Per Lietuvą jau netrukus turėtų pajudėti ES-Kinijos atsiskaitymai

Publikuota: 2016-10-06
Luo Fengas, IBS vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Luo Fengas, IBS vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kinijos verslininkų pernai deklaruoti planai paversti Lietuvą tarptautinių atsiskaitymų tarp Europos ir Kinijos centru pamažu materializuojasi.

Kinai jau kreipėsi į Lietuvos banką dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos ir žada taip pat prašyti specializuoto banko licencijos – tokios pat, kokios siekia ir finansų centrą Lietuvoje steigiantis britų finansinių paslaugų startuolis „Revolut“.

Licencijas siekia gauti Kinijos valstybės ir privačių investuotojų kapitalo įmonė „International Business Settlement“ (IBS), kurios atstovai šią savaitę atvyko į Vilnių ir susitinka su Lietuvos banko atstovais ir kitais potencialiais partneriais.

IBS dar šiemet liepą Lietuvoje įsteigė UAB „IBS Lithuania“, per kurią ir žada plėtoti veiklą mūsų šalyje.

IBS šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse steigia tarptautinių mokėjimų tinklą. Teigiama, kad šis tinklas vietinėms rinkoms pasiūlys pigesnius, greitesnius ir patogesnius mokėjimus į ir iš Kinijos. Kinijoje IBS veikia su „Globebill“ prekės ženklu.

Kompanija deklaruoja siekį Vilniuje turėti centrą, kuris aptarnautų visą Europą, t.y. Europos kompanijų mokėjimus į Kiniją ir Kinijos kompanijų mokėjimus į Europą. Atitinkamus centrus IBS jau turi ar sieks turėti Vidurio Azijoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Artimuosius Rytuose, pietryčių Azijoje.

Kinai savo planus Lietuvą paversti tarptautinių atsiskaitymų centru Europoje deklaravo dar pernai, kai pagrindinė IBS akcininkė Kinijos bendrovė „IZP Technologies Group“ (valdo 63,75% IBS akcijų), pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su Lietuvos banku. Bendrovės atstovai VŽ pasakojo, kad pirminiame etape Vilniuje planuojama investuoti 3 mln. Eur ir įdarbinti 20 žmonių.

Investavo 20 mln. USD

Luo Fengas, IBS vadovas, ketvirtadienį VŽ sakė, kad per kiek daugiau nei metus buvo pasiekta net daugiau, nei planuota – sukurta atskaitymų sistema, į kurią investuota apie 20 mln. USD.

„Investicijos apima viską – įskaitant serverius, kompiuterius, visas tam būtinas sistemas ir pačią platformą“, – sako p. Fengas.

Jis pažymi, kad įmonė Lietuvoje atsiskaitymus tarp ES ir Kinijos turėtų kartu su Jungtinėje Karalystėje turima įmone.

„Jei pavyks gauti licencijas, veiklą planuojame pradėti jau šiemet. Iki šiol jau kiek daugiau nei vienerius metus truko pasiruošimo darbai“, – kalba p. Fengas.

Jis teigia, kad bendrovė prie projekto Lietuvoje dirbo apie 20 žmonių, nors bendrovė kol kas neturi pastovių darbuotojų Lietuvoje, tad kalbėti apie darbo vietų skaičių esą nėra.

Skaičiuojama, kad atsiskaitymai tarp Europos ir Kinijos iš viso sudaro apie 520,9 mlrd. Eur (beveik po 1,5 mlrd. Eur per dieną). Europos Sąjungai Kinija yra didžiausias importo šaltinis ir sparčiai auganti eksporto rinka. IBS skelbiasi kontroliuojanti 60% Kinijos tarptautinių atsiskaitymų rinkos.

Teigiama, kad steigiamas tarptautinių atsiskaitymų centras, vadinamieji kliringo namai, suteiks pagrindą efektyvesnei prekybai tarp Lietuvos ir Kinijos, tarp Europos Sąjungos ir Kinijos.

