Defliacija euro zonoje įveikta: kada kels palūkanas

Tai, kad defliacija euro zonoje įveikta, iliustruoja faktas, kad paskutinį kartą ji fiksuota 2016 m. gegužę, o pastaruoju metu infliacija nebenusileidžia žemiau 1% lygio.

Tiesa, metinė infliacija dar toli gražu nesiekia tikslinio 2% lygio – balandį ji sudarė 1,2%.

ECB jau yra pradėjęs atitraukinėti ekonomikos skatinimo priemones – nuo šių metų sausio perpus, iki 30 mlrd. Eur, nurėžė mėnesinę obligacijų supirkimo programos apimtį ir pasakė, kad ji bus vykdoma bent iki rugsėjo.

Obligacijų supirkimo programa yra viena kertinių priemonių, kuria ECB ne vienerius metus pumpavo pinigus į po krizės atsigauti neskubančią ekonomiką.

Maža to, šiemet kovą ECB atsisakė savo jau įprasta spėjusios tapti retorikos, kad jis gali kilstelti obligacijų supirkimo apimtį, jei tik suprastėtų infliacijos perspektyvos.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozuoja, kad iki šių metų liepos ECB paskelbs, kada konkrečiai ketina baigti obligacijų supirkimo programą, o iki rugsėjo galbūt duos užuominų ir dėl palūkanų.

Labiausiai tikėtina, kad jau šių metų paskutinį metų ketvirtį obligacijų supirkimo programa nebus vykdoma, o 2019 m. bus 0,20 proc. punkto padidintos palūkanos už komercinių bankų centriniame banke laikomus vienos nakties indėlius. Šiuo metu šios palūkanos sudaro minus 0,4%.

Dauguma „Bloomberg” kalbintų ekonomistų mano, kad bazinės palūkanos, aktualiausios visiems euro zonos skolininkams, bus kilsteltos 2019 m. trečiąjį ketvirtį ir jos didės nuo 0 iki 0,25%.

ECB 2011 m. jau buvo paskubėjęs po praeitos finansų krizės kelti bazines palūkanas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad toks žingsnis buvo pernelyg ankstyvas.