Lietuva užsienio žiniasklaidoje: nuo sprendimų kovoje su koronavirusu iki taršos skandalo
Per pastarąjį ketvirtį užfiksuota daugiau nei 24.000 pranešimų, kuriuose buvo minima Lietuva.
Labiausiai mūsų šalimi domėjosi Jungtinės Karalystės (6.309 paminėjimai), Vokietijos (5.001 paminėjimai) ir Rusijos (4.096 paminėjimai) žiniasklaida, nedaug atsiliko Latvijos žiniasklaida (3.998 paminėjimai), rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 13 užsienio šalių interneto žiniasklaidos portalų analizė.
Palyginti su 2019 m. IV ketvirčiu (spalis–gruodis), paminėjimų skaičius išaugo beveik 3.000.
Duoklė inovatyvumui
„Covid-19“ kontekste Lietuva buvo daugiausiai buvo minima informaciniuose pranešimuose apie paskelbtą valstybės lygio ekstremalią padėtį šalyje, užsikrėtusiųjų skaičių, apsaugos priemonių trūkumą, karantino taisykles, susisiekimo problemas ir sienų uždarymą.
Be to, nemaža dalis pranešimų atspindėjo ir apie neeilines bei inovatyvias priemones kovojant su koronavirusu – išskirtinio dėmesio susilaukė dronų panaudojimas siekiant užtikrinti karantino laikymąsi, savanorystės veiklos karantino metu, 3D spausdintuvais gaminamos apsaugos priemonės medikams, A. Vasiliausko fotografijos iš drono, subtiliai perteikiančios žmonių užsiėmimus ir nuotaiką karantino metu, pažymi Marius Gurskas, Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas.
Straipsniai apie „Covid-19“ pandemijos paskelbimą užgožė temas apie investicijas ir imigraciją.
Pozityviausiai – apie Lietuvos kultūrą ir paveldą
Analizuojant pranešimus buvo vertinamas ir jų tonas. Teigiamo tono pranešimų gausa išsiskiria kultūros ir paveldo sritis – čia pozityvių žinių net 50%, neutralių – 43,48%, neigiamų – 6,52%.
Pozityvų toną šioje srityje vis dar palaikė naujienos apie Lietuvos laimėjimą Venecijos bienalėje su pasirodymu „Saulė ir jūra (Marina)“.
„The Guardian“ apžvelgė Europos sostines per meno prizmę, pristatydamas ir Lietuvos laimėjimą bienalėje.
Pozityvaus dėmesio susilaukė Lukiškių kalėjime Vilniuje filmuotas „Netflix“ serialas „Stranger Things“, Lietuvos atlikėjų grupės „The Roop“ minėjimas kaip vienos iš kandidatų į Eurovizijos konkurso prizines vietas.
Savo pozicijas užsienio žiniasklaidoje išlaiko ir nuolat joje nuskambantys Lietuvos menininkai, tokie kaip operos solistė Asmik Grigorian, teatro režisierius Oskaras Koršunovas.
Dėmesio sulaukė ir Lietuvos muziejai – „The Guardian“ rašė apie MO muziejų, kaip apie puikią vietą Lietuvos moderniam menui ir naujosios kartos filantropijos pavyzdį.
Kuršių marių taršos skandalas
Tai – viena iš temų, nuskambėjusių neigiamame kontekste, kuri šį ketvirtį prisidėjo prie neigiamo tono pranešimų užsienio žiniasklaidoje, pažymima ataskaitoje.
Tarp kitų neigiamą toną turinčių naujienų: Holokausto atmintis, Lietuvos piliečių užsienyje vykdyti nusikaltimai, demografinės problemos Lietuvoje ir Europoje, kova su smurtu prieš moteris – Lietuva minėta tarp valstybių, kurios neratifikavo Stambulo konvencijos.
Užsienio spaudoje neliko nepastebėta situacija, kai į apdovanojimus nebuvo įleista Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė V. Kuodytė.
Užsienio medijų monitoringo valdymo sistemos projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė, atsakinga už vieningą šalies pristatymą užsienyje, kartu su šalies viešojo sektoriaus institucijomis, tyrimų bei konsultacijų bendrove „Kantar“ ir konsultacijų bendrove „Person Premier“.
