Ar pavyko Lietuvos verslui išsaugoti reputaciją prasidėjus karui Ukrainoje

Šių metų tyrimas yra išskirtinis, kadangi dabartinės aplinkybės skiriasi nuo ankstesnių iššūkių, kada iš verslų bei įstaigų taip pat būdavo reikalaujama užimti poziciją ar imtis veiksmų, pabrėžia Rūta Gaudiešienė, konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ partnerė, „Customer Centric Consultancy“ vadovė.

„Kultūrinius ir socialinius karus pakeitė tikras realus karas, kuris nepaliko abejingų. Tokie sukrėtimai iš esmės keičia nusistovėjusias nuostatas ir išryškina reputacijos vaidmenį ne tik finansiniams įmonių rezultatams, bet ir ištisiems sektoriams bei visai valstybei. Kiekvienas įmonių ar įstaigų žingsnis tapo stebimas ir vertinamas, o protestų ir boikotų pavyzdžiai rodo, kad žmonės pasirengę ir „balsuoti piniginėmis“, ir atsisakyti dalies savo gyvenimo kokybės, kad save sietų tik su jų akyse gerą reputaciją turinčiais verslais bei įstaigomis“, – išplatintame pranešime teigia R. Gaudiešienė. 

Ji priduria, kad atrodo, įgudusios tvarkytis su pandemijos keliamais padariniais, įmonės pastaraisiais mėnesiais susidūrė su lavina naujų iššūkių – infliacija, tiekimo grandinės trikdžiais, darbo jėgos trūkumu, naujais ribojimais verslui dėl sankcijų Baltarusijai ir Rusijai, pagalba karo pabėgėliams ir savo darbuotojams ir t.t.  

„Kalbant apie tai, kuo skiriasi reputacijos valdymas per krizę  ir reputacijos valdymas karo atveju, svarbu pabrėžti vieną esminį skirtumą – jeigu per krizę buvo svarbu bendrystė, pagalba vienas kitam, bet lygiai taip pat ir gebėjimas priimti gudrius sprendimus, kaip nepatirti nuostolių, tai karo akivaizdoje yra atvejų, kai turime sąmoningai priimti žalą savo verslui. Tokia yra laisvės kaina. Ir vertybinis kompasas čia yra daug svarbesnis už ketvirčių pelno ataskaitas“, – VŽ kiek anksčiau teigė R. Gaudiešienė.

Plačiau skaitykite: Aukštos moralės kaina: skausminga dilema, bet švari reputacija

Didįjį reputacijos indekso tyrimą septintus metus iš eilės atlieka konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų bendrovė „Customer Centric Consultancy“ kartu su komunikacijos paslaugų agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Investuotojų forumu, Lietuvos marketingo asociacija LiMA.

Atrinktas 72 organizacijas, kaip ir kasmet, vertins trys respondentų grupės: plačiosios visuomenės atstovai, nuomonės lyderiai (ekspertai, tinklaraštininkai, žurnalistai ir t. t.) ir sprendimų priėmėjai.

Viešasis sektorius 

Šiemet dar daugiau dėmesio Reputacijos tyrime bus skiriama viešajam sektoriui. Čia reputacija tampa vis aktualesne tema, reikšmingai prisidedančia prie  valstybės ir visuomenės pažangos. Tik turint aukštą pasitikėjimą valdžios institucijomis galima tikėtis visuomenės įsitraukimo į šalyje vykstančius procesus, jos palaikymo būtiniems pokyčiams ir noro keisti savo įpročius (pavyzdžiui, taupyti senatvei, renovuoti namus, saugiau vairuoti, sveikiau gyventi ir pan.).

„Svarbu suprasti, kad viešojo sektoriaus reputacija tiesiogiai lemia šalies atsparumą krizėms ar įvairioms nesėkmėms. Viešuoju sektoriumi pasitikinčiai visuomenei susidūrusi su negandomis, šios būna laikomos labiau vienkartiniais įvykiais nei ilgalaike nesėkme. Visuomenė tiki, kad valstybė bus pajėgi išspręsti kylančias problemas ir užtikrinti gyvenimo stabilumą bei gerovę. Dėl šių priežasčių viešojo sektoriaus institucijų reputacija yra svarbi ne tik joms pačioms, bet ir valstybei“, – sako R. Gaudiešienė.

Nauji žingsniai 

Šiemet klausimynas, atsižvelgiant į pasaulinio lygio reputacijos tyrimų lyderio RepTrack metodiką, buvo papildytas šiuolaikinėms, pažangioms organizacijoms būdingais, tiesiogiai pasitikėjimą jomis lemiančiais aspektais.

Visų pirma, didesnis dėmesys yra skiriamas lyderiams ir lyderystei, kurie itin svarbūs pastaruoju metu ne tik vedant organizaciją pirmyn, demonstruojant empatiją komandai, bet ir sprendžiant socialines, ekonomines visuomenės problemas. Šis aspektas šiemet bus vertinamas ir viešajame sektoriuje, akcentuoja R. Gaudiešienė.

Ankstesniuose tyrimuose labiau analizavus darbdavio vertinimą, šiemet persiorientuojama į poziciją, kaip kuriama darbuotojams palanki darbo aplinka – kaip joje jaučiamasi, ar juntama, kad darbdaviui rūpi pavaldinių emocinė ir fizinė gerovė, ar darbdavys įsiklauso į tai, kas svarbu darbuotojams tausojant aplinką, prisidedant prie socialinių iniciatyvų ir pan.

2022 m. tyrime bus įvertintas ir organizacijų santykis su aplinkos tausojimo, socialinių santykių palaikymo, gero valdymo praktikomis (ESG). ESG darbotvarkės neturėjimas išstumia organizaciją iš šiuolaikinių, modernių, atsakingų organizacijų sąrašo, bet svarbu ne tik deklaracijos, o realių darbų rezultatai. Didysis reputacijos tyrimas leis pamatyti, kaip visuomenė vertina organizacijos pastangas šioje srityje ir kokią įtaką tai turi kuriamai reputacijai.

VŽ primena, kad ankstesniųjų metų tyrime geriausios reputacijos titulą antrus metus iš eilės Lietuvoje pelnė IKEA. Nuomonės lyderiai daugiausia balsų atidavė už „Thermo Fisher Scientific“, visuomenės nuomone geriausią reputaciją turi „Lidl“. Didžiausią reputacijos indekso šuolį į viršų per šiuos metus fiksuoja „Western Union“, o tarp geriausią reputaciją turinčių viešojo sektoriaus įstaigų – „Invest Lithuania“ ir „Versli Lietuva“. 

Plačiau skaitykite čia: Reputacijos laurai: IKEA ir „Lidl“ karūnas išlaikė

Savo ruožtu, vertinant skirtingus verslo segmentus labiausiai per ankstesnius metus gerėjo pasitikėjimas prekybos tinklais ir statybos, remonto bei buities prekėmis prekiaujančiomis įmonėmis (vadinamasis „pasidaryk pats“, angl. „do it yourself“, DIY).

Plačiau skaitykite čia: Reputacijos švytuoklė: „Maximos“ atsakas – stiprus, bet pelnyti pripažinimą sunkiau nei „Lidl“