Norvegijos naftos fondas 2020 m. uždirbo 10,9%
Ketvirtadienį fondas pristatė praėjusių metų rezultatus, anot kurių, fondo akcijų portfelis atnešė 12,1%, investicijų į nelistinguojamą NT grąža buvo neigiam ir siekė 0,1%, fiksuoto pajamingumo investicijų portfelis sugeneravo 7,5%.
Savo sekamą palyginamąjį indeksą fondas aplenkė 0,27 procentinio punkto.
„Nepaisant to, kad pandemija paliko žymę 2020 m., tai buvo dar vieni geri metai fondui. Bendrai fondo grąža buvo antra didžiausia nuo 1998 m., vertinant kronomis. Tačiau aukšta grąža taip pat mums primena, kad fondo rinkos vertė gali labai svyruoti, žiūrint į ateitį“, – rezultatų pristatymo pranešime cituojamas Oysteinas Olsenas, Norvegijos centrinio banko valdybos pirmininkas.
Fondui ypač pasiteisino investicijos į didžiąsias technologijų kompanijas, kurių pernai pandemija nepaveikė neigiamai ir dar sustiprino jų pozicijas.
„Technologijų kompanijos 2020 m. pademonstravo didžiausią grąžą, 41,9%. Tai daugiausiai dėl pandemijos, kuri lėmė masišką paklausą nuotoliniam darbui, švietimui, prekybai ir pramogoms“, – teigia Nicolai Tangenas, naujasis fondo CEO.
Dar bent 58 mlrd. NOK fondo vertę padidino palankūs valiutų kursų pokyčiai praėjusiais metais, kai krona pigo pagrindinių valiutų atžvilgiu, taip padidindama grąžą iš užsienio investicijų.
2020 m. pabaigoje fondo vertė siekė 10,914 trln. NOK (1,044 trln. Eur). 72,8% sudaro investicijos į akcijas, 2,5% – į nelistinguojamą NT, 24,7% – į fiksuoto pajamingumo priemones.
Tai didžiausias gerovės fondas pasaulyje, kuriam, skaičiuojama, priklauso kone po 1,5% visų listinguojamų pasaulio akcijų.
Fondas itin pagelbėjo Norvegijos biudžetui, kai reikėjo skatinti ekonomiką per pandemijos smūgį. Per praėjusius metus iš fondo šalis pasiėmė 298 mlrd. NOK.
Praėjusieji metai buvo neįprasti pasaulio gerovės fondams. Kaip skaičiuoja „The Economist“, pernai 26 vyriausybės išteklių ieškojo gerovės fonduose, iš kurių pasiėmė iš viso apie 162 mlrd. USD (134 mlrd. Eur), kad pagelbėtų savo ekonomikoms atlaikyti pandemiją.
