Siūlydami obligacijas su 7,5% palūkanomis latvių ūkininkai praleido bent porą dalykų

Kaip jau pranešta, viešą obligacijų siūlymą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, kuriuo siekia pasiskolinti iki 8 mln. Eur, įgyvendina kooperatyvas LATRAPS.

Iki gruodžio 9 d. investuotojams bus siūloma iki 8.000 obligacijų. Nominali vertė – 1.000 Eur, siūlomas pajamingumas – 7,5%, obligacijos platinamos ketveriems metams ir išperkamos 2028 m. gruodį.

Obligacijas planuojama listinguoti „First North“ prekybos sąraše Rygoje.

LATRAPS yra didžiausia Latvijos žemės ūkio kooperatinė bendrovė, jungianti apie 1.200 ūkininkų šalyje.

Kooperatyvo valdymo struktūroje jokiam nariui ūkininkui nepriklauso daugiau kaip 0,5% kooperatyvo nuosavybės teisių. Emitentą valdo ir jam atstovauja valdyba, kurią išrenka Stebėtojų taryba savo ruožtu išrenkama visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo. 

Bendrovei priklauso 8 grūdų priėmimo ir pirminio apdorojimo paslaugų centrai, 26 grūdų priėmimo punktus įmonė operuoja kartu su partneriais.

Emitentui priklauso rapsų aliejaus gamybos bendrovė, salyklo gamykla.

LATRAPS 54% produkcijos parduoda Latvijoje, kurioje kooperatyvas užima 20% rinkos.

Kitos didžiosios eksporto kryptys – Europa, Afrika ir Viduriniai Rytai. Pagrindinė eksportuojama kooperatyvo produkcija yra kviečiai.

Ambicingas projektas

LATRAPS kontroliuojama „Asns Ingredient“ lapkritį planuoja gauti statybos leidimą ir pradėti žirnių baltymų gamyklos statybos Latvijoje darbus, šiam projektui ir siekiama pritraukti lėšų.

Gamykla bus pirmoji žirnių baltymų izoliato gamybos įmonė Latvijoje ir Šiaurės Europoje.

Planuojama, kad gamyklos metiniai pajėgumai sieks 69.000 tonų su galimybe ateityje šią apimtį beveik padvigubinti iki 120.000 tonų. Veiklos pradžioje 98% gamykloje pagamintų produktų bus skirta eksporto rinkoms.

Gamyklos atidarymas suplanuotas 2027 m. pirmąjį ketvirtį.

„Gyventojų skaičius pasaulyje vis auga, gyvūniniams produktams gaminti ima trūkti žemės, o vartotojų, kurie pirmenybę teikia augaliniam maistui, skaičius nuolat didėja. Žirnių baltymų izoliatas yra paklausiausia žaliava alternatyvių baltymų gamyboje, be to – žirniai puikiausiai auga mūsų klimato sąlygomis“, – projekto idėją argumentuoja Robertas Stripniekas, LATRAPS valdybos pirmininkas.

Projektą latvių ūkininkų kooperatyvas plėtoja su viena didžiausių cukraus, užkandžių, proteinų gamintojų Europoje vokiečių bendrove „Pfeifer & Langen“, kuri į projektą atneša 16,5 mln. Eur nuosavybės dalį ir 10 mln. Eur paskolą. Iki 40 mln. Eur projektui skolina bankai, 68,6 mln. Eur finansavimas atkeliauja iš europinių programų.

LATRAPS į projektą iš viso investuos 15 mln. Eur – 9 mln. Eur į nuosavą kapitalą, 6 mln. Eur – skolos forma. Iš šios sumos 5 mln. Eur investicijų bendrovė jau atliko.  

„Didelės investicijos į naujos gamyklos statybas su savimi neša ir su būsimo projekto įgyvendinimu susijusias rizikas. Negana to, pats agrikultūros sektorius šiuo metu gali atbaidyti kai kuriuos investuotojus, kol vyksta AB „Auga Group“ restruktūrizacijos procesas, nors įmonės ir nėra tiesioginės konkurentės, tačiau tam tikrų neigiamų konotacijų įžvelgti galima“, – kalba Kasparas Subačius, „SB Asset Management“ Obligacijų skyriaus vadovas.

