Lietuvos reklamos rinka į atsigavimo traukinį neįšoko
Lietuvos ūkis pagal daugelį makroekonominių rodiklių jau senokai pralenkė prieš 2009 m. krizę fiksuotą viršukalnę, tuo tarpu apskaitoma Lietuvos reklamos rinka į šį atsigavimo ir plėtros traukinį, akivaizdu, neįšoko.
Šis straipsnis pasirodė e. leidinyje „RINKODAROS, KOMUNIKACIJOS IR ŽINIASKLAIDOS SEKTORIAUS APŽVALGA 2018“. Jį rasite čia.
„Kantar TNS“ duomenimis, išlaidos reklamai 2010-2017 m. kilo vidutiniškai tik 2% per metus, o jei atsižvelgtume į infliacijos įtaką, netgi stebėtume šios rinkos susitraukimą. Tuo tarpu kiti makroekonominiai parametrai per minėtą laikotarpį reikšmingai pasistiebė: nominalus BVP didėjo vidutiniškai 5,8% per metus, darbo užmokesčio fondas – 5,6%, išlaidos produktyviosioms investicijoms vidutiniškai augo 4,1%, o investicijos į nekilnojamąjį turtą – net 12,8%.
Įmonių finansų kontekste taipogi akivaizdus struktūrinis įmonių elgsenos ir požiūrio į tradicinę reklamą pasikeitimas.
Nurėžė ir negrąžino
2009 m. verslo ciklo „duobėje“ drastiškai nurėžę išlaidas tokiai reklamai, verslo strategai net ir vėliau, laikams pagerėjus, visiškai nesiskubino jų didinti.
Net ir pastaraisiais metais, ekonomikai pasiekus verslo ciklo pakilimo fazės zenitą, o įmonėms fiksuojant ne tik aukštus pardavimų, veiklos sąnaudų plėtros, bet ir pelningumo rodiklius, išlaidos tradicinėms reklamos rūšims kilo itin nuosaikiai. Jos pernai tesiekė tik 73% nuo prieš 2009 m. krizę fiksuoto lygio.
„Kantar TNS“ duomenimis, 2016-2018 m. išlaidos reklamai didėjo vidutiniškai 4,1%., tuo tarpu įmonių pardavimų pajamos, ir veiklos sąnaudos kilo atitinkamai 8,7% ir 8,2%.
[infogram id=“5ff9bd74-4ac6-41fa-ad41-e18d99e4ad48“ prefix=“Jn5“ format=“interactive“ title=“Rinkodara: Išlaidos reklamai, pajamos“]
Evoliucija ar revoliucija?
Dalį tokios verslo elgsenos priežasčių programuoja pati reklamos rinkos evoliucija, o gal net labiau – revoliucija. Analizuojant išlaidų reklamai struktūros pokyčius pamečiui, akivaizdu, kad šis sektorius per pastarąjį dešimtmetį kardinaliai pasikeitė.
Tradiciniai reklamos kanalai palaipsniui buvo priversti užleisti vietą progresyvesniems sprendimams. Ypač stipriai smuko reklamos laikraščiuose populiarumas. Prieš dešimt metų tai buvo antras svarbiausias tik televizijai nusileidžiantis kanalas, kuriam tenkantis reklamos išlaidų svoris siekė net 39%, tačiau pernai jis tesudarė tik 8,5%. Panašus likimas ištiko ir žurnalus – jų vaidmuo reklamos rinkos struktūroje smuko nuo 20% iki 9,6%.
Žinant globalų kontekstą, tokie pokyčiai nestebina, nes reklamos rinka – vienas labiausiai pasaulyje įsibėgėjančios skaitmeninės revoliucijos sukrėstų sektorių. Skaitmeninių reklamos kanalų atsiradimas ir eksponentinė jų populiarumo plėtra pasaulyje palaipsniui apėmė ir Lietuvą. Šie sprendimai susilaukia vis daugiau dėmesio ir pritraukia lėšų, o tai tampa tikru išbandymu tradicinėms reklamos medijoms.
Savo ruožtu, užčiuopti tikrą šio tipo išlaidų reklamai mastą labai sudėtinga, nes įmonės šiais reklamos kanalais gali naudotis ir tiesiogiai.
„Kantar TNS“ vykdomos ekspertų apklausos rodo, kad pastaruosius porą metų reklamai „Google“ paieškoje, „Facebook“, „Youtube“, reklamjuostėms užsienio portaluose skirtos lėšos augo dviženkliais tempais.
2017 m. Lietuvos bendrovės šio tipo reklamai skyrė beveik pusę visų internetui tenkančių lėšų, t.y. 23,3 mln. Eur.
[infogram id=“56da768e-c7f1-4d90-b9ee-c4105bac3055“ prefix=“4oo“ format=“interactive“ title=“Rinkodara: Išlaidos reklamai ir makroekonominiai rodikliai“]
Komentaro autorė - Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.
E. leidinį „RINKODAROS, KOMUNIKACIJOS IR ŽINIASKLAIDOS SEKTORIAUS APŽVALGA 2018“ galite skaityti čia.