Situacija dabar

Atsiskaitymai tarp Europos ir Kinijos dabar vyksta per korespondentines bankų sąskaitas SWIFT formatu, kai bankas A Europoje (pinigų siuntėjo bankas) yra atsidaręs banke B Kinijoje (pinigų gavėjo bankas) sąskaitą. Pinigai yra nurašomi iš banko A sąskaitos banke B, banko A prašymu. Tačiau retas bankas Europoje turi savo sąskaitą bankuose Kinijoje, tai ypač galioja mažesniems bankams (net ir skandinavų), todėl į šią schemą įsitraukia dar ir bankas C, kartais ir bankas D, kurie veikia kaip tarpininkai, kol randamas kelias pinigams. Tiesa, pavyzdžiui, britų HSBC bankas turi savo filialus Kinijoje, kurie savo ruožtu turi sąskaitas Kinijos vietiniuose bankuose, todėl, tarkime, Lietuvos bankams teoriškai užteka turėti savo sąskaitą HSBC.

Toks atsiskaitymas paprastai trunka 2-5 dienas, kainuoja 13-20 Eur, be to, dar apie 2% nuo sumos teka atseikėti už valiutos keitimą.

Be to, su Kinija dirbantys verslininkai žino, kad visos eksportuojančios Kinijos kompanijos turi būti atsidariusios sąskaitas Honkonge tam, kad galėtų gauti JAV dolerius arba eurus (tokioms valiutom pasirašomi visos sutartys). Kai kurioms Kinijos įmonėms tai yra problema, nes joms daug geriau būtų gauti juanius, ypač toms įmonėms, kurios įsikūrusios žemyninėje Kinijoje. Be to, žemyninėje Kinijoje veikiančioms įmonėms taikomi apribojimai valiutos keitimui (50.000 USD per metus), be to, kaskart reikia įrodyti, kodėl keičia pinigus, ir tam gauti valstybės leidimą. Be to, atsiskaitant ne vietine valiuta, taikoma sudėtinga mokesčių susigrąžinimo procedūra, trunkanti 3-4 mėn., kai, palyginimui, atsiskaitant juaniais procedūra trunka iki 1 mėnesio.

Specialistai pabrėžia, kad pačioms Europos įmonėms atsidaryti sąskaitas Kinijoje yra gana sudėtinga.

Ką pasiūlytų IBS

Kai veiklą pradėtų Lietuvoje planuojamas IBS centras, Europos kompanijos galėtų pervesti pinigus į Lietuvoje esančią banko sąskaitą (komerciniame arba centriniame banke), o IBS savo ruožtu lėšas pervestų atitinkamą sumą juanių į gavėjo Kinijoje sąskaitą. Tokiu atveju pinigai nukeliautų dar tą pačią ar kitą dieną.

IBS teigia, kad Europos įmonėms tai atpigintų atsiskaitymus, nes tereiktų 2 vietinių pavedimų ir nereikėtų daryti valiutos keitimo, kuris paprastai kainuoja apie 2% ar daugiau nuo sumos.

Pati IBS Kinijoje turi mokėjimų įstaigos licenciją ir valiutų keitimo įstaigos licenciją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvos bankų akcininkai – veiklos efektyvinimo pirmūnai Europoje 2

Bankų savininkai Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos senbuvėse galėtų...

Rinkos
2019.06.15
Keturi II pakopos pensijų fondų privalumai 1

II pakopos pensijų fondai turi trūkumų, tačiau mažai kas galėtų ginčytis dėl keturių kaupimo šioje pakopoje...

Rinkos
2019.06.15
Vertino „Olainfarm“ rezultatus Premium

Europos biržoms vėl nusidažius raudonai, Baltijos rinkose didesnio smukimo penktadienį buvo išvengta, daug...

Rinkos
2019.06.14
„Luminor“ kapitalo rinkose už 1,42% pasiskolino 300 mln. Eur 2

„Luminor Bank“ 3 metams ir 4 mėnesiams pasiskolino 300 mln. Eur su 1,42% pajamingumu. Skolinimosi kaina...

Rinkos
2019.06.14
„Facebook“ pasisamdė bankų lobistą, ruošiasi kriptovaliutos paleidimui

Socialinis tinklas „Facebook“ pasisamdė britų bankų lobistą. Taip bendrovė Europoje ruošiasi politiniams ir...

Vadyba
2019.06.14
Pasaulis pamažu ruošiasi LIBOR pakasynoms 5

Artėjant dienai, kai nebeliks tarpbankinio rodiklio LIBOR, pasaulio centriniai bankai siūlo savo pakaitalus,...

Rinkos
2019.06.14
Į Lietuvos banko duris beldžiasi dar 5 potencialūs bankai 6

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos centriniu banku (ECB) nagrinėja dar penkias paraiškas dėl banko...

Rinkos
2019.06.14
3 butus nuomojančio investuotojo asmeninė patirtis ir patarimai Premium 93

Investavimas į NT yra nepalyginamai geresnis nei į akcijas ar kitas turto klases, nes gali gauti begalinę...

Rinkos
2019.06.14
„Revolut“ pradėjo veiklą Australijoje

Londono finansinių technologijų startuolis „Revolut Ltd“ oficialiai pradėjo veiklą Australijoje. Programėlės...

Rinkos
2019.06.14
Nuotaikos rinkose bandė taisytis

Europos akcijų rinkose nuotaikos ketvirtadienį buvo atsargiai teigiamos, kaip ir Baltijos akcijų rinkoje,...

Rinkos
2019.06.13
Rusija regi atgimstantį užsienio investuotojų susidomėjimą jos skola 2

Rusija mano, kad Vakarų investuotojų baimės dėl JAV sankcijų taikymo jos vyriausybės skolai sumažėjo ir tai...

Rinkos
2019.06.13
N. Mačiulis: nuomojamo būsto pajamingumas – stabilus 34

Stabilus būsto nuomos pajamingumas rodo, kad rinka yra tvari, o pirkimo-pardavimo sandorių skaičius išliks...

Statyba ir NT
2019.06.13
15.000 pakeitė jiems „Sodros“ kaip loterijoje parinktą pensijų fondą

Daugiau nei 15.000 jaunesnių nei 40 metų dirbančiųjų, nelaukę, kol pradės kaupti „Sodros“ parinktuose...

Finansai
2019.06.13
Šiaulių bankas aktyviau imasi būsto paskolų Premium 1

Būsto paskolų pakilimu galiausiai pasinaudoti nusprendęs Šiaulių bankas ambicijoms šioje rinkoje įgyvendinti...

Rinkos
2019.06.13
„Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės 49

Vilniuje steigiamo „Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės, prieš tai vadovavęs „SEB investicijų...

Rinkos
2019.06.13
30% „fintech“ įmonių Lietuvoje – neveiklios 16

Lietuva Rytų Europos regione bando susikurti finansinių technologijų („Fintech”) centro įvaizdį, į šalį viena...

Rinkos
2019.06.13
Panaikino baudą „Bankeros“ įkūrėjui, bet LB nusileisti nežada 49

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį priėmė sprendimą panaikinti Lietuvos banko bendrovei...

Rinkos
2019.06.12
„Grigeo“ tapo viena didžiausių baltiško fondo investicijų Premium 2

Baltijos rinkoje toliau tandemu juda abiejų latvių farmacininkių prekyba. Akcijų brangimas pasaulio rinkose...

Rinkos
2019.06.12
Nedažnas įvykis: Estija išleido skolos vertybinius popierius 7

Estija, mažiausią skolos santykį su BVP turinti ES valstybė, pirmą kartą istorijoje vidaus rinkoje per iždo...

Rinkos
2019.06.12
„Lords LB“ saulės jėgainių projektui Lenkijoje iš prancūzų pritraukė per 30 mln. Eur 3

Investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ valdomas fondas saulės elektrinių projektui Lenkijoje...

Rinkos
2019.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau