Vartotojų įpročiai karo Ukrainoje kontekste: nuolaidų medžioklė ir išlaidų karpymas, nerimas dėl ateities
„Karo Ukrainoje kontekste žmonės nerimauja ne tik dėl tiesioginės grėsmės. Tyrimas rodo, kad beveik pusė apklaustųjų – 41% – nerimauja dėl bendro kainų augimo ir neigiamo poveikio šalies ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje. Iš surinktų duomenų matome, kad dėl susiklosčiusios situacijos žmonės jau pradėjo atidžiau rūpintis savo išlaidomis, tapo gerokai jautresni kainų augimui, atsisakė kai kurių prekių ar paslaugų“, – kalba Skaistė Varnienė, „Havas“ tyrimų vadovė.
7 iš 10 tyrimo dalyvių įvardijo, jog šiuo laikotarpiu atkreipia daugiau dėmesio į kainas, 58% dažniau renkasi prekes, kurioms taikomos nuolaidos, o 53% pradėjo taupyti net ir perkant kasdienes prekes, gerai apgalvodami, ar jos tikrai reikalingos.
„Havas“ tyrimų vadovės teigimu, apklausos rezultatai, rodantys žmonių baimę ir nerimą, nėra netikėti. Pasaulinė praktika rodo, kad įvykus krizei, paprastai patiriamas pirminis šokas ir išgąstis. Tačiau pastebima, kad ilgainiui situacija keičiasi – normalizuojasi, žmonės palaipsniui sugrįžta į įprastą gyvenimo ritmą.
Dėmesys būtiniausioms prekėms
Lyginant šių metų vasario pradžią ir dabartinį periodą, esama padėtis pakoregavo gyventojų dažniausiai perkamų prekių krepšelį.
Pasak S. Varnienės, tam turėjo įtakos ne tik didesnis dėmesys finansų planavimui, susilaikymas nuo brangesnių pirkinių, bet ir kai kurių prekių kilmės šalis.
„Žmonės daugiau dėmesio skiria pirmo būtinumo prekėms ir susilaiko nuo šiuo momentu mažiau reikalingų pirkinių. Respondentai išskyrė, kad mažiau perka drabužius, avalynę, aksesuarus, prabangos prekes ar naudojasi grožio paslaugomis. Pirkimo įpročių pokyčius itin stipriai koregavo ir tai, kokia prekių kilmės šalis“, – išplatintame pranešime teigia S. Varnienė.
Daugiau nei pusė apklausos dalyvių tikino boikotuojantys rusiškas prekes, taip pat trečdalis respondentų seka ir boikotuoja prekes tų tarptautinių ženklų, kurie nesustabdė savo veiklos Rusijoje. 20% apklaustųjų išskyrė specifiškai ieškantys ukrainietiškų prekių.
VŽ rašė, kad sprendimų Rusijoje dar nepriėmusiems verslams spaudimas didėja su kiekvienu beatodairišku Rusijos puolimu prieš Ukrainą ir jos žmones. Rusijoje liekantiems dirbti verslams reputacijos kaina gali greitai tapti per didelė, kad būtų galima ignoruoti.
Savo ruožtu „The Economist“ ir geografinių duomenų įmonės „SafeGraph“ analizė rodo, kad ligšioliniai vakarietiškų prekės ženklų pasitraukimai paveiks mažiausiai 3.500 mažmeninės prekybos vietų, beveik 500 miestų visoje Rusijoje. Plačiau skaitykite čia.
Aukštos moralės kaina: skausminga dilema, bet švari reputacija
Aktyvesnis žiniasklaidos priemonių naudojimas
Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, žiniasklaidos priemonės įgavo dar didesnę reikšmę. Apklausos duomenys rodo, kad tai ypač paveikė ir jos naudojimo įpročius – žmonėms svarbu operatyviai gauti naujausią informaciją.
