„Fintech“ revoliucija artėja: Vyriausybė uždegė žalią šviesą
VŽ jau rašė, kad direktyva į finansinių technologijų sritį atneš daugelį naujovių, tačiau bene pagrindinė – Atviroji bankininkystė (angl. Open Banking), kuri leis vartotojams patiems nuspręsti, kaip ir kur jų duomenys gali būti panaudoti. Tai atvers kelią finansinių technologijų („fintech“) įmonėms prieiti prie bankų po devyniais užraktais iki šiol saugotų arba papildomai apmokestintų klientų mokėjimo duomenų ir jų pagrindu klientams siūlyti pridėtinę vertę suteikiančias paslaugas.
Bankai prieš „fintech“ įmones turės atsiverti suteikdami prieigą prie savo duomenų per vadinamąsias API sąsajas (angl. application programming interface, API).
Kitos naujovės
Pasak vyriausybės pranešimo, įstatymų pakeitimais taip pat nustatomos griežtos taisyklės, užtikrinančios saugesnę mokėjimų aplinką, visų pirma tiems, kurie naudojasi nuotoliniais kanalais.
Siekiant padidinti mokėjimų saugumą, planuojama nustatyti saugesnį autentiškumo patvirtinimą, kai prie sąskaitos jungiamasi nuotoliniu būdu ir inicijuojama elektroninė mokėjimo operacija. Taip pat numatoma, jog mokėjimo paslaugų teikėjas turės nustatyti rizikos mažinimo priemones ir kontrolės mechanizmus. Mokėjimų paslaugų teikėjas privalės nedelsiant informuoti priežiūros instituciją apie didelius operacinius ar saugumo incidentus.
Nauja sąskaitos informacijos paslauga leis vartotojui gauti informaciją apie atidarytas keliose įstaigose sąskaitas. Be to, vartotojai galės naudingiau nutraukti sutartį – siūlomas trumpesnis 6 mėn. laikotarpis, kuriam praėjus, už bendrosios sutarties nutraukimą nemokamas komisinis mokestis, šiuo metu galioja 12 mėn. Mokėtojui tenkančią patirtų nuostolių sumą dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės siūloma sumažinti nuo 150 iki 50 Eur.
Bankai muistosi
Vilius Šapoka, finansų ministras, šiandien pažymėjo, kad teikiamas visas pluoštas naujų įstatymų, kurių pagrindinis tikslas – plėsti mokėjimų rinką, „fintech“ sektoriaus plėtrą, sustiprinti vartotojų apsaugą, kartu įgyvendinant ES direktyvą.
„Vyko ilgas ir intensyvus derinimas su įvairiomis institucijomis, suinteresuotomis organizacijomis“, – sakė p. Šapoka.
Lietuvos bankų asociacijos atstovai siūlė atidėti įsigaliojimą bent po šešių mėn. po priėmimo, nes kai kurių naujovių įdiegimas esą yra techniškai sudėtingos.
Tuo tarpu Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sakė, kad bankai žinojo apie šią direktyvą ir apie šį rengiamą projektą ir jis netapo siurprizu, todėl jį stebina bankų noras naujo įstatymo ir naujų reikalavimų įsigaliojimą atidėti.
Įsigalios vėliau
Visgi tikėtina, kad nuo kitų metų sausio, kaip planuota anksčiau, naujovės dar neįsigalios.
„Neįsivaizduoju, kad tai galėtų įsigalioti nuo sausio 13 d., kaip yra siūloma. Fiziškai iki to laiko nebus spėta priimti. Bus, aišku, dar sausio 10 d. neeilinis Seimo posėdis, bet vargu, ar komitetuose ir pačiame plenariniame posėdyje tokios didelės apimties ir sudėtingumo įstatymas būtų priimtas. Todėl bent kai kurių nuostatų įsigaliojimas galėtų būti kuriam laikui atidėtas“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Finansų ministerijos atstovai pažadėjo iki perdavimo Seimui „peržiūrėti tas įstatymų nuostatas, kurios galėtų būti atidėtos pusmečiui“.
Ypatinga skuba priimant šiuos įstatymų projektus nebuvo pasiūlyta, todėl manoma, kad geriausiu atveju kitų metų pavasario sesijoje Seimas tą įstatymą priims. Pavasario sesija vyksta kasmet kovą-birželį.
