Euro zonoje infliacija rugpjūtį – 4,3%, mažiausia nuo 2021 m. spalio

Infliacijos nuosmukiui įtaką darė pigesni energijos ištekliai, taip pat mažėjo ir paslaugų sektoriaus kainų infliacija.

Grynoji infliacija, tai yra, kainų augimas neatsižvelgiant į energijos ir maisto kainas, siekė 4,5%, palyginti su 5,3% rugpjūtį. Tai yra didžiausias šio rodiklio nuosmukis nuo 2020 m. rugpjūčio.

„Bloomberg“ apklausti ekonomistai laukė 4,8% grynosios infliacijos rodiklio.

[infogram id="84ab1280-aa90-4930-b077-8d0a8b7e9de3" prefix="btU" format="interactive" title="Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2023 09"]

ECB, rugsėjo susitikime dar padidinusi palūkanų normą 25 baziniais punktais, leido suprasti, kad tokiame lygyje palūkanų normos išliks dar kurį laiką.

Banko projekcijose numatoma, kad infliacija šiemet turėtų vidutiniškai siekti 5,6%, 3,2% 2024 m. ir 2,1% 2025 m. 

BVP augimas atitinkamai turėtų siekti 0,7%, 1% ir 1,5%.