Vertybinis kompasas – svarbesnis už ketvirčio pelno ataskaitas

Rūta Gaudiešienė, rinkos tyrimų bendrovės „Civitta“ partnerė, rinkodaros ekspertė, kalbėdama apie tai, kuo skiriasi reputacijos valdymas per krizę ir reputacijos valdymas karo atveju, pabrėžia vieną esminį skirtumą: per krizę yra svarbu bendrystė, pagalba vienas kitam, bet lygiai taip pat ir gebėjimas priimti gudrius sprendimus, kaip nepatirti nuostolių, o karo akivaizdoje yra atvejų, kai turime sąmoningai priimti žalą savo verslui.

„Tokia yra laisvės kaina. Ir vertybinis kompasas čia yra daug svarbesnis už ketvirčių pelno ar nuostolio ataskaitas“, – primena R. Gaudiešienė.

Galima neabejoti, kad vartotojai balsuos savo piniginėmis už tuos, kurie karo akivaizdoje netrypčioja vietoje, o imasi principingų, nors ir nelengvų sprendimų.

Ji atkreipia dėmesį, kad tie verslai, kurie jau ne vienus metus vadovaujasi ESG (angl. environmental, social, governance, liet. aplinkos, socialinių ir valdysenos) standartais, daug lengviau ir greičiau priėmė verslui sunkius sprendimus.

Taip pat skaitykite:

• Aukštos moralės kaina: skausminga dilema, bet švari reputacija
• Priešnuodis karui: darbas ir vartojimas, neužmirštant jautrumo bei empatijos

Tai parodo reputacijos transformacijos kelią – nuo įvaizdžio link visos organizacijos veiklos principų, pabrėžia R. Gaudiešienė.

„O kas laukia tų „gudručių“ kurie mano, kad sugebės pasėdėti ant abiejų kėdžių, labai priklauso ir nuo mūsų visų. V. Putino šalininkai nepamiršta pabrėžti, kad traukiasi iš Rusijos tie verslai, kurie bijo Amerikos sankcijų jiems patiems. Tad visa sprendimo logika priklauso tik nuo vieno klausimo: ko labiau bijai, rusų ar amerikiečių. Visuomenės spaudimo, reputacijos temų prorusiškame naratyve nėra, bet tai yra po padidinamuoju stiklu mūsų pusėje. Ir tai turi būti eskaluojama maksimaliai. Šiandien turime padėti apginti ne tik Ukrainos, o ir mūsų visų laisvę“, – kalba R. Gaudiešienė.

Turime apginti ir verslo etikos standartus, o verslai turi suprasti, kad už norą tyliai „pasipinigauti“ jie sumokės dar daugiau nei tie, kurie traukiasi iš Rusijos, pažymi pašnekovė.

„Apie tai bus kalbama dar ne viename straipsnyje ir ne vieną kartą, o tokie sąrašai bus linksniuojami, bus peržiūrinėjami ne tik dabar, bet ir ateityje, jau nekalbant apie kiekvieno mūsų savarankišką  pasirinkimą pirkti ar nepirkti vieną ar kitą produktą, paslaugą“, – pabrėžia R. Gaudiešienė.

VŽ rašė, kad dėl karo Ukrainoje agresorėje Rusijoje veikiantys verslai dar ilgai bus po padidinamuoju stiklu. Ir tie, kurie pasitraukė ir sulaukė palankaus civilizuoto pasaulio vertinimo, tačiau išgirdo iš Vladimiro Putino grasinimus apie galimą nacionalizavimą. Ir tie, kurie vis dar tebebando užimti tarpinę poziciją, nes ilguoju periodu tai liks dėme jų reputacijai.

„The Economist“ ir geografinių duomenų įmonės „SafeGraph“ analizė rodo, kad vakarietiškų prekės ženklų pasitraukimas paveiks mažiausiai 3.500 mažmeninės prekybos vietų, beveik 500 miestų visoje Rusijoje.

Tai apima 1.200 restoranų ir kavinių, 700 drabužių, 500 batų parduotuvių ir 400 degalinių. Vien Maskvoje bus uždaryta mažiausiai 940 parduotuvių, Sankt Peterburge – daugiau nei 300.

Plačiau slaitykite: Aukštos moralės kaina: skausminga dilema, bet švari reputacija