Ar galite pasakyti, kokie tie platinimo ir administravimo kaštai?

Tai kaštai kuriuos moka platintojas bankams. At manote, kad bankai altruistiškai platina ir saugo vertybinius popierius.

Klausimas buvo ne toks. Ar žinote, kiek kainuoja lakštų platinimas ir administravimas? Jei taip, kiek? Tada bus galima lyginti su kitomis alternatyvomis (kurios irgi nėra nemokamos) ir spręsti: apsimoka ar ne

Tada šitas klausimas ne man. Tai yra platintojo ir platinimo platformų komercinis susitarimas. Jie to su manimi nederina. Esmė ta, kad kaštus prisiima platintojas ir emisiją išplatinti jam kainuoja nemažai

Klausimas tau, nes sakei, kad platinimas ir administravimas daugiau kainuos (vadinasi zinai kiek kainuos, kitu atveju kodel teigi, kad daugiau kainuos jei nezinai kiek kainuos)

Tiesiog vietinius žmones laiko kvailesniais nes galvoja, kad "čia bobutės suneš", o tarptautinėse rinkose "investuotojai žino/išmano ką daro".

LT paskutinę obligacijų emisiją (1,25 mlrd, birželio mėn.) išleido su 3,953% pelningumu: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2023/06/07/lietuva-tarptautinese-rinkose-pasiskolino-125-mlrd-eur Gyventojams siūlo 3,7% už lakštus. Nematau, dėl ko verkti, kad skriaudžia vietinius

Tiesiog tegul padaro prieinamesnius esamus VVP ir tiek. Bid/ask sumažina ir patys žmonės nusipirks.

Aš nesakau, kad skriaudžia. Tiesiog šaliai iš savų pasiskolinti kad ir už 4,2% mažiau poveikio daro nei iš užsienio už 3,9%. O jeigu gyventojams bent 4,2% mokėtų, gal mažiau reiktų paskui už 3,9% skolintis.

Aš vis tiek nesuprantu, kuo lakštai blogai (?) Mano supratimu jie ne konkurentai obligacijoms, o jų puikus papildymas. A) Obligacijos: didelių sumų greitam pritraukimui. Dažniausiai tarptautinėse rinkose, nes vietinė negali patenkinti tokio poreikio. B) Lakštai: galimybė valstybės gyventojams saugiai ir paprastai investuoti mažesnėmis sumomis ir su konkurenciga grąža. Nedidelių biudžeto skylių užkamšymui, kai obligacijų leidimas yra overkill Visi laimi. Ar neteisingai mąstau?

Esmė yra instrumento trukmė. Ar gyventojas pirks 10 metų trukmės instrumentą be išpirkimo galimybės? :)

Trukmę palyginai vienodą? Dar yra mastas, kai institucinis investuotojas perka iškart 10% emisijos, ar kai surinkinėti reikia iš pavienių, tai ir platinimo kaštai skiriasi. Iš užsienio skolinantis didėja pinigų kiekis šalyje, spartinamas augimas ekonomikoje. Iš vidinės rinkos skolinantis to efekto nėra visai, arba jis yra mažesnis, priklausomai nuo to, kiek ištrauki pinigų iš kojinių (ne banko sąskaitų), arba kokia dalis pinigų banke guli nepanaudojami perskolinant/užtikrinant rezervus.

Ne, nelyginau. Tačiau YC inverted dabar Euro zonoje, tai trumpo laikotarpio obligacijos daugiau yieldina. Bet good point apie skolinimąsi iš užsienio, nepagalvojau apie tai. Reiškiasi, bet koks skolinimasis +G/+I, bet trumpuoju laikotarpiu -C, ilguoju +C (nekreipiant dėmesio į +G/+I poveikį C). Obligacijas leidžiant rinkoje trumpuoju laikotarpiu +C (jei skaičiuojant +G/+I poveikį +C), ilguoju -G/-I. Ilguoju laikotarpiu su lakštais Lietuvoje lieka daugiau pinigų, antruoju mažiau, tad kai iš užsieniečių skoliniesi, daugiau pressure pinigus tikrai išleisti taip, kad rezultate būtų +BVP.

Turiu ir indėlių ir lakštų. Ir greičiausiai dar imsiu lakštų. Dauguma investuoja per mažas sumas, kad susidarytų reikšmingas skirtumas. Aš asmeniškai galėdamas rinktis ir labai nenusiskriausdamas, geriau padėsiu valstybei, nei bankui.

Beje, SWED'e nusipirkau už 2000 EUR. Tiek nurašė nuo sąskaitos, tiek matau portfelyje. 100% nominalios vertės tiek pirkimui, tiek išpirkimui. Tai suprantu, kad mano grąža ir bus 3,7%, o ne 3,6%. Gal SEB'as ima tą 0,1% papildomai?

taigi aiškiai parašyta, kad Swed platina nemokamai, o SEB ima 0,1% platinimo mokestį.

Būtent, kad neapsimoka tie VTL... nes indėlis tai dar ir be rizikos, jei iki 50 000, nes apdraustas indėlių draudimu.....

100k apdrausta? Ar 50?

Tikite, kad valstybės indėlių garantija veiks, bet netikite, kad ta pati valstybė išpirks savo pačios išleistus vertybinius popierius?

ŠB vietoj deklrajuojamų 4,05% ištikrųjų sumoka tik 3,98%. Pasirodo gudruoliai sugalvojo savo taisykles kaip skaičiuojasi metai ir kiekviena mėnesį skaičiuoja tik 30 dienų. Gale metų susidaro deficitas.

As suorqtau, kad jis sako, kad ir indekis taip pat apdraustas, todel neapsimoka lakstai uz 3.7 kai indelis 4.05

Konkretus "red herring" Ar naujų investavimo instrumentų sukūrimas ir jų prieinamumo visuomenei didinimas nėra kapitalo rinkos skatinimas? Lakštų nusipirkau per porą mygtuko paspaudimų, su minimaliomis išlaidomis ir konkurencinga grąža. Fondų valdytojams aišku nepatinka, nes jie praranda savo komisus ir klientus. Ir apskritai, niekas nieko naujo nesukūrė: lakštai buvo naudojami n metų ir nematau argumentų, kodėl jie negali egzistuoti. Arba kodėl reikia rinktis tarp lakštų ir visuomenės finansinio švietimo. Galima laisvai daryti abu. Obligacijos, kaip taupymo/investavimo priemonė ne visiems patrauklios dėl dažnai ilgų terminų, galimo vertės (ne tik palūkanų) praradimo ankstyvo pardavimo atveju, minimalių investavimo sumų, sudėtingo įsigijimo ir t.t.

Pritarčiau ponui Mykoliukui, kad pyktis dėl lakštų truputį perteklinis ir įtartintas, tarsi iš tų profų kažkas būtų pinigus pavogęs ir sukišęs į VTL. Kita vertus, reikia pritarti ir pastaboms, jog lakštų grąža galėjo būti patrauklesnė, o kartu vertėtų didinti VVP prieinamumą ir patrauklumą gyventojams. Be to, keista, jog duodama platinti dviem bankams (aišku, jie populiariausi, tačiau taip nedidinama konkurencija: gal išvis nebūtų reikėję mokėti komisinių, jeigu platinti galėtų ne tik skandinavai). Reziumuojant: VTL yra jerunda, bet greita ir nekenksminga: jeigu turi atliekamų pinigų, padedi ir tiek. Arba ieškai geresnių indėlių sąlygų.

Taip tikrai nieko blogo. Tegul tik daro. Tačiau nieko labai ir įpatingo - spėčiau susidomėjimo didelio nesulauks ;)