Pirmoji kūrėjų ir žiniasklaidos pergalė kare prieš „Google“

Publikuota: 2018-09-12
Atnaujinta 2018-09-12 18:55
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Šiandien Europos parlamente pritarta didžiulio susipriešinimo iš abiejų barikadų pusių sulaukusiai naujajai Autorių teisių skaitmeninėje erdvėje direktyvai – uždegta žalia šviesa tolimesnėms EP deryboms dėl galutinio direktyvos varianto.

Su naująja įstatymo redakcija siekiama įpareigoti technologijų gigantes su „Google“ ir „Facebook“ priešakyje dalytis savo pajamomis su turinio kūrėjais, kurių darbo vaisiais šiandien interneto milžinai neatlygintinai naudojasi savo komercinėje veikloje. Tai palengvintų ir naujienų, ir muzikos, ir filmų kūrėjų padėtį.  Daugeliu EP parvirtintų pataisų siekiama užtikrinti, kad autoriai, muzikantai, atlikėjai ar žurnalistai gautų atlygį tiek iš jų kūriniais besidalinančių platformų, tokių kaip „Youtube“ ar „Facebook“, tiek iš naujienų kaupiklių, pvz., „Google News“.

Galutiniame balsavime sulaukta 438 balsų „už“, 226 – „prieš“, 39 susilaikė.

Lietuvos atstovai rėmė abi puses

Lietuvos atstovai Europos Parlamente trečiadienį Strasbūre rėmė abi ginčo tarp turinio kūrėjų ir technologijų milžinų puses.

Penki Lietuvos europarlamentarai balsavo už šį dokumentą, prieš buvo keturi.

Už direktyvą balsavo europarlamentarai Valentinas Mazuronis, Viktoras Uspaskichas, Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Vilija Blinkevičiūtė.

Prieš buvo Valdemaras Tomaševskis, Petras Auštrevičius, Antanas Guoga ir Bronis Ropė.

Daugiausiai ginčų kilo dėl 11 ir 13 dokumento straipsnių.

11-asis straipsnis numato galimybę žiniasklaidos priemonėms gauti pajamų iš „Google“ ir kitų paieškos sistemų, kurios pateikia nuorodas į jų publikuojamą turinį arba jo fragmentus.

Itin prieštaringai vertinamas ir 13-asis direktyvos straipsnis – jame numatoma, kad internetinės platformos, tokios kaip „Youtube“, turi būti teisiškai atsakingos už autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį, kurį į jų platformas talpina naudotojai. Už šią nuostatą aktyviai pasisakė muzikos, kino kūrėjai.

Direktyvą palaikęs p. Mazuronis sako, jog žiniasklaidai turi būti sąžiningai atlyginta už turinį, iš kurio uždirba interneto milžinai.

„Aš manau, kad iš tiesų ta problema yra reali, nes pirminę informaciją ruošiantis lygmuo įdeda ir finansinius, ir žmogiškuosius resursus“, – BNS sakė politikas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad kompensacijų iš „Google“ ar „Facebook“ reikėtų reikalauti siekiant, jog „didžiosios platformos neužsidarytų ir internetinės laisvės lygmuo nesumažėtų“.

Ponas Mazuronis tvirtino, kad tolimesnėse diskusijose dėl 13 direktyvos straipsnio įgyvendinimo reikės užtikrinti, kad nuo jo nenukentėtų nesiekiantys užsidirbti eiliniai vartotojai.

„Reikės atrasti maksimalų kompromisą neskriaudžiant informacijos gamintojų, bet ir neužsmaugiant interneto laisvės“, – kalbėjo europarlamentaras.

Ponas Auštrevičius BNS sakė, jog nuo naujo reguliavimo nukentėtų ne tik interneto milžinai, bet ir mažesnės platformos.

„Mes siūlėme daugiau išlygų šioje srityje, bet pasiliko tie ribojimai, kurie palies ir mažąsias svetaines, kur labai dažnai nekvepia kažkokiu ypatingu pelnu“, – teigė įstatymų leidėjas.

„Matyt, skaitmenos amžiui kai kurie politikai nėra visiškai pasiruošę ir tai gali grėsti nemaloniais įvykiais mažinant prieigą prie informacijos“, – pridūrė jis.

Europos parlamento narys sakė, kad patvirtintos nuostatos įves „lengvą cenzūrą“.

„Aš nesitikiu, kad Europoje bus politinė cenzūra, bet techninė cenzūra, turint tokius formalius kriterijus galvoje, taip pat gali atsirasti. O po to kas gali žinoti, kur nuvingiuos keleliai“, – kalbėjo p. Auštrevičius.