Penktadalį Latvijos rinkos užsiėmęs LATRAPS yra sėkmingos kooperacijos augimo istorijos pavyzdys, vertina Latvijos investicijų valdymo ir analizės bendrovės „Alphinox“ analitikai.

Jie teigia, kad kooperatyvo pasiektas mastas ir bendradarbiavimo modelis suteikia emitentui reikšmingų svertų derybose su tiekėjais ir pirkėjais.

„Šią augimo istoriją palaiko stipri korporatyvinė valdysena ir bendra agroverslo sektoriaus plėtra, – „Verslo žinioms“ komentuoja Julia Bistrova, „Alphinox“ partnerė ir generalinė direktorė. – Tačiau kooperatyvas yra pažeidžiamas dėl didelės konkurencijos ir kainų kintamumo. Be to, klimato kaitos poveikis kasmet atneša neprognozuojamumo, nes nepalankios oro sąlygos ar kiti aplinkos veiksniai gali reikšmingai paveikti gamybos apimtį ir finansinius rezultatus.“

Finansiniai rezultatai

245 mln. Eur metinių pajamų ganančiam verslui 65% pardavimų sugeneruoja grūdų, pupelių ir rapsų pardavimai bei eksportas, 26% – pasėlių priežiūros produktų pardavimai, 3% pajamų atneša degalų prekyba, mat kooperatyvas nuo 2012 m. siūlo savo nariams ir kitiems ūkininkams įsigyti įvairių degalų su mažesniu akcizo mokesčiu. 5% pajamų atneša kitos paslaugos, tokios kaip pasėlių draudimas, rapsų aliejaus gamyba, logistika. 1% – technikos pardavimų, priežiūros, remonto ir transportavimo veikla.

Kadangi apie du trečdalius pajamų sudaro grūdų derliaus pardavimai, kooperatyvo pajamoms tiesioginę įtaką daro kainų pokyčiai žaliavų rinkose, tačiau emitentė teigia, kad dėl aktyviai naudojamo draudimo kainų pokyčių efektas pelningumui yra „ribotas“.

Pastaraisiais finansiniais metais, kurie baigėsi 2024-ųjų birželio 30 d., LATRAPS grynasis pelnas siekė 2,8 mln. Eur. O nuosavo kapitalo rodiklis padidėjo nuo 28% 2023 m. iki 32% 2024 m.

Nors bendrovė ir verslo modelis atrodo „gerai“, „Alphinox“ analitikams kaip „per rizikingas“ ir keliantis „susirūpinimą“ kliūva bendrovės balansas.

„Gautinos sumos sudaro apie 40% turto, tačiau šių sumų surinkimas neatskleidžiamas, o tai sukuria netikrumą“, – nurodo J. Bistrova.

Latvių analitikai atkreipia dėmesį ir į nuosavo kapitalo lygį, kuris po obligacijų išleidimo sumažės ir priartės prie finansiniuose kovenantuose nurodytos ribos.

Konservatyvios palūkanos

„Atsižvelgiant į balanso rizikas, ypač į konkurencinę ir neprognozuojamą veiklos aplinką, siūlomas kuponas galėtų labiau atspindėti LATRAPS situaciją ir geriau atlyginti investuotojams už prisiimamą poziciją“, – sako J. Bistrova.  

Latvių kooperatyvo siūlomos palūkanos esamame rinkos kontekste atrodo „per daug konservatyviai“ ir 8,5% skambėtų daug patraukliau, antrina K. Subačius.

Jis nurodo pavyzdžius plačiausiame asortimente – NT sektoriaus obligacijų.  

