinių“ žiniomis, vieši obligacijų platinimai sudomino ir SEB banką.

„SEB bankas nuolat vertina įvairių paslaugų klientams teikimo galimybes. Šiuo metu nesame aktyvūs aukšto pajamingumo nereitinguotų Baltijos šalių įmonių viešuose platinimuose, kalbant apie obligacijų leidybos paslaugą. Tiesa, kaip biržos nariai sudarome klientams obligacijų pirkėjams galimybę dalyvauti viešuose platinimuose per biržą ir palaikome antrinės rinkos likvidumą“, – sako Saulius Nakutis, SEB banko Kapitalo rinkų skyriaus vadovas.

Po to, kai 2023 m. Baltijos įmonių obligacijų rinka dar labiau suaktyvėjo, o pernai įgavo dar didesnį pagreitį, anot S. Nakučio, „natūralu, kad vis daugiau žaidėjų nori dalyvauti obligacijų leidyboje“.

Didžiausias dalyvis

Didieji bankai nusižiūrėjo į rinką, kurios kone 80% užėmęs Šiaulių bankas. Aktyviausias obligacijų platintojas per praėjusius metus atliko apie 60 obligacijų platinimų, įskaitant neviešus procesus.

„Šiaulių banko rodomas rezultatas, emisijų skaičius ir dalis kapitalo rinkų plėtroje yra reikšmingas ir matomas“, – potencialių konkurentų atėjimą vertina Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė.

Vien per praėjusių metų tris ketvirčius Šiaulių bankas išleido obligacijų už 185 mln. Eur, palyginti su 85 mln. Eur obligacijų apimtimi per 2022 m. 9 mėnesius.

Talkininkavimas bendrovėms išleidžiant obligacijų ne tik leidžia bankams susigeneruoti papildomų pajamų iš komiso nepanaudojant kapitalo, tačiau ir privilioti investuoti klientus ar pritraukti naujų investuojančių klientų.

„Kiekvieno platinimo metu Šiaulių banke investicinę sąskaitą atsidaro apie 300–500 naujų investuotojų, pagrindinė jų motyvacija – obligacijos. Siekiant pritraukti mažmeninį investuotoją, aktyvų investuotoją, tai yra produktas, kuris atidaro duris“, – sako E. Džiugytė.

Pernai atnaujintoje strategijoje bankas išsikėlė tikslą iki 2029 m. pasiekti 500 mln. Eur per metus verslui pritraukiamo kapitalo apimtį ir trigubai išauginti klientų skaičių.

„Lietuvoje finansinis raštingumas ir edukacija investavimo klausimais sparčiai didėja – tiek tarp obligacijas leidžiančių įmonių, tiek tarp investuotojų. Visų interesas yra bendras, plėtojant ir vystant kapitalo rinkas, didinti šalies kapitalo panaudojimo efektyvumą“, – sako E. Džiugytė.

Didžiausio dalyvio Finansų rinkų departamento vadovė nusiteikusi, kad didžiųjų bankų susidomėjimas obligacijų platinimu sumažins paslaugų kainas.  

Rinkoje dažniausiai pasitaikantis komisinio už obligacijų platinimą rėžis yra 1–2% su kai kuriomis aukštesnių įkainių išimtimis vienoje iš FMĮ.

 „Kad ir kaip keistai tai skambėtų iš pagrindinio rinkos dalyvio, tai mums nėra blogas dalykas, nes paslaugos vis labiau taps prieinamos platesniam ratui rinkos dalyvių. Ne ką mažiau svarbus akcentas – kokybė, kurios standartas su kiekviena emisija ir kiekvienu nauju konkurentu tik augs. Galiausiai labiausiai džiuginantis motyvas – verslai turės kur kas aiškesnę alternatyvą bankų paskoloms“, – sakė didžiausiam rinkos dalyviui atstovaujanti E. Džiugytė.

Aktyviais vietos obligacijų rinkoje praėjusiais metais investuotojai dar galėjo rasti nemažai pasiūlymų su 10% palūkanomis.  

„Iš investuotojo pusės vertinant, atrodė patraukliai. Norisi tikėti, kad investuojantys žiūri ne tik į palūkanų eilutę, – sako S. Nakutis, primindamas apie bankrutuojančios „Integre Trans“ ir restruktūrizuojamos „Auga Group“ obligacijų neišpirkimus ir jų edukacinę reikšmę. – Investavimas į obligacijas turi rizikų ir jos yra realios. Visgi, reikia tai priimti kaip natūralų procesą – obligacijų emisijų yra išties nemažai, verslai veikia kintančioje aplinkoje. Taigi neturėtų stebinti, kad dalis verslų neįvykdo įsipareigojimų.“

Praėjusiais metais kapitalo rinkos ekspertą džiugino bent dvi tendencijos. Dauguma viešus platinimus pasirinkusių emitentų nusprendžia akcijas listinguoti biržoje.

