Vilniuje viešinti Ch. Lagarde: palūkanų trajektorijai poveikį padarys ir JAV politika
„Šiuo metu esame iš viso sumažinę bazines palūkanų normas 100 bazinių punktų ir dabar jos siekia 3%. Ir dar tikrai nematėme paskutinio mažinimo“, – pirmadienį Valdovų rūmuose vykusios spaudos konferencijos metu teigė Ch. Lagarde.
Paklausta, kaip vertina tai, kad aukštos bazinės palūkanų normos sukėlė daug iššūkių būsto paskolas turintiems Lietuvos gyventojams, prezidentė pabrėžė, jog reikia prisiminti – ECB tokių veiksmų ėmėsi dėl išskirtinai aukštos infliacijos, rašo ELTA.
„Prisiminkime, kad ECB tokių veiksmų ėmėsi dėl infliacijos, kuri Lietuvoje siekė beveik 20%. Mes padėjome ją sumažinti“, – priminė ECB vadovė.
„Tikiuosi, kad bazinių palūkanų mažinimas tinkamai paveiks bankų sistemą, kas padės besiskolinantiems žmonėms“, – paminėjo ji.
ECB ketvirtadienį 0,25 procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Tai jau ketvirtas kartas, kai ECB pasirenka mažinti bazines palūkanų normas šiemet.
Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 3%.
ECB padidino palūkanų normas po to, kai po 2022 m. invazijos į Ukrainą smarkiai išaugo vartotojų kainos, tačiau šiemet atvėsus infliacijai pradėjo jas mažinti.
Lapkritį metinis vartotojų kainų augimas euro zonoje siekė 2,3%, pranešė oficiali ES duomenų agentūra, ir toliau didėdama po rugsėjį pasiekto trejų metų žemiausio lygio – 1,7%. Šis tempas atitinka analitikų prognozes.
Spalio mėnesį infliacija 20 šalių bendros valiutos zonoje pakilo lygiai iki 2 procentų – ilgalaikio ECB tikslo.
2% infliacijos tikslas bus pasiektas 2025 m.
Ch. Lagarde teigimu, ECB politikos ilgalaikis tikslas – 2% euro zonos infliacija – turėtų būti pasiektas jau kitąmet.
„Nuo paskutinio rugsėjo sudarėme 6 prognozes ir visos jos rodė, kad infliacija pasieks tikslą 2025 m. eigoje. Šios prognozės nesikeitė ir išliko tokios pačios artėjant prie šio laikotarpio“, – Ch. Lagarde cituoja ELTA.
Anot jos, sugrįžimo prie 2% tendencijos matomos tiek žvelgiant į rinkos indikatorius, tiek į namų ūkius, kur 3 metų laikotarpiu tikimasi perėjimo prie šios, ilgalaikės ir tikslinės, medianos.
Tačiau matyti ir tam tikrų rizikų šiam ilgalaikiam ECB tikslui – kai kurios jų gali paspartinti infliaciją, kitos – ją sulėtinti, nesuderinamai su ilgalaikiais tikslais.
Pasak ECB prezidentės, viena iš rizikų, galinčių pagreitinti infliaciją yra spartus europiečių atlyginimų augimas, o galimas JAV prekybos politikos pasikeitimas kelia mažėjimo riziką.
„Tai, ką matome dabar, neabejotinai yra rizikos pozicijos pasikeitimas. Mūsų infliacijos prognozė buvo susijusi su jos didėjimo rizika. Baiminomės, kad infliacija gali pakilti į aukštesnes projekcijas. Dabar manome, kad rizika yra dvipusė“, – sakė Ch. Lagarde.
Ji pabrėžė, kad JAV yra viena svarbiausių ES prekybos partnerių, tad jos posūkis link protekcionizmo keltų pavojų euro zonos ekonomikai.
„Jei JAV imsis protekcionizmo, euro zonos augimas patirs smūgį. Mūsų eksportuotojai taip pat yra ypatingai jautrūs pokyčiams kitų valstybių pasitikėjime pasaulio prekybos sistema“, – vertino ji.
Tarp infliacijos rizikų – ir galimi JAV prekybos politikos pokyčiai
Ch. Lagarde pakartojo, kad ECB tikslas toliau išlieka 2% infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu, rašo BNS.
Vis dėlto, pasak ECB vadovės, šalia infliacijos didėjimo atsirado ir jos mažėjimo rizika, susijusi su geopolitiniais pokyčiais, tarp kurių – JAV prekybos politikos pokyčiai.
„Infliacijos mažėjimo rizika galėtų būti kai kurie geopolitiniai pokyčiai, įskaitant, pavyzdžiui, Amerikos prekybos santykių politikos pasikeitimą“, – kalbėjo ECB vadovė.
„Tai, ką matome dabar, neabejotinai yra rizikos pozicijos pasikeitimas. Mūsų infliacijos prognozė buvo susijusi su jos didėjimo rizika. Mes baiminomės, kad infliacija gali pakilti į aukštesnes projekcijas. Dabar manome, kad rizika yra dvipusė“, – kalbėjo Ch. Lagarde.
Jos teigimu, tarp galimų infliacijos augimo rizikų išlieka toliau didėsiantis darbo užmokestis arba įmonių pelnas, kuris „neatsvertų darbo užmokesčio augimo“.
Euras lėmė sėkmę
Lietuvai minint 10-ąsias euro įvedimo metines, Ch. Lagarde sako, kad 2015 metais įvesta bendra Europos valiuta padėjo Lietuvai tapti sėkmingesne ir labiau apsaugota nuo ekonominių svyravimų, rašo BNS.
„Pirmiausia, norėčiau pasveikinti Lietuvą su gimtadieniu (euro – BNS), su dešimties metų sukaktimi, esant euro zonos nare ir įsivedus eurą. Manau, kad tai, jog Lietuva tapo šios šeimos dalimi, buvo puikus (euro – BNS) grupės papildymas“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė Ch. Lagarde.
„Žvelgdama į skaičius, pažangą, ekonomikos plėtrą, manau, kad narystė euro zonoje padėjo Lietuvai tapti daug sėkmingesne ir geriau apsaugota nuo svyravimų, įskaitant ir užsienio valiutų pokyčius“, – kalbėjo ECB vadovė.
Euras Lietuvoje įvestas 2015 metų sausio 1 dieną.
