„Demaskuok.lt“: dezinformacijos apie koronavirusą netrūksta

Karantino įvedimas ir visuomeninio gyvenimo persikėlimas į skaitmeninę erdvę itin suaktyvino dezinformaciją apie koronavirusą.

„Farmacijos pramonė slepia, kad vitaminas C nužudo koronavirusą“, „Lietuva pasirinko natūralią atranką – išgyvens tik stipriausieji“, „NATO „padeda“ Lietuvai skleisdama COVID-19“.

Tai – vos keletas pastaruoju metu Lietuvoje pasirodžiusių melagingų faktų, teigia iniciatyvos „Demaskuok.lt“ analitikas Algirdas Kazlauskas.

„Pirmosiomis karantino savaitėmis analizuodami informacijos srautą Lietuvoje, galime išskirti dvi ryškias tendencijas, atskleidžiančias dezinformacijos tikslus. Pirmiausia, buvo kryptingai siekiama mažinti visuomenės pasitikėjimą autoritetais – sveikatos apsaugos sistema, akademikais, gydytojais ir mokslu iš esmės. Antras siekis – pakirsti žmonių pasitikėjimą demokratinėmis, taikią pasaulio tvarką palaikančiomis institucijomis – NATO ir Europos Sąjunga“, – išplatintame pranešime apibendrina „Demaskuok.lt“ analitikas.

Kovo 16-29 dienomis „Demaskuok.lt“ fiksavo 135 propagandos ir dezinformacijos atvejus Lietuvos ir Rusijos interneto portaluose bei „Facebook“.

Klaidinanti informacija labiausiai plinta pastarajame – beveik 7-ios iš 10-ies pasirodančių melagienų aptinkamos būtent šiame socialiniame tinkle.

Pagrindiniai tokių žinučių šaltiniai yra koronaviruso aptarimui itin greitai susibūrusios grupės, iš kurių dvi didžiausios – „Coronavirus COVID19“ ir „Koronavirusas (COVID-19)“ išsiskiria ypatinga klaidinančios informacijos gausa. Taip pat buvo analizuota, ką tyrimo laikotarpiu rašo Rusijos ir Lietuvos interneto puslapiai – nustatyta apie pusšimtis informacijos iškraipymo atvejų, iš kurių didžiausia dalis fiksuota tinklapiuose „RuBaltic“, „SputnikNews“ ir „BukimeVieningi“.

Pasak A. Kazlausko, didžiausia problema yra ta, kad dezinformacinėse žinutėse įprastai yra dalis tiesos, o tai jas paverčia labiau įtikinamomis.

„Deja, daugeliui klaidinančių naratyvų gyvybės įpūtė neadekvati ir vietinių, ir tarptautinių oficialių valdžios institucijų reakcija į naujojo koronaviruso plitimo potencialą ir su tuo susijusią žmonių baimę mirti“, – pažymi „Demaskuok.lt“ analitikas, pridurdamas, kad ieškant krizės priežasčių ir kaltųjų, dabar yra itin svarbu negriauti visuomenės pasitikėjimo.

„Demaskuok.lt“ analitikai atkreipia dėmesį, kad ne visose koronaviruso temai sukurtose „Facebook“ grupėse sklinda dezinformacija – daugiau nei 37.000 sekėjų turinčioje „Koronavirusas – tikra info“ stebimu laikotarpiu klaidinančių naujienų nebuvo fiksuota.

Tuo tarpu Lietuvos ir Rusijos tinklalapiuose daugiausiai dėmesio buvo skiriama NATO ir Europos Sąjungos temoms, pristatant šias organizacijas, o kartu ir Lietuvą bei Baltijos šalis kaip nesusitvarkančias su situacija. „Lietuvai nepavyksta užkirsti kelio COVID-19 pandemijai“, „NATO nerūpi Lietuva“ – dažniausios dezinformacijos žinutės tinklalapiuose. Juose net pasirodė pavieniai straipsniai, kad už koronaviruso sklaidą Kryme yra atsakinga Lietuva arba svarstymai, kad Rusija būtų išgelbėjusi Baltijos šalis nuo COVID-19.

Kaip teigiama pranešime, periodiškai „Demaskuok.lt“ rengiamo koronaviruso dezinformacijos tyrimo metodologija įtraukia ne tik kiekybinius kriterijus (paminėjimų skaičius), bet ir kokybinius parametrus – žinutės naratyvą ir pasiekiamumą.

Dirbtiniu intelektu paremtas įrankis per dieną analizuoja daugiau nei 30.000 straipsnių, o netikras naujienas aptinka praėjus 2 minutėms nuo jų pasirodymo.

„Demaskuok.lt“ – nacionalinė iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis.

Europos Parlamento šiandien išplatintame pranešime taip pat antrinama, kad nors daugelis specialistų nepailsdami kovoja su koronavirusu, sveikatos organizacijos ir faktų tikrintojai atskleidžia dar vieną tamsiąją pandemijos pusę: įvairios organizacijos ir asmenys, užuot padėję gelbstintiems gyvybes, išnaudoja krizę politinėms ar komercinėms manipuliacijoms.

ES institucijos ne kartą perspėjo apie rizikas, susijusias su bandymais apgauti arba dezinformuoti. Neseniai yra sukurtas ir specialus kovai su dezinformacija skirtas ES tinklalapis, kuriame aiškinama, kaip atskirti patikimus šaltinius nuo klaidinančių, supažindinama su populiariausiais mitais, susijusiais su COVID-19 protrūkiu.

ES kovos su dezinformacija grupė nustatė, kad kai kurias netikras naujienas paskelbė tam tikros politinės jėgos ar valstybės, pavyzdžiui, JAV „alternatyvi dešinė“, Kinija ir Rusija. Tokios dezinformacijos tikslai yra politiniai – sumenkinti Europos Sąjungą ar paskatinti politinius pokyčius.

„Lygiai taip, kaip naudojame kitas apsaugos priemones – laikomės socialinio atstumo, plauname rankas – turėtume jausti pareigą sustabdyti melagienų ir netikrų istorijų plitimą“, – pažymėjo EP pirmininko pavaduotoja Katarina Barley.