„Pagerėjo ir galimybė investuotojams diversifikuoti per sektorius, nes anksčiau dominavo NT sektorius“, – sako S. Nakutis.

Aktyviau tarpininkausiantis rinkoje „Swedbank“ žada būti selektyvus – atrinkti emitentus ir obligacijų struktūras su „aukštesniais“ kokybiniais parametrais,

„Teikiame prioritetą ne kuo aukštesnei grąžai, o emitento ir projekto patikimumui bei saugumui. Tačiau rizikos elementas visada išlieka. Svarbu suprasti, kad fiksuotas pajamingumas nereiškia garantuoto pajamingumo,  – sako V. Eidukaitis. – Aukštas pajamingumas reiškia ir didesnę riziką.“

Klausiami apie šiuo metu aukšto pajamingumo rinkoje atsidūrusių obligacijų emisijų kokybę, kai kurie rinkos profesionalai necitavimui prastesnės kokybės vietines obligacijas priskirtų prie CCC, CCC+ reitingo, o tai reiškia „reikšmingą riziką“ arba apibūdina vertybinį popierių kaip „ypač spekuliacinį“ pagal tarptautinių reitingų agentūrų metodologiją. Vietos įmonių nedidelės obligacijų emisijos dėl objektyvių – kaštų ir administracinės naštos – priežasčių yra nereitinguotos.

O tokios reitinguojamos obligacijos kaip vyriausybės kontroliuojamos „Eesti Energia“ ar „Airbaltic“ turi B+ reitingus, priskiriančius jas prie „labai spekuliacinių“ pagal „Standar & Poor‘s“ gradaciją.

Į investicinio reitingo kategoriją teiškopia tokie emitentai kaip „Ignitis grupė“ su BBB+ reitingu.

Rinkos perspektyvos

Kovojančių su infliacija centrinių bankų užkeltos palūkanos galiausiai sugrąžino seniai matytą obligacijų funkciją – generuoti pajamingumą. Vietos obligacijų rinkoje būta bandymų dar praėjusiais metais gauti dviženkles palūkanas. Tiesa, pernai vasarą po 5 metų pertraukos ECB pradėjo mažinti palūkanas. O lūkesčius dėl palūkanų mažinimo indikuojančios EURIBOR palūkanos mažėti pradėjo dar anksčiau, o tai po truputį ėmė smelktis į siūlomų obligacijų kainodarą. Tačiau ir pradėjus mažėti palūkanų normoms, vietos verslų palūkanų pasiūlymai išlieka patrauklūs investuotojams. Į tai atsižvelgdami rinkos dalyviai šiemet numato dar vienus aktyvius metus obligacijų rinkoje.

„Šie metai, tikėtina, nenusileis praėjusiems savo galimybėmis investuotojams. Iš būsimų platinimų matome, kad turėsime įvairių sektorių atstovų, nuo NT iki energetikos. Nors palūkanų normų aplinka ir leidžiasi, obligacijų grąžos vis dar džiugins investuotojus su savo premija“, – prognozuoja E. Džiugytė.

Šių metų perspektyvos vietos obligacijų rinkoje S. Nakučiui atrodo palankiai.

„Verslai toliau aktyviai skolinsis leisdami obligacijas. Be to, bus ir seniau išleistų emisijų refinansavimai, taigi obligacijų pasiūla bus, – numato SEB Kapitalo rinkų skyriaus vadovas. – Paklausa iš mažmeninių investuotojų išliks stipri, o tam daugiausia teigiamos įtakos turės ir toliau išliekančios gana patrauklios palūkanos.“

Aktyviau su obligacijų platinimu nusiteikusio dirbti „Swedbank“ atstovai tikisi tolesnio rinkos vystymosi su sąlyga, kad pasaulio rinkose nekils didelių sukrėtimų. 

„Sėkmingai funkcionuojanti kapitalo rinka turėtų įkvėpti daugiau šalies įmonių apsvarstyti obligacijas kaip vieną iš priemonių lėšų investicijoms pritraukti, – tikisi „Swedbank“ Finansinių institucijų ir kapitalo rinkų departamento direktorius. – Palūkanoms už indėlius mažėjant, o supratimui apie investavimo sritį didėjant, šalies mažmeninių investuotojų portfeliuose vietos gali rasti ne tik vyriausybės, bet ir įmonių, demonstruojančių tvirtus finansinius rodiklius ir pasiryžusių įgyvendinti investicinius projektus, obligacijos.“