„Šiame segmente šiuo metu siūlomos 8% ar didesnės palūkanos, o pirmine hipoteka įkeičiami vertingi sklypai ir NT objektai. Tai suteikia papildomo pasitikėjimo investuotojams, – kalba investicijų valdytojas. – Tad už mažesnes palūkanas pirkti niekuo neįkeistų obligacijų vien norint sumažinti portfelio koncentraciją NT arba finansų segmente, neskamba kaip labai viliojantis variantas.“

Ieškantiems diversifikacijos nebūtina atsisakyti aukštesnių palūkanų, užtikrinimo priemonių, tarp pastarųjų pavyzdžių už NT ir finansų sektoriaus ribų investicijų valdytojas įvardija neseniai pasibaigusį „Žalvario“ viešą obligacijų siūlymą, šiuo metu vykstantį odontologijos tinklo „Neodenta“ 10% palūkanų obligacijų siūlymą.

„UAB „Žalvaris“ leido obligacijas už 9,5%, papildomai įkeitė įmonės akcijas ir numatė gerokai griežtesnius kovenantus. „Žalvario“ atveju taip pat uždėtas papildomas skolą ribojantis kovenantas. „Neodenta“ mainais pirmine hipoteka įkeis kitai grupės įmonei priklausantį NT, kurio vertė turės viršyti obligacijų nominalią vertę. Kovenantai taip pat panašūs, o veiklos segmentas yra pelningas, patrauklus ir suteikiantis diversifikacijos nuo standartinių NT bei finansų sektorių“, – argumentuoja K. Subačius.  

Nėra užtikrinimo

Investuotojams LATRAPS siūlomos obligacijos yra neužtikrintos. Ir tai kliūna kapitalo rinkos dalyviams. 

Savo ruožtu emitento vadovybė argumentuoja, kad veiklos istorija, modelis ir finansai esą suteikia adekvatų rizikos grąžos balansą, jeigu lygintume su užtikrintomis emisijomis.

„Yra labai aiški žinutė, kodėl mes siūlome neužtikrintas obligacijas. Pirmiausia žinome, kad mūsų klientų bazė yra ūkininkai, kurių dirbamos žemės niekur neperkelsi, o jų parduodamas produktas yra grūdai. Jie neturi daug pasirinkimo variantų. Mūsų nuosavas kapitalas yra 30 mln. Eur, klientų bazė yra ypač stabili, taigi kooperatyvas dėl tvirto korporatyvinės valdysenos modelio yra gana saugus, – investuotojams surengtame vebinare argumentavo Gundaras Ruža, LATRAPS finansų direktorius. – Taigi tikime, kad neužtikrintos obligacijos nėra trūkumas.“

Finansinių kovenantų sąraše emitentas prisiima įsipareigojimą išlaikyti didesnį kaip 20% nuosavo kapitalo koeficientą ir kad EBITDA daugiau kaip dukart viršys palūkanų kaštus.

Pastaraisiais finansiniais metais LATRAPS nuosavas kapitalas turte sudarė 32%, o palūkanų padengimo koeficientas siekė 2,6. Tiesa, prieš 2–3 metus pastarasis rodiklis siekė 4,8 ir 4,7.

Per praėjusius porą metų nuosavo kapitalo koeficientas padidėjo nuo 23%.

Latvių kooperatyvas taip pat neprisiima įsipareigojimų dėl skolos lygio – kiek EBITDA pelnų negalėtų viršyti grynoji skola.

„Vietoj 20% nuosavo kapitalo ir turto santykio LATRAPS atveju „Žalvaris“ numatė 30% minimalų santykį, o palūkanų dengimo rodiklis nustatytas toks pat – 2 kartai, taip pat numatytas papildomas skolą ribojantis kovenantas – grynosios skolos ir EBITDA santykis neturi viršyti 3,5 karto. „Neodentos“ kovenantai irgi panašūs ar geresni – nuosavo kapitalo ir turto santykis ties 20%, grynosios skolos lygis apribotas ties 4,5 karto, kai LATRAPS jis iš viso netaikomas ir jau dabar yra faktiškai didesnis“, – sako K. Subačius.