Šiurpuliukai per kūną: performansas su R. Meilutyte – priminimas mums visiems

Įgyvendintas projektas „Swimming Through“ (liet. „(iš)plaukti“), trečiadienį vyko šalia Rusijos ambasados Vilniuje esančiame tvenkinyje, nusidažiusiame kraujo spalva, o jį perplaukė Rūta Meilutytė, Lietuvos olimpinė čempionė.

„Mūsų visų atsakomybė yra kažką daryti. Nuo karo pradžios jau praėjo daugiau nei mėnuo, matome pernelyg daug abejingumo. Norėjosi kažką padaryti daugiau, daugiau nei žurnalistikos rėmai, kas man yra įprasta. Ieškojome kitų būdų kalbėti, nes įprasti formatai, atrodo, nebeveikia“, – kalba B. Tilmantaitė.

Taip pamažu užsimezgusi idėja su bendramintėmis Neringa Rekašiūte, Aurelija Urbonavičiūte ir išjudėjo.

„Pakalbėjome su R. Meilutyte, taip pat sulaukėme palaikymo. Norėjome šį performansą surengti dar kovo 11-ą, bet užšalo tvenkinys ir teko laukti“, – pasakoja B. Tilmantaitė.

Įgyvendinant projektą pagelbėjo ir daugiau partnerių: „Inospectra“, sužinojusi, apie projektą, dovanojo dažų, tačiau jų neužteko, tad čia su finansais pagelbėjo „Cgates“, „Deeper“ padėjo tvenkinyje išmaišyti dažus, vardina B. Tilmantaitė.

Nepamiršti ir nesustoti

„Svarbu nepamiršti, nesustoti, eiti ir daryti, vėl ir vėl, ieškoti vis formų tą kalbėjimą palaikyti. Su tokiais projektais galima vėl uždegti ir kitus žmones, kurie tarsi jau pavargsta, ima bėgti nuo skaudžios karo temos. Jautru buvo pamatyti ir Olego Surajevo akciją prie Vokietijos ambasados, su ant grindinio gulinčiais žmonėmis, panašius projektus nuvilnijusius kituose miestuose, tarp jų ir Berlyne. Negalima sustoti. Svarbu vienas kitą papildyti, pratęsti, kad žinia judėtų į priekį, kad neliktume abejingi, kai Rusija Ukrainoje vykdo žiaurų genocidą“, – kalba pašnekovė.

VŽ skelbė, kad Italijoje aktyvistai surengė protesto prieš Rusijos karą Ukrainoje akciją, kurios taikiniu tapo vieno rusų televizijos laidų vedėjo, artimo prezidento Vladimiro Putino režimui, vila prie Komo ežero, jos sienos buvo aprašinėtos žodžiais „žudikas“ ir „karui ne“, o jos baseino vanduo – nudažytas raudonai.

„Gal mintys ir sklaido ore. Kita vertus, mūsų žinia taip pat labai plačiai paplito, kalbėjome ir su Italijos, Ukrainos televizijomis, visų publikacijų nuo „The Guardian“, „Der Spiegel“ ir kt. jau nebesuskaičiuojame, jau nekalbant apie tūkstančius žmonių pasidalijimų, peržiūrų. Tačiau tikslas – ne matomumas. Norėjome dėmesio, tačiau ne sau, o Ukrainai. Performansas buvo skirtas atkreipti dėmesį į Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, čia vykdomą genocidą ir į mūsų visų atsakomybę, kad turime imtis visų veiksmų, kurių tik galime, kad prisidėtume, kad karas pagaliau baigtųsi“, – kalba B. Tilmantaitė.

Pasak jos, jautriausia, kai ukrainiečiai rašo ir dėkoja.

„Tačiau jie neturi dėkoti, tai yra mažiausia, ką me galėjome padaryti, nes politiniuose koridoriuose viskas vyksta pernelyg lėtai. O R. Meilutytei, aišku, buvo žiauriai šalta. Bet tikslas buvo aukštesnis. Tai priminimas mums visiems, kad ir kaip šalta, kad ir kaip nepatogu, nemalonu stebėti, daryti, žiūrėti, vis tiek reikia eiti į priekį. Reikia ir toliau imtis veiksmų, kurių galime imtis, reikia peržengti per save, šaltį, nuovargį, išsekimą ar dar kažką. Imti ir daryti, o R. Meilutytė yra stiprus to pavyzdys ir simbolis“, – neabejoja B. Tilmantaitė.

Meninė raiška „įjungia“ emocijas, tad ir žinutė plinta greičiau, priduria ji.

„Tad kuo dažniau ir daugiau imsimės kažkokių veiksmų, tuo daugiau bangų kils ir tuo spaudimas politikams augs. Svarbu nepavargti, toliau veikti, nes karas jau užsitęsė ir atsiranda noras ignoruoti, matome daugiau apatijos. Mes, kaip visuomenė galime daryti spaudimą tiems, kurie priima sprendimus, kad greičiau pamatytume šviesą“, – ragina B. Tilmantaitė.

Žemiau galite matyti performanso vaizdo įrašą.