Išleido naujovę – mėlynąsias obligacijas
Penkerių metų trukmės 2 mlrd. SEK (195 mln. Eur) emisija skirta pritraukti investicijoms vandens apsaugos ir vandentvarkos srityse Šiaurės ir Baltijos šalių regione, pranešė bankas.
Obligacijų kupono metinės palūkanos – 0,375%.
Teigiama, kad per šią emisiją pritraukiamomis lėšomis bus finansuojami nuotekų valymo, vandens taršos prevencijos ir su klimato kaitos įtaka vandeniui susiję projektai.
Su mėlynosiomis obligacijomis taikytasi į investuotojus, kurie neabejingi tvaraus investavimo principams.
Obligacijų platinimą organizavo SEB.
Šiaurės investicijų bankas yra tarptautinė finansinė institucija, priklausanti aštuonioms šalims narėms: Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai.
Bankas finansuoja privačiuosius ir viešuosius projektus šalyse narėse ir už jų ribų. Bankas turi aukščiausią įmanomą pirmaujančių kredito reitingo agentūrų „Standard & Poor’s“ ir „Moody’s“ suteiktą kredito reitingą – „AAA/Aaa“.
Pernai Seišeliai tapo pirmąja valstybe pasaulyje, išleidusia mėlynąsias obligacijas. Per jas pritraukta 15 mln. USD. Per šias obligacijas pritrauktos lėšos bus skirtos šalies vandenų apsaugai stiprinti.
Žaliosios obligacijos
Pasaulyje šiuo metu yra labiau žinomos vadinamos žaliosios obligacijos, kurios irgi atitinka tvaraus investavimo principus. Per šio tipo obligacijas pritrauktomis lėšomis finansuojami projektai, kuriais sprendžiamos klimato kaitos, gamtinių išteklių išeikvojimo, biologinės įvairovės nykimo, oro, vandens ar dirvožemio taršos problemos.
VŽ rašė, kad išpopuliarinti žaliuosius investavimo instrumentus yra vienas iš Europos Komisijos tikslų.
„Žaliosios investavimo priemonės yra vienas pagrindinių būdų siekti, kad klimatas mažiau kistų. Nors dar prieš kurį laiką tai buvo nišinė finansinė priemonė, mes norime ją padaryti masinę. Tai yra konkreti priemonė, kaip siekti mažesnių klimato pokyčių. Bankai, finansų tarpininkai ir kartu investuotojai turi pakeisti požiūrį, rinktis šias priemones ir į investavimą žiūrėti ne tik kaip į kapitalo auginimo būdą, bet ir kaip į galimybę prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – yra sakęs Valdis Dombrovskis, už finansus atsakingas EK narys.
EK yra suskaičiavusi, kad Europai per artimiausią dešimtmetį reikės papildomų 180 mlrd. eurų investicijų per metus vien tam, kad atitiktų Paryžiaus susitarimo nuostatas. Ir vien valstybės narės pakelti šios finansinės naštos esą negali, todėl esą būtina pritraukti privačių investuotojų lėšų.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Žaliųjų obligacijų leidimą siekiama suderinti su vis stiprėjančiu investuotojų noru ne tik įdarbinti laisvus pinigus ir gauti grąžos, bet ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių pernai išleido savo žaliąsias obligacijas. Tokias obligacijas platino ir „Lietuvos energija“.