Likę europarlamentarai iš Lietuvos Rolandas Paksas ir Zigmantas Balčytis balsavime nedalyvavo.

Svarstys Taryba

Po balsavimo Briuselyje diskusijos dėl autorių teisių direktyvos kelsis į iš bendrijos narių atstovų sudarytą Tarybą. Po to projektas vėl grįžtų į Europos Parlamentą galutiniam balsavimui.

Axelis Vossas, europarlamentaras iš Vokietijos, prieš pradedant balsavimą, teigė, kad būtų dėkingas, jei politikai stotų į kūrėjų pusę ir palaikytų naująją įstatymo redakciją.

„Jei ir vėl, antrą kartą, nuvilsime kūrėjus, tai bus smūgis kultūrai. Problemos, kalbant apie autorių teisių įstatymą, yra žinomos. Šiandien reikia pritarimo, kad galėtume dirbti toliau“, – kalbėjo p. Vossas.

Po balsavimo jis padėkojo parlamentarams už bendrą rezultatą, teigdamas, kad tai puikus ženklas visai kūrybinei industrijai. Kartu netrukus buvo balsuota už tai, kad dokumentas toliau keliautų svarstymams. Prieš prasidedant šiam balsavimui, pasigirdo šūksnių, kad tai išpuolis prieš laisvę internete.

Ponas Vossas pabrėžė, kad yra labai laimingas, kad nepaisant labai intensyvios interneto gigantų lobistinės kampanijos, šiandien dauguma politikų palaikė būtinybę sukurti ir apsaugoti sąžiningo uždarbio principą Europos kūrėjams.

„Matėme daug ir karštų diskusijų autorių teisių temomis, tačiau europarlamento nariai atidžiai išklausė iškilusius nuogąstavimus. Esu tikras, kad kai viskas nurims, internetas bus toks pats laisvas kaip ir šiandien, tik kūrėjai ir žurnalistai uždirbs sąžiningą dalį už savo kuriamą turinį“, – kalbėjo p. Vossas, pridurdamas, kad naujosios prievolės nebus taikomos smulkiajam verslui, internetinėms enciklopedijoms ir mokymui skirtiems nekomerciniams tinklalapiams.

Du svarbiausi straipsniai

VŽ rašė, kad daugiausia aistrų kėlė du naujos direktyvos straipsniai: 11 ir 13. Pirmąjį kritikai praminė nuorodos mokesčiu („link tax“). Šiame straipsnyje kalbama, kad interneto bendrovės, pavyzdžiui, „Google“, socialiniai tinklai, tokie kaip „Twitter“ ar „Facebook“, ne pelno siekiančios organizacijos kaip „Wikipedija“ privalės gauti žiniasklaidos įmonių leidimus (licencijas), jei norės, kad jų platformose būtų skelbiamos aktyvios nuorodos į naujienų portalus ir kitas vietas, kuriose laikomi autoriaus teisėmis apsaugoti kūriniai.

Pasirodė spekuliacijų, kuriomis remiantis kalbėta, kad tokiu atveju vartotojai negalėtų dalytis norimu turiniu. Nors parengtose direktyvose aiškiai nurodoma, kad leidėjų turimos teisės neapima aktyvių internetinių nuorodų, todėl neriboja teisės ir galimybės paieškoms, naujienų portalams ir socialiniams tinklams keistis ir dalytis spaudos publikacijų turiniu internete.

Pataisomis siekiama užkirsti kelią neproporcingam saviraiškos laisvės apribojimui: europarlamentarai siūlo leisti be atlygio dalintis internetinėmis nuorodomis, prie kurių prirašomi keli žodžiai.

13-asis straipsnis naujosios direktyvos kritikų buvo pramintas „memų“ filtru arba „memų“ draudimu. Jis numato, kad interneto platformos, kuriose yra didelis kiekis vartotojų įkeliamo turinio, t. y. socialiniai tinklai ir turinio platformos, tokios kaip „Youtube“, turėtų stebėti naudotojų elgseną ir filtruoti jų įrašus, siekdamos nustatyti ir užkirsti kelią autorių teisių pažeidimui.

Neeilinis projektas

Pirmąkart už direktyvą buvo balsuota liepos pradžioje, tačiau įstatymo redakcijai nebuvo pritarta ir ji grąžinta tobulinti.

O per pastaruosius kelis mėnesius lobistai iš abiejų pusių užvertė Europos įstatymų leidėjus milijonais laiškų ir skirtingais pareiškimais.