„Labiausiai pastaruoju laikotarpiu išaugo vartotojų naudojimasis socialiniais tinklais. Daugiau nei trečdalis (38%) apklaustųjų pradėjo dažniau sekti naujienas „Facebook“, „Instagram“ ar „Twitter“ socialiniuose tinkluose. Situacija Ukrainoje labai greitai keičiasi, todėl žmonės atitinkamai naudojasi tomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios gali atliepti jų poreikius, suteikti galimybę sekti naujienas realiu laiku“, – sako S. Varnienė.
Šiuo laikotarpiu daugiau nei trečdalis (36%) respondentų padidino vaizdo įrašų stebėjimą internete – „Youtube“ ir kitose platformose. Panaši dalis tyrimo dalyvių (35%) tikina pastaruoju metu daugiau nei anksčiau žiūrintys ir tradicinę televiziją.
Lyginant su savaite iki karo Ukrainoje, šiuo metu žmonės taip pat daugiau informacijos ieško interneto svetainėse (31%), dažniau žiūri internetinę televiziją (28%) ir aktyviau ieško informacijos „Google“ sistemoje (26%).
Veiksmai, kurių laukiama iš prekių ženklų
„Havas“ atliktas tyrimas parodė, kad net 60% apklaustųjų laiko prasmingu prekių ženklų komunikavimą apie teikiamą pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms.
Beveik tiek pat procentų respondentų mano, kad prekių ženklai turėtų informuoti apie pastangas išspręsti susidariusią situaciją bei tai, kaip galėtų būti naudingi šiame kontekste. Daugiau nei pusės tyrimo dalyvių (56%) nuomone, darbdaviai turėtų padėti pabėgėliams iš Ukrainos, steigdami jiems darbo vietas.
Pasak S. Varnienės, tiek 2020 m. prasidėjus koronaviruso pandemijai, tiek dabar, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, visi susitelkia į vieną ir pačią svarbiausią temą. Reklamos rinkoje iškyla klausimas, kokių veiksmų tokiais atvejais turėtų imtis prekių ženklai – sustabdyti reklamą ar toliau tęsti?
Tyrimo rezultatai rodo, kad vos 6% apklaustųjų matytų prasmę, jeigu prekių ženklai sustabdytų reklamą. Negana to, dauguma respondentų – 66% – mano, kad šiuo laikotarpiu prekės ženklai turi pateikti teigiamą, pozityvų požiūrį.
„Pastebėta, kad tyrimo dalyvių nuomonės išsiskyrė dėl komunikacijos nuotaikos – 25% apklaustųjų teigė, jog prekių ženklai komunikacijoje neturi vengti humoristinio tono bei šventinės, džiugios, pakylėtos nuotaikos. Tokia pat dalis apklaustųjų buvo linkę galvoti priešingai. Todėl komunikacijos žinučių ir tono parinkimas šiandieniniame kontekste privalo būti preciziškai apgalvotas, o prekių ženklai turi nepamiršti atsižvelgti į tai, kas šiandieniniame kontekste yra svarbu klientui, kaip keičiasi jo elgsena, poreikiai, kokiomis medijomis jis yra geriausiai pasiekiamas“, – akcentuoja S. Varnienė.
Pasak jos, prekių ženklų reklamos tęstinumas taip pat gali nuraminti gyventojus. Žmonės patiria stresą, juos neramina baimė dėl ateities, tad matoma atpažįstamo prekės ženklo reklama gali padėti perteikti stabilumo jausmą, parodyti, kad verslas ir toliau netrukdomai tęsia savo veiklą.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Be to, pastaruoju metu Lietuvos gyventojai susilaiko ne tik nuo didelių pirkinių, tokių, kaip automobilis, būstas ar kelionės, bet ir koreguoja savo laisvalaikį. Apklausa parodė, kad sumažėjo žmonių susidomėjimas renginiais, pramogomis ar savaitgalinėmis poilsio kelionėmis.
Kiekybinį tyrimą apie vartotojų įpročių pokyčius karo Ukrainoje kontekste „Havas“ užsakymu atliko „Norstat“ bendrovė kovo 10-15 d.
Internetu atliktas tyrimas reprezentuoja 18-65 m. amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 500 respondentų.
