Bankai: verslą gelbėjame iš savo kapitalo, valstybės pagalbos nėra
Bankai teigia, kad per tris savaites nuo karantino paskelbimo Lietuvoje finansų sektoriaus klientų lūkesčiai kardinaliai pasikeitė ir tas esą atsispindi paskolų statistikoje.
Kaip teigiama Lietuvos bankų asociacijos (LBA) išplatintame pranešime, paskolų būstui, investicijoms ar verslo plėtrai paklausa sumažėjo kone perpus, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai. Pastebima, kad daugėja norinčiųjų skolintis apyvartinėms lėšoms.
Teigiama, kad valstybės paramos verslui mechanizmo dar nėra, todėl bankai pagalbą verslui teikia savo kapitalo sąskaita: atidedamas paskolų įmokų mokėjimas, peržiūrimi paskolų grąžinimo grafikai bei paskolų sutartys. Skaičiuojama, kad šiuo metu bankai priėmė jau per 500 sprendimų dėl verslo paskolų atidėjimo ar restruktūrizavimo.
„Besiklostanti situacija atspindi ekonominį neapibrėžtumą ir atsakingą klientų požiūrį: nesant tikriems dėl ateities, svarius finansinius sprendimus dėl skolinimosi geriau atidėti, kol atsiras daugiau aiškumo. Tačiau neturintiems sukauptos finansinės pagalvės sunkmečiui, kuris COVID-19 atveju buvo visiškai netikėtas, jau dabar labai reikalinga finansinė pagalba“, – pranešime akcentuoja Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.
Anot jo, kai kurie verslo sektoriai, pavyzdžiui, restoranų, be pajamų gali išgyventi tik 6 dienas, bet mėnesio prastovos pragaištingos net ir didžiausioms bendrovėms. Todėl verslas pirmiausia esą bando susitvarkyti su jau turimomis paskolomis.
Gali tarpininkauti
Teigiama, kad didžiausias bankų klientų lūkestis šiuo metu – paskolos su valstybės garantija verslo likvidumui arba apyvartinėms lėšoms. Tačiau kol dar iki galo nepatvirtintas valstybės pagalbos verslui teikimo mechanizmas, bankai išduoti šių paskolų nelabai gali, konstatuoja LBA.
Anot bankų pranešimo spaudai, Lietuvos finansų bendruomenė pasirengusi tarpininkauti valstybės pagalbos programoje ir kiek įmanoma padėti su laikinais finansiniais sunkumais susiduriančioms įmonėms, kaip ir pats verslas, laukia iš institucijų konkrečių paramos priemonių, padėsiančių šalies bendrovėms ne tik išlikti, bet ir gyvuoti toliau.
„Labai svarbu, kad pagalbos verslui priemonės atitiktų laikmečio realijas ir prognozes. Tuo metu nepamatuoti pažadai ir neišpildyti lūkesčiai gali padidinti įtampas su finansiniais sunkumais susiduriančioms įmonėms“, – sako M. Zalatorius.
Šiuo metu šalies Vyriausybė verslo gelbėjimui yra numačiusi papildomai skirti apie 500 mln. Eur, o tai, kaip skaičiuoja bankai, sudaro tik 1% 2019 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu, vadovaujantis Lietuvos banko prognozėmis, šalies ekonomika dėl COVID-19 trauksis apie 10%.
„Kadangi bankų paskolų portfelis yra tiesiogiai proporcingas BVP, LBA prognozėmis, traukiantis BVP, gali trauktis ir paskolų portfelis“, – perspėja bankai.
LBA primena finansinių įsipareigojimų turintiems klientams, kad paskolų įmokų atidėjimas ir kitos pagalbos priemonės nėra taikomos automatiškai. Tam esą būtinas paties kliento kreipimasis. Karantino metu visiems bankų klientams, taip pat – ir verslo, rekomenduojama naudotis interneto banku bei nuotolinėmis specialistų konsultacijomis.