„Visi rengiami, svarstomi įstatymai sulaukia daugiau ar mažiau suinteresuotųjų pusių pasipriešinimo ar palaikymo, tačiau tai, kas vyksta Europos Parlamente dabar, yra išskirtinis klausimas. Vargu ar rankose turėjome kokį nors panašų, tiek dėmesio sulaukusį projektą“, – praėjusią savaitę VŽ teigė europarlamentaras Petras Auštrevičius. Pasak jo, politikai matė aštrų spaudimą iš abiejų pusių.

„Nenuostabu, tai didžiulis verslas, vien ES lygiu autoriaus teisėms yra priskirtini net 33 sektoriai, priskaičiuojama virš 7 mln. darbo vietų, tad ne veltui sulaukėme tokio susipriešinimo ir nuomonių išsiskyrimo tarp tų, kurie gamina ir kuria, tarp tų, kurie skleidžia, ir tarp tų, kurie vartoja ar kuria tą viešąją informacijos erdvę“, – nuomone dalijasi p. Auštrevičius, pridurdamas, kad abi pusės pasitelkė šiek tiek gąsdinantį įvaizdį, kad tai gali sugriauti, sukelti beprecedentę kontrolę ir pan.

Tiesa, po balsavimo p. Auštrevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino žinute, kad balsavo „prieš“, nes galutiniame direktyvos variante „užsimota plačiai, sukuriant pagrįstas abejones dėl laisvos prieigos prie informacijos internete. Negaliu tam pritarti. Tačiau šiuo balsavimu Direktyva nėra patvirtinta, prasidės trialogas, derybos su Taryba ir Komisija“.

Aštrūs debatai

Vakar vykusiuose debatuose taip pat netrūko skirtingų nuomonių ir pareiškimų.

Ponas Vossas vakar pabrėžė, kad dabar politikai turi galimybę iš naujo pažvelgti į tai, kam paskutinį kartą skyrė neigiamą balsą.

„Dabar galime stoti į Europos kūrėjų pusę, vietoj to, kad ieškotume pasiteisinimų ir pasislėpę už nugarų, leistume didžiosios technologijų milžinėms ir toliau žengti įprastu keliu. Tai yra pats laikas, kai mes tvirtai turėtume stoti į menininkų ir kūrėjų pusę ir apsaugoti jų sukuriamą vertę bei interesus“, – teigė jis.

Mariya Gabriel, Europos Komisijos narė, atsakinga už skaitmeninę darbotvarkę, pabrėžė puikiai matanti intensyvias diskusijas dėl 11 ir 13 straipsnių.

„Abiem atvejais tikslai yra labai svarbūs. Vienuoliktuoju straipsniu yra siekiama paremti kokybišką žurnalistiką, kuri šiandien susiduria su rimtomis problemomis ir grėsmėmis, ypač žinant jos vertę pliuralistinei demokratijai. 13 straipsniu siekiama užtikrinti, kad turinio vartojimas internete būtų grindžiamas sąžiningo atlygio principu, – kalba p. Gabriel. – Nė viena iš svarstomų pozicijų nesunaikins interneto. Balsuosime už Europos kūrybingumo galimybes“.

Bene garsiausiai nepritarimą naujajai Autorių teisų redakcijai reiškia Julia Reda, parlamentarė iš Vokietijos. Vakar ji pabrėžė, kad algoritmai neatskirs parodijos ir autorių teisių kūrinių, tad blokuos viską (kalbama apie 13-ąjį straipsnį).

„Jei mes norime, kad „Facebook“ arba „Youtube“ mokėtų kūrėjams, tai ir reikėtų įrašyti į įstatymą. Tuo tarpu įkėlimo filtrai tiesiog suteiks „Youtube“ ir „Facebook“ pasiteisinimą nemokėti. Link ko einama per šiuos svarstymus, tai link cenzūros, tai yra pavojus“, – kalbėjo ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Sem.lt“ keičia pavadimą ir orientuosis į startuolius 3

Skaitmeninės rinkodaros agentūra „Sem.lt“ nuo šiol dirbs su „Evolvery“ prekės ženklu. Kartu bendrovė keičia...

Rinkodara
12:49
„Lytagrai“ pateiktas ieškinys – įtraukta į JAV ir Baltarusijos bendrovių ginčą Premium 9

Už neteisėtą „Belarus“ ir MTZ prekės ženklų naudojimą AB „Lytagra“ pateiktas 14.000 Eur ieškinys – tiek...

