Investuotojai į NT: apribojimai verslo liudijimams – kelias į didesnį šešėlį
„Verslo liudijimų galiojimo pakeitimas gali vėl paskatinti dalį asmenų eiti į šešėlį. Pastaruoju metu atrodo, kad daugėja nuomojančių legaliai ir, žinoma, verslo liudijimo forma viršijus tam tikro dydžio pajamų dydį per metus buvo patraukli, bet sprendimas riboti vieną objektą vienam verslo liudijimui gali vėl tai apversti“, – teigia NT investuotojas Jurijus Clavas, kurio valdoma NT įmonė skaičiuoja valdanti daugiau nei 10 nuomojamų butų, kai kurie jų yra užsienyje.
VŽ rašė, kad pagal Finansų ministerijos pateiktą Vyriausybės nutarimo projektą, su verslo liudijimu galima nuomoti tik vieną nekilnojamojo turto objektą. Norint nuomoti antrą reikėtų pirkti dar vieną verslo liudijimą. Iki šiol įsigijus verslo liudijimą NT nuomai (jo kaina priklauso nuo miesto, pavyzdžiui, Vilniuje liudijimas kainuoja 684 Eur) buvo galima nuomoti neribotą NT objektų skaičių. Taip pat yra parengtas NT mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220.000 Eur neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100.000 Eur. Mokestį mokėtų apie 37.000 asmenų, iš jų – apie 26.000 Vilniuje.
„Tiek verslo liudijimų pakeitimai, tiek siūlomas NT vertės neapmokestinamos ribos mažinimas gali paskatinti daugiau smulkių investuotojų pereiti prie NT valdymo ir nuomos per juridinį asmenį, kadangi mokestinė našta gali būti labai panaši, tačiau per juridinį atsiranda galimybė daugiau veiklos sąnaudų, pavyzdžiui, išlaidomis už remontą, valymą, teisėtai mažinti pelną ir tokiu būdu galutiniame rezultate mokėti mažiau nei tektų verslo liudijimo atveju. Mažosios bendrijos panaudojimas, manau, galėtų tapti patraukiu tam tikrais atvejais“, – sako J. Clavas.Nuguls ant nuomininkų pečių
Kitas NT investuotojas Aurimas Levickas taip pat pažymi, kad tokie paskubomis sukurpti pasiūlymai bet kokiomis sąlygomis ištraukti pinigus ir apmokestinti „turtinguosius“, neišdiskutavus ir neįvertinus visų aplinkybių, prie gero neprives.
„Mano požiūriu, tokie Finansų ministerijos siūlymai yra diskriminaciniai, nes didelį prabangų būstą nuomojantis asmuo mokės kelis kartus mažiau nei turintis kelis mažesnius butus. Didžioji dalis ilgalaike nuoma užsiimančių žmonių ir taip nemoka jokių mokesčių, todėl dar didesnis suvaržymas padarys meškos paslaugą visai rinkai – paskatins dar didesnį šešėlį, skatins savininkų siekį esant galimybei apjungti turtą į vieną vienetą, o papildomas mokestis nuguls ant nuomininkų pečių“, – sako A. Levickas, šiuo metu nuomojantis tris butus.
Jo vertinimu, galiojančios 220.000 Eur neapmokestinamosios vertės sumažinimas iki 100.000 Eur labai didelės įtakos neturės, nes mokesčiu apmokestintas ne visas didelės vertės nekilnojamasis turtas, o tik dalis, viršijanti šią sumą, ir pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, neapmoketinama turto vertė yra dalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis.
„Tai šiuo atveju, jei bus priimtas toks įstatymas, kiekvienam iš sutuoktinių vertė galios po 100.000 Eur lengvata, t.y. 200.000 Eur bendrai. Nors siūlymas sumažinti reikšmingas, tačiau šiuo pakeitimu surinkti pinigai į biudžetą bus tik lašas jūroje ir, kaip jau ir kiti siūlomi pakeitimai, suerzins rinką, padidins šešėlį ir greičiau pasiekti gerovės valstybės nepadės“, – sako A. Levickas.