Pramonė
06:00
Tarp savaitės reklamų – žvilgsnis į būsimą MO muziejų

Tarp naujausių klipų – reklamos agentūros „New!“ darbas būsimajam MO muziejui, augintinių draudimas su „If“...

Rinkodara
2018.09.18
„NDX energija“ keičia pavadinimą 3

Verslininko Nerijaus Numavičiaus netiesiogiai kontroliuojama investicijų bendrovė „NDX energija“, valdanti...

Rinkodara
2018.09.18
Tarnybų atstovai siūlo palikti išimtį LRT perkant programas

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai siūlo palikti galiojančią...

Rinkodara
2018.09.18
Žurnaluose – Dainos Žemaitytės ir Agnės Jagelavičiūtės pareigų pokyčiai 4

VŽ žiniomis, prie naujosios „L‘Officiel Mada“ komandos netrukus prisijungs Agnė Jagelavičiūtė, mados žurnalo...

Rinkodara
2018.09.17
Prekybininkų karus pakeitė „Tele2“ ir „Telios“ duetas Premium

Rudens pradžios tendencijos svarbios ir dėl auditorijos besikaunantiems televizijos kanalams, ir reklamos...

Rinkodara
2018.09.17
Keičiasi žurnalo „L‘Officiel Mada“ Lietuvoje leidėjai ir komanda 1

Žurnalo „L‘Officiel Mada“ leidybos teises iš VŠĮ „Mados akademija“ įsigijo vienas iš žurnalų IQ, „IQ Life“,...

Rinkodara
2018.09.17
„Panorama“ pasiūlė lojalumo programą B2B Premium 2

Vilniaus prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ biurų plėtrą gretimuose sklypuose ir Konstitucijos...

Investicijos į vartotojo patirtį – ginklas konkurencinėje kovoje

Pridėtinės vertės kūrimas, vartotojo patirties gerinimas verslams tampa vis svarbesniu aspektu, padedančiu...

Rinkodara
2018.09.16
„Nissan“ pasirinko tenisininkę Osaka

Atvirojo JAV teniso čempionato („US Open“) moterų vienetų varžybų nugalėtoja Niujorke tapusi japonė Naomi...

VPT ragina nutraukti sutartį su skandalą sukėlusiais Klaipėdos ženklo kūrėjais 3

Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi Klaipėdos savivaldybės miesto ženklo atnaujinimo paslaugų pirkimo...

Rinkodara
2018.09.14
Prekybininkai – ir su naujais rinkodaros vadovais, ir su kuklesniais biudžetais Premium

Didieji prekybininkai šiemet po įspūdingo pernykščio komunikacijos ir reklamos šuolio demonstruoja gerokai...

Rinkodara
2018.09.13
„Viaplay“ naujas vardas – „TVPlay Premium“ 2

Mokamų vaizdo transliacijų internetu platforma „Viaplay“ pakeitė pavadinimą į „TVPlay Premium“.

Rinkodara
2018.09.13
Restoranų tinklas „Forto dvaras“ keičia pavadinimą 2

Lietuviškų patiekalų restoranai „Forto dvaras“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Etno dvaru“. Kartu buvo...

Rinkodara
2018.09.13
Prekybos centrų lyderiai: plotai auga, prekės ženklų portfeliai pučiasi Premium

Geriausius prekybinius plotus didžiuosiuose Vilniaus prekybos centruose valdo strateginiai nuomininkai, be...

Lietuvių startuolis susikirto su vokiečių draudimo ir finansų milžine Premium 1

Lietuvos finansinių technologijų startuolis „ORCA Alliance“ įsivėlė į teisinį ginčą dėl prekės ženklo su...

Rinkos
2018.09.12
Jungtinės Karalystės lietuviams – žurnalas „Žmonės UK“ 3

Žurnalas „Žmonės“ plečiasi į Jungtinę Karalystę – šį ketvirtadienį čia gyvenančius lietuvius pasieks pirmasis...

Rinkodara
2018.09.12
Pirmoji kūrėjų ir žiniasklaidos pergalė kare prieš „Google“ 6

Šiandien Europos parlamente pritarta didžiulio susipriešinimo iš abiejų barikadų pusių sulaukusiai naujajai...

Rinkodara
2018.09.12
Nuo šiol informacija apie lošimus – su įspėjamuoju užrašu 1

Lietuvos lošimų verslo asociacijos nariai pasirašė susitarimą, pagal kurį nuo šio mėnesio pradės įgyvendinti...

Rinkodara
2018.